- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2005-05-05
- Bylos Nr.
- 2-233
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė (pran.)
- Ieškovas
- M. C., M.
- Atsakovas
- L. L., I. L.
- Kategorijos
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, civilinėje byloje Nr.2-1225-43/2005 pagal ieškovo M. C. ieškinį atsakovams L. L. ir I. L. dėl avanso grąžinimo ir netesybų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. C. ieškininiu pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų I. L. ir L. L. 70 400 Lt sumokėtą avansą, 142 400 Lt dydžio baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.38 str., 6.39 str., 6.37). Ieškovas prašė pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti atsakovės I. L. pinigines lėšas, esančias antstolės D.Milevičienės sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB banke „Hansabankas“ ir kitą atsakovų turtą. Ieškovas nurodė:
1. Ieškovas ir atsakovas L.L. 2001-09-13 sudarė preliminarią patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2001-12-13 parduoti ieškovui 255,06 kv.m. bendro ploto butą su palėpe, antresole bei terasa, esančius (duomenys neskelbtini), pateikti sandorio sudarymui visus reikalingus dokumentus, o ieškovas sumokėjo 70 400 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į pardavimo kainą arba grąžintas, nepardavus patalpų ieškovui;
2. Preliminarios sutarties sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektas L. L. vardu buvo įregistruotas tik 2 kambarių butas, o palėpė, antresolė bei terasa, įrengti atlikus virš buto rekonstrukciją, Nekilojamojo turto registre įregistruoti I. L. vardu 2004-01-14. Patalpos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams;
3. 2 kambarių butas buvo įkeistas AB Lietuvos žemės ūko bankui ir areštuotas;
4. 2 kambarių butą, (duomenys neskelbtini), ieškovas nusipirko 2001-11-23 varžytinių metu už 208 500 Lt (varžytinių aktas (duomenys neskelbtini));
5. Kita buto dalis (terasa, palėpė, antresolė) įregistruota remiantis 2004-01-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (VĮ Registrų centro pažymėjimas (duomenys neskelbtini)). Ši buto dalis ieškovui taip ir neperleista;
6. Vilniaus apygardos teismo 2004-01-14 nutartyje nurodyta, kad terasą, palėpę, antresolę ieškovas įsigijo iš atsakovės I. L. už 520 000 Lt. Ši nutartis apskųsta, galutinis sprendimas byloje dar nepriimtas;
7. Ieškovo sumokėtas, sudarant preliminarią sutartį, 70 400 Lt avansas nebuvo grąžintas, atsakovai nepagrįstai juo naudojasi, ši avanso suma nėra įskaitoma į atsakovės parduodamo buto dalies kainą;
8. Preliminarioje sutartyje nustatyta, kad atsakovui nepardavus buto iki 2002-01-13, atsakovas turi grąžinti avansą ir sumokėti tokio paties dydžio baudą, viso 140 800 Lt;
9. Preliminarios sutarties 6 punkte nurodyta, kad atsakovui iki 2002-01-13 nepateikus reikalingų dokumentų, atsakovas moka 400 Lt baudą už kiekvieną dieną iki visiško dokumentų sutvarkymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. sausio 19 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę - areštavo atsakovės I. L. pinigines lėšas, esančias antstolės D.Milevičienės sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB bankas Hansabankas, neviršijančias ieškinio sumos, o nepakankant ieškiniui užtikrinti piniginių lėšų sąskaitoje, nutarė areštuoti kitą atsakovų L. L. ir atsakovės I. L. turtą, neviršijant ieškinio sumos. Teismas motyvavo, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas, ieškinio suma didelė, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 ir 3 p., 148 str.).
Atsakovė I. L. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartimi pritaikytą jos piniginių lėšų, esančių antstolės D.Milevičienės sąskaitoje Nr. LT057300010079583034, AB bankas Hansabankas, areštą, kadangi dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), pirktas atsakovo L. L. 1994 metais (b.l.45), o santuoka tarp atsakovų sudaryta 1996-08-09 (b.l.38), todėl butas buvo asmeninė L. L. nuosavybė. Be to, pagal tarp atsakovų sudarytą 2003 m. gegužės 14 d. vedybų sutartį (b.l.39-42) turtas, kuris yra kiekvieno sutuoktino asmeninė nuosavybė, valdomas, naudojamas ir disponuojamas tik to sutuoktinio, kurio nuosavybė jis yra, įskaitant ir prievoles, kilusias iš šio turto valdymo. Preliminarioji sutartis sudaryta dėl atsakovo L. L. asmeninės nuosavybės, todėl atsakovės turto areštas nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartimi pritaikytą atsakovės piniginių lėšų areštą. Teismas nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui L. L. ir visos prievolės, galinčios kilti iš 2001-09-13 preliminarios sutarties, bus tik asmeniniai atsakovo įsipareigojimai, už kuriuos atsakovė I. L. negali būti atsakinga jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tarpe jų ir antstolės sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis.
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartį, išreikalauti iš atsakovų buto (duomenys neskelbtini) inventorinės bylos originalą ir Valstybinės statinių inspekcijos 2000-05-06 statinio priėmimo naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad:
1. teiginys, jog visos prievolės, galinčios kilti iš 2001-09-13 preliminarios sutarties ((duomenys neskelbtini) yra tik atsakovo L. L. asmeniniai įsipareigojimai, neatitinka tikrovės, nes atsakovės pateikta 1994 metų buto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina faktą, kad atsakovas pirko 2 kambarių butą (plane pažymėtas indeksu 1 A3/P), turintį 69,86 kv.m. naudingo ploto, tačiau butas, kurį įsipareigojo parduoti atsakovas apeliantui, susideda iš dviejų dalių – 2 kambarių buto (69,86 kv.m. naudingo ploto) ir palėpės, antresolės bei terasos (185,20 kv.m. naudingo ploto), kurie buvo įrengti virš buto, priklausančio atsakovui L.L., 1997 metais, t.y. santuokos metu. 2000-06-06 buto rekonstrukcijos metu sukurta nauja buto dalis buvo priimta naudoti Valstybinės komisijos (statinio priėmimo naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro pažymėjimo duomenys. Antroji buto dalis buvo sukurta atsakovų santuokos metu ir priimta naudoti iki vedybų sutarties sudarymo, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.).
2. 2001-09-13 preliminaria sutartimi atsakovas, atstovaudamas abu sutuoktinius, įsipareigojo perleisti ne tik jam asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą, bet ir antrąją buto dalį (palėpė, antresolė ir terasa), šių patalpų plotas buvo įskaičiuotas į perkamo naudingo ploto sumą (255,06 kv.m.). Atsakovė nepateikė teismui dokumentų, kad antroji buto dalis yra jos asmeninė nuosavybė, todėl preziumuojama, kad ji ir iš jos kylantys įsipareigojimai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.);
3. Atsakovės prašymu teismas panaikino areštą atsakovės piniginėms lėšoms, esančioms antstolės sąskaitoje, kurias ieškovas įnešė už buto dalį (duomenys neskelbtini), vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas;
4. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartis neatitinka CPK reikalavimų, nes atsakovė, sužinojusi apie piniginių lėšų areštą, turėjo apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį, paduodama atskirąjį skundą. Atsakovė nepasinaudojo šia procesine teise ir praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Teismas, tenkindamas atsakovės prašymą panaikinti piniginių lėšų areštą, paduotą praėjus mėnesiui nuo nutarties pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos, pažeidė CPK 7 straipsnio reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad atsakovas L. L., sudarydamas preliminarią sutartį, veikė asmeniniais, o ne šeimos interesais. Apeliantas pripažįsta, kad 2 kambarių butas, dėl kurio sudaryta preliminarioji sutartis, yra asmeninė atsakovo nuosavybė, o dėl kitos buto dalies (palėpė, antresolė ir terasa) preliminaria sutartimi buvo susitarta, kad atsakovas iki 2002-01-13 sutvarkys reikalingus dokumentus ir atliks būtinus veiksmus, tačiau to negalėjo padaryti dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių (pats apeliantas įsigijo butą iš varžytinių). Faktas, kad preliminaria sutartimi atsakovas įsipareigojo sutvarkyti visus reikiamus dokumentus ir atlikti būtinus veiksmus dėl antros buto dalies, nereiškia, kad antroji buto dalis priklausė asmeniškai atsakovui ar bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise abiems sutuoktiniams. Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame 2002 m. balandžio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A3-668-02 akcentuojamos ne atsakovo, o atsakovės teisės į palėpę, antresolę ir terasą, be to, ir faktiškai minėtosios patalpos asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei (Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovė pateikė deklaraciją apie jos turėtas pajamas, už kurias ji įsirengė palėpę; lėšų dydį paliudija ir 1999-10-22 ir 2000-03-02 sutarčių, kurių pagrindu atsakovė perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, 2004-10-12 Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo duomenys, kad buto dalis (palėpė, antresolė ir terasa) priklauso atsakovei nuosavybės teise, o ne sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise). Atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas nurodo, jog antstolės sąskaitoje esančios lėšos yra pervestos už buto dalį, kuri pagal faktinius duomenis yra atsakovės asmeninė nuosavybė, laikytina, kad šioms lėšoms negali būti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal atsakovo įsipareigojimus. Teismas, priimdamas 2005 m. kovo 17 d. nutartį, nepažeidė civilinio proceso įstatymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.), o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 338 str., 230 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas ir netinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, dėl ko teismo nutartis negali būti palikta galioti (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos ne tik apskundus teismo nutartį instancine tvarka, tačiau ir pateikus motyvuotą prašymą bylą nagrinėjančiam teismui dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo (CPK 150 str. 1 d., 151 str.).
Teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesus bei interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas (CPK 144 str.). Beje, ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, ir spręsdamas dėl jų panaikinimo, teismas atsižvelgia į tai, ar pareikštas atsakovui ieškinys, ar jo reikalavimas yra turtinis, be to, ar pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su ieškinio dalyku, tačiau nesprendžia nei šalių procesinės padėties, nei ieškinio pagrįstumo klausimo (CPK 290 str. 1 d.). Šioje byloje 2005-01-19 teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė teismo panaikinta prašymu atsakovės I. L. , kuri nurodė, jog pateikė duomenis, patvirtinančius, kad areštuotas turtas (piniginės lėšos depozitinėje sąskaitoje) yra jos asmeninė nuosavybė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, be to, pasak atsakovės, atsakovo L. L. prievolė kyla iš jo (sutuoktinio) vienasmeniškai sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties dėl jam asmenine nuosavybės teise priklausiusio turto perleidimo.
Pagal CK 3.88 straipsnio antrąją dalį, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Be to, sutarties sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis nustatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, o pagal CK 3.88 straipsnio pirmosios dalies 1 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažintinas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 28 d. nutartis, V.Tidikienė v. V.Duk, c. b. Nr. 3K-3-227/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, I.Lukšienė v. A. Lukšys, c.b. Nr. 3K-3-119/2004).
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad teismui nebuvo pagrindo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir konstatuoti, jog buto patalpos (antresolė, palėpė ir terasa) yra I. L. asmeninė nuosavybė, todėl, pirmosios instancijos teismui panaikinus atsakovės piniginių lėšų areštą, o vėliau byloje konstatavus, jog yra pagrindo tenkinti ieškinį abiejų atsakovų atžvilgiu, kad prievolė kyla iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, gali pasunkėti teismo spendimo įgyvendinimas.
Dėl to atsakovės argumentai, kad areštuotos piniginės lėšos priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, o ieškinys pareikštas pagal asmeninę atsakovo L. L. prievolę, gali būti teisiškai reikšmingi tik pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, nes ieškinio pagrįstumui ir jo įvertinimui būtinos aplinkybės tiriamos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijoje, o įvertinamos priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės, bet ne teismo nutartimi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (panaikinimo) (CPK 259 str., 290 str. 1 d., 145 str. 4 d., 263 str., 185 str. 1 d., 159 str. 1 d.).
Atkreiptinas dėmesys, jog asmenys, gindami savo turtines teises, gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės į turtą priklausymo ieškininės teisenos tvarka arba keiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 603 str. 1 d., 667 str. 1 d.).
Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo panaikino atsakovės I. L. vardu esančių piniginių lėšų areštą bei skundžiamoje teismo nutartyje pasisakė dėl atsakovės civilinės atsakomybės.
Be to, pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka ir CPK 290 str., 267 str. reikalavimų, yra prieštaringa, sąlyginė, nes teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog nesant ieškovo prieštaravimų, laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui „neturėtų“ būti taikomos, o pagal CPK 267 straipsnio nuostatas draudžiama priimti sąlyginius sprendimus (nutartis), kadangi tai kelia abejones dėl teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 338 str., 329 str., 267 str., 290-291 str., 185 str.).
Dėl to teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., 329 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.