Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei Jūratei Jankauskaitei,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivi Musneckaitei,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrij Charitonov,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešą interesą patikslintą ieškinį atsakovams I. L. ir A. V. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, laikino tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucijos teikiančios išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo B. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais.

Trečiasis asmuo B. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu B. L. neprieštaravo, kad jai būtų nustatyta globa anūkui. Nurodė, jog ji rūpinasi vaiku, palydi jį į mokyklą, nuperka visko ko reikia vaikui. Vaikas klauso senelės. B. L. teigimu, ji nesutinka kad būtų apribota motinos valdžia, nes vaikas gražiai sutaria su motina. Nurodė, jog tėvas skiria 300 Lt kas mėnesį, vaiko tėvo turtinės padėties nežino, tėvas su vaiku matosi vieną kartą per mėnesį. Pasak B. L., kai motina būna namuose, ji rūpinasi vaiku, namuose alkoholio nevartoja. B. L. nuomone, abu tėvai turi vienodai prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Vilniaus rajono skyrius) 2014-06-04 išvadoje Nr. T 16-201-28.1.5 nurodoma, jog I. L. 2011 metais buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų apskaitą. Su moterimi dirbo socialiniai darbuotojai, tačiau situacija šeimoje nesikeitė. Bendraujant su vaiko tėvu, A. V. paaiškino, kad rūpinasi sūnumi, teikia jam išlaikymą. Vaikų teisių apsaugos skyriaus palaiko ieškovo prašymą (b.l. 60-61).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto skyrius )2014-06-26 Nr. A104-2630 (2.13.2.6-AD15) išvadoje nurodoma, jog I. L. šeima skyriui žinoma nuo 2010 metų, kadangi atsakovė nesirūpino sūnumi Augustinu, išeidavo iš namų ilgam laikui, vaiką palikdavo senelės priežiūrai, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nepilnamečiu rūpinosi vaiko senelė B. L.. Skyriaus nuomone, ieškinio reikalavimai dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo atitinka nepilnamečio interesus, tačiau išlaikymo dydis turi užtikrinti vaiko poreikius. Taip pat skyrius pažymėjo, jog tėvas A. V. yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, nuo 2010 nesiekė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su savimi bei auginti sūnų (b.l. 68-69).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. V. yra I. L. ir A. V. sūnus (b.l. 38). I. L. kartu su sūnumi gyvena motinos B. L. namuose (duomenys neskelbtini)vaiko tėvas A. V. šiuo metu gyvena pas sugyventinę adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos prokuratūra, gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl tikslingumo apriboti I. L. motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus A. V. atžvilgiu, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl A. V. motinos I. L. ir tėvo A. V. valdžios apribojimo. Ieškovo surinktais duomenimis akivaizdu, jog atsakovė I. L. nevykdo prigimtinės pareigos rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi A. V., t.y. nusišalino nuo jo auginimo, nesirūpina jo ugdymu, sveikata, neteikia materialinio išlaikymo. Ji nenori keisti savo gyvenimo būdo, nesistengia vykdyti priimtus įsipareigojimus, šeimoje teigiami pokyčiai nestebimi. Vaiko tėvas A. V. nėra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo, tačiau vaiko priežiūrai ir auklėjimui skiria nepakankamai dėmesio. Jis nuo 2010 metų nesiekia nustatyti, kad vaikas gyventų kartu su juo, nesprendžia problemų dėl vaiko bendravimo su sugyventine L. B. pagerinimo, todėl A. V. tėvo valdžia turėtų būti apribota laikinai vieneriems metams.

Byloje nustatyta, jog Vaiko teisių apsaugos skyriui I. L. šeima yra žinoma nuo 2010 metų. 2011 m. balandžio mėn. I. L. šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų sąrašą. Šią šeimą pradėjo lankyti Socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai. Ne kartą I. L. Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo įspėta dėl atsakomybės už vaikų auklėjimą ir vystymąsi. I. L. pagal individualaus darbo planą įsipareigojo rūpintis sūnumi A. V., gim. 2002-07-31, domėtis jo ugdymu, bendrauti su mokytojais, planuoti namų ūkio biudžetą, nekelti konfliktų namuose, nevartoti alkoholio, dirbti, tačiau įsipareigojimų nevykdė. 2013 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1445 I. L. šeima (dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir nusišalinimo nuo vaiko priežiūros) buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 14). Byloje pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto skyrius gavo Prevencinio poskyrio 2012-01-31, 2012-03-21, 2013-03-15, 2013-05-21 pranešimus, kad I. L. netinkamai rūpinasi sūnumi Augustinu, negrįžta į namus po keletą parų, palieka sūnų savo motinai. Socialinių darbuotojų Dėl informacijos pateikimo apie I. L. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą 2013-09-20, 2014-03-14, 2015-01-14 raštuose minima, jog I. L. su socialiniai darbuotojai bendrauja nenoriai, situacija I. L. šeimoje negerėja, I. L. negyvena namuose, nesirūpina sūnumi, vaiku rūpinasi mažai. Vaiku rūpinasi vaiko senelė B. L. (b.l. 9, 76, 104). Teismo posėdžio metu atsakovė I. L. patvirtino, jog kurį laiką buvo išvykusi į užsienį, vaiką palikdama savo motinai B. L., ateityje ketina vėl vykti į užsienį.

Taip pat nustatyta, jog vaiko tėvas A. V., 2008 metais išsikėlė iš I. L. motinos namų į atskirą butą, vėliau persikraustė pas kitą moterį gyventi į Nemenčinę. A. V. teigimu, jis kiekvieną mėnesį skiria sūnaus išlaikymui po 300 Lt, lanko sūnų, nors ir retai. Vilniaus rajono Sužionių seniūnijos Moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte 2014-10-02 daryta išvada, jog A. V. eatsisako savo kaip tėvo pareigų, iš visų jėgų stengiasi materialiai ir emociškai palaikyti sūnų. Vyras sutinka su tuo, jog vaikas turi gyventi su tėvais, bet jų situacijoje, berniukas nuo gimimo gyveno su senele, jis priprato prie jos pats išreiškia norą ir toliau gyventi kartu su močiute B. L. (b.l. 102).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-492/2005). Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota tik tuomet, kai padaryta išvada, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.).

Teismas, spręsdamas tėvų I. L. ir A. V. valdžios apribojimo sūnaus A. V. atžvilgiu klausimą, kartu įvertina tai, jog motinos I. L. šeimą Socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai pradėjo lankyti nuo 2011 metų, stengėsi padėti šeimai, ugdyti I. L. motiniškus jausmus, kad motina tinkamai rūpintųsi savo sūnumi, domėtųsi jo ugdymu, bendrautų su mokytojais, planuotų namų ūkio biudžetą, nekeltų konfliktų namuose, nevartotų alkoholio, pradėtų dirbti, tačiau I. L. įsipareigojimų nevykdė. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato bei Vilniaus miesto Socialinės paramos centro socialinių darbuotojų pranešimais, I. L. piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina sūnumi Augustinu, nesidomi jo ugdymu, neteikia išlaikymo, negrįžta į namus po keletą parų, palikusi berniuko priežiūrą kartu gyvenančiai savo motinai B. L., dėl ko policijos komisariate I. L. buvo ne kartą surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai pagal LR ATPK 181 straipsnį (b.l. 44-45). Įvertintina tai, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis situacija šeimoje negerėja, I. L. nesirūpina sūnumi, visą rūpinimosi vaiku naštą perkelia vaiko močiutei B. L.. Surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė I. L. nuo 2011 m. netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas, buvo bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, todėl vertintina, kad vaikui tokioje šeimos aplinkoje nėra saugu ir tai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas vertina, jog atsakovė I. L. nesiekia rūpintis savo vaiku, vengia atlikti savo pareigą vaikui ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie būtų pagrindas tikėtis, kad atsakovė iš esmės pakeistų savo gyvenimo būdą ir įpročius bei galėtų auginti, tinkamai auklėti ir ugdyti savo sūnų, sudaryti jam tinkamas augti bei vystytis sąlygas.

Taip pat byloje nustatyta, jog vaiko tėvas A. V., nors ir negyvena kartu su vaiku, tačiau teikia vaikui išlaikymą, aplanko vaiką, išvyksta pabūti kartu. Vaiko Augustino teigimu, su tėčiu santykiai geri, tėvas domisi vaiko mokslais, laisvalaikiu, kartais nuperka dovanų, aplanko 3-4 kartus į mėnesį. Berniuko teigimu, tėtis siūlė nuvykti į jo namus, tačiau vaikas nenorėjo, sakė, kad nori gyventi su senele (b.l. 71). A. V. sugyventinės L. B. nuomone, jos ir vaiko santykiai pakankamai šalti, nes vaiko senelė galimai priešiškai nuteikinėja vaiką, kad tik vaikas neliktų gyventi su tėvu (b.l. 102).Įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas vertina, jog tėvas nepakankamai deda pastangų, siekiant, kad vaikas gyventų su tėvu. Atsakovo A. V. paaiškinimai, jog dėl objektyvių priežasčių: darbo grafiko, gyvenamosios vietos, kuri yra toli nuo sūnaus mokyklos, negali pasiimti sūnaus pas save, negali būti pateisinama priežastimi sūnui gyventi atskirai nuo tėvo ir tai pažeidžia prigimtinę tėvų pareigą rūpintis ir auklėti savo vaiką.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad nustatyti faktiniai duomenys teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog atsakovė I. L. nevykdo konstitucinės pareigos rūpintis savo vaiku, jį auklėti ir išlaikyti, dėl savo kaltės negali sudaryti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nekeičia savo gyvenimo būdo, nesiekia įsidarbinti, darbo biržoje neregistruota, nesiekia nuolatos būti su vaiku, palaikyti su juo šiltus motiniškus santykius, išvyksta iš namų vaiką palikdama močiutei, taip pat nepateikė teismų jokių duomenų, jog deda pastangas keisti gyvenimo būdą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas tikėtis, kad situacija gali pasikeisti, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės kaip motinos valdžią jos nepilnamečiui sūnui A. V.. (CK 3.180 str. 2 d.). Taip pat teismas konstatuoja, jog byloje nustatyti duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, jog siekiant išspręsti šiuo metu susidariusią padėtį bei siekiant, kad tėvas A. V. pasiimtų savo vaiką gyventi kartu ir galėtų jį auklėti bei rūpintis juo, būtina skirti prevencinę priemonę – laikiną tėvo valdžios apribojimą sūnaus A. V. atžvilgiu (CK 180 str. 2 d.).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jos teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Kartu tėvams paaiškintina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) motina (tėvas) pakeitė savo elgesį; 2) motina (tėvas) gali auklėti vaiką; 3) motinos (tėvo) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl A. V. nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.249 straipsnyje įtvirtinti vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai, parenkant globos formą ir skiriant globėją, pirmumą teikiant vaiko interesams. Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. gyvena senelei B. L. nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute (duomenys neskelbtini) (b.l. 151). Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų įrodymų matyti, jog berniukas gerai sutaria su močiute, namuose jam gera, vaikas jaučiasi mylimas ir reikalingas. B. L. domisi vaiko pasiekimais mokykloje, rūpinasi jo maistu, higiena, drabužiais. A. V. mokinasi Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje 6 klasėje. Mokytojų teigimu, vaiku rūpinasi ir su mokytojais bendrauja vaiko močiutė, kuri su klasės auklėtoja dažnai bendrauja telefonu, atvyksta į mokyklą pasikalbėti su Augustino mokytojais (b.l. 125).

CK 3.259 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities sąlygas ir nėra asmenys ar asmenų grupė, išvardyti šio kodekso 3.269 straipsnyje.

B. L. 2015-04-21 pateikė prašymą Vaiko teisių apsaugos skyriui skirti ją A. V. globėja (b.l. 146) B. L. yra pensininkė, gauna valstybinę pensiją (b.l. 173), neteista, nebausta administracine tvarka (b.l. 171-172), sveikatos būklė leidžia būti vaiko globėja (b.l. 168). B. L. gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute su visais komunaliniais patogumais, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, lavintis ir ilsėtis (b.l. 169-170). Nepilnametis A. V. išreiškė norą labiausia gyventi su močiute, nes ji labai gera ir protinga (b.l. 22).

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, nenustatyta, jos B. L. negalėtų būti vaiko globėju (CK 3.269 str. ) bei darytina išvada, jog B. L. tinkamai prižiūri ir auklėja, atstovauja nepilnamečio anūko teises bei teisėtus interesus, todėl gali būti vaiko A. V. nuolatinė globėja. Nustatytina A. V. nuolatinė globa, jo globėja paskiriant B. L., A. V. gyvenamąją vietą nustatant su globėja B. L. globėjos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Nagrinėjamu atveju, apribojus tėvų I. L. ir A. V. valdžią sūnaus A. V. atžvilgiu, iš atsakovų nepilnamečiui sūnui A. V. priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.195 str., 3.196 str. 1d. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, sprendžiant dėl vaikui priteistino iš tėvų išlaikymo dydžio, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Visais atvejais vadovaujamasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Civiliniame kodekse nustatyta, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, atsakovė I. L. niekur nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje, duomenų apie I. L. gaunamas pajamas, byloje nepateikta. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, nenurodė, kokias dėjo pastangas, stengdamasi gauti pajamų, kad galėtų teikti sūnui išlaikymą. Taip pat nustatyta, jog atsakovas A. V. savanoriškai moka sūnaus išlaikymui po 86,89 Eur kas mėnesį, sutinka mokėti po 120 Eur sūnaus išlaikymui. Atsakovas A. V. dirba UAB „Jums projektai.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės I. L. išlaikymą sūnui A. V. po 144 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas, įvertinęs tai, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, bei atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo išsakytą nuomonę, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi būti priteistas iš abiejų tėvų, teismas viršija ieškinio reikalavimus ir nepilnamečiui A. V. priteisia iš abiejų tėvų.

Atsižvelgiant į teismų praktikos formuojamus kriterijus, nustatančius vaikui priteistino išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovė I. L. yra jauna, darbingo amžiaus moteris, galinti susirasti darbą ir dirbti, taip pat į tai, jog atsakovas A. V. yra darbingo amžiaus vyras, turintis darbą ir privalantis prioritetą skirti nepilnamečio vaiko poreikiams, teismas vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog iš atsakovų I. L. ir A. V. nepilnamečiui A. V. priteistinas išlaikymas po 144 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikas sulauks pilnametystės (CK 3.192 str. 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str.), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko globėja B. L. (CK 3.185 str. 1 d.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo, dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų į valstybės biudžetą priteisiamas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą (CPK 80 1 d. 5 p., 82 str., 83 str. 1 d. 2 p., 5 p.), t.y. ieškinio reikalavimas dėl tėvų valdžios apribojimo 41 Eur, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo – 103,68 (144x12x3 proc. x 2), kuris priteisiamas iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis po 72,34 Eur (20,5 Eur + 51,84 Eur).

Valstybė patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 18,05 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis po 9,03 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią sūnaus A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti A. V., a. k. 3611190245, tėvo valdžią sūnaus A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nuolatinę globą A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), jo nuolatine globėja, turto ir gaunamų lėšų administratore paskirti B. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja B. L., a. k. (duomenys neskelbtini), globėjos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), po 144 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2014 m. gegužės 15 d., iki sūnus pilnametystės.

Priteisti iš A. V., a. k. 3611190245, išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), po 144 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2014 m. gegužės 15 d., iki sūnus pilnametystės.

Nustatyti, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja nepilnamečio vaiko globėja B. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 72,34 Eur (septyniasdešimt du eurus 34 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 73000) į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. 3611190245, į valstybės biudžetą 72,34 Eur (septyniasdešimt du eurus 34 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 73000) į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 9,03 Eur (devynis eurus, 3 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. V., a.k. 3611190245, 9,03 Eur (devynis eurus, 3 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.