- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- ATP-190-348/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-05723-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarimo K. D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato (toliau – Institucija) Aleksoto policijos nuovados tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. D. A. už tai, kad jis 2011-08-28, apie 12.15 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), melagingai iškvietė policijos pareigūnus, t.y. įvykus konfliktui su žentu G. L., dukterimis S. L. ir A. A., atvykus pareigūnams, pareiškimo nerašė ir policijos pareigūnų pagalbos atsisakė. Savo veiksmais K. D. A. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. nutarimu K. D. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 186 str. padarymą nubaudė jį įspėjimu. Teismas padarė išvadą, jog pažeidimo faktą bei pažeidėjo kaltę patvirtina teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys.
Šalies argumentai
K. D. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2012-01-19 nutarimą administracinių teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-160-321/2012 ir administracinių teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog jo pranešimas policijai ir greitajai medicinos pagalbai apie jo sveikatai gresiantį pavojų negali būti laikytinas kaip „žinomai melagingu", kadangi prieš jį iš tiesų smurtavo žentas, kuris tokiais savo veiksmais jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas visapusiškai ir pilnutinai neištyrė bylos aplinkybių, objektyviai neišnagrinėjo visų įrodymų, kas lėmė neteisingą procesinį sprendimą. Nebuvo ištirta ir kaip įrodymas įvertinta specialisto išvada, kuri patvirtina apelianto nurodytas aplinkybes apie prieš jį vartotą smurtą, nors jis teismui šią specialisto išvadą pateikė. Teismas neiškvietė ir neapklausė tiesioginių įvykio liudininkų L. Š. (gyv. (duomenys neskelbtini)), K. K. (gyv. (duomenys neskelbtini)), A. A. (gyv. (duomenys neskelbtini)), kurie matė G. L. 2011 m. rugpjūčio 28 d. smurtavimą prieš apeliantą ir dėl kurių iškvietimo pareiškėjas raštiškai kreipėsi į teismą, bet jo prašymas nebuvo patenkintas. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik policijos pareigūnų ir jo žento bei dukterų parodymais, kurie negali būti laikytini patikimais jau vien tik dėl to, jog policija buvo kviesta dėl žento smurtavimo prieš jį, o žento, G. L., žmona, jo dukra S. L., suinteresuota ginti savo vyrą, be to, neverta tikėti ir kitos jo dukros A. A. parodymais, nes sesuo seserį visuomet užtaria. Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai ignoravos jo kaltę paneigiantį įrodymą - specialisto išvadą, bei prašymą iškviesti bei apklausti kitus liudytojus, kurių parodymai turi esminės reikšmės išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes, siekiant priimti teisėtą ir teisingą sprendimą. Apelianto teigimu, tokiais savo veiksmais teismas pažeidė LR ATPK 272 straipsnio 1 dalį ir 276 straipsnio 1 dalį, padarė procesinio šalių lygiateisiškumo, rungtyniško proceso principų pažeidimus, buvo apribota apelianto galimybė kviesti liudytojus, teikti įrodymus. Kauno m. apylinkės teismas tokiu nutarimu iš esmės pažeidė LR ATPK 1 straipsnyje nurodytus tikslus, nes tokiu sprendimu pažeidė jo teises, garbę, orumą, silpnina teisingumą, byloje nebuvo užtikrintas teisėtumas, bei iškreipiami administracinės nuobaudos tikslai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į K. D. A. apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutarimą palikti galioti kaip pagrįstą, motyvuotą ir teisingą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliantas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 186 straipsnį, nurodydamas, kad jis nepadarė ATPK 186 str. numatyto pažeidimo, kadangi jo specialiųjų tarnybų – policijos bei greitosios iškvietimas, nebuvo žinomai melagingas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. D. A. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, jog jis 2011-08-28, apie 12.15 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), melagingai iškvietė policijos pareigūnus, t.y. įvykus konfliktui su žentu G. L., dukterimis S. L. ir A. A., atvykus pareigūnams, pareiškimo nerašė ir policijos pareigūnų pagalbos atsisakė.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino K. D. A. kaltu padarius ATPK 186 str. numatytą pažeidimą, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto veiksmuose buvus visiems šio teisės pažeidimo sudėties požymiams.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 186 str. užtraukia žinomai melagingas specialiųjų tarnybų t.y. priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas. Ši teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK, asmenys administracine tvarka atsako tik už tyčia (pažeidėjui pažeidimo darymo metu supratus priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numačius žalingas jo pasekmes ir jų norėjus arba nenorėjus, bet sąmoningai arba dėl neatsargumo leidus tokioms pasekmėms kilti) arba dėl neatsargumo (pažeidimą padariusiam pažeidėjui pažeidimo darymo metu numačius, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjusis, kad jų bus išvengta, arba nenumanius, kad gali kilti tokios pasekmės, bet turėjus ir galėjus jas numatyti) padarytus administracinius pažeidimus (ATPK 10,11 str.).
Vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotu kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, o apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neišvengiamai turi nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuotojo pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.) (Administracinė byla Nr. N62-978/2012). Pažeidimo objektyviąją pusę apibrėžia teisės normos dispozicija – žinomai melagingas nurodytų specialiųjų tarnybų iškvietimas. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje šis inkriminuoto pažeidimo objektyviosios pusės požymis neginčijamai nustatytas paties apelianto, apklaustų liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Tačiau subjektyviosios pusės požymiai, kurių buvimas, kaip minėta, taip pat yra būtinas patraukti asmenį atsakomybėn, šiuo atveju nebuvo teismo tinkamai ištirtas ir įvertintas. Šios bylos nagrinėjimo dalyku yra, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis, būtent, t.y. būtina buvo nustatyti, ar K. D. A. veiksmai pasireiškė tyčios forma, nes apeliantui inkriminuotas teisės pažeidimas t.y. žinomai melagingas policijos pareigūnų iškvietimas, gali būti padaromas tik tyčios forma, kas reiškia, kad būtina įrodyti, jog pažeidėjas pažeidimo darymo metu suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nenorėjo, tačiau sąmoningai arba dėl neatsargumo leido tokioms pasekmėms kilti.
Teismas K. D. A. kaltę grindė išimtinai tuo, jog jis, iškvietęs policijos pareigūnus, jų paslaugomis nepasinaudojo, nes nepaaiškino, dėl ko kvietė pareigūnus, pareiškimą rašyti atsisakė, į policiją nevyko.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, prašė teismo ištirti ir kitus, jo kaltę paneigiančius įrodymus: apklausti jo prašomus liudytojus, ištirti specialisto išvadą, kuri patvirtina jo sužalojimo įvykio dieną faktą, tačiau teismas šiuos pažeidėjo prašymus atmetė.
Nuo pat bylos tyrimo pradžios, paaiškinime, administracinio teisės pažeidimo protokole, kituose teismui rašytuose pareiškimuose bei duodamas parodymus, apeliantas nuosekliai ir kategoriškai teigė, kad policiją kvietė ne melagingai, t.y. ne be reikalo, o todėl, kad jo žentas prieš jį smurtavo, dėl tokių žento veiksmų jo atžvilgiu, be policijos, jis kvietė ir greitąją pagalbą, neneigia, kad tą dieną buvo išgėręs. Liudytoja apklausta patrulė L. M. parodė, kad, atvykus pagal K. D. A. iškvietimą, jis buvo rastas neblaivus, sakė, kad kvietė juos dėl konflikto su artimaisiais, tačiau pareiškimo nerašė, į policiją važiuoti rašyti pareiškimo taip pat atsisakė. Liudytojai G. L. parodė, kad jis uošvio nemušė, K. D. A. girtavo, triukšmavo, jis ėjo uošvio raminti, jis uošvį nuo savęs atstūmė, nes šis turėjo peilį. Liudytoja A. A. patvirtino, kad įvykio dieną tėvas K. D. A. girtavo, triukšmavo, todėl sesers S. L. vyras ėjo jo raminti. Liudytoja S. L. įvykio metu namuose nebuvo, todėl apie įvykio aplinkybes žino iš vyro, sesers, kaimynų pasakojimo. Byloje esanti specialisto išvada (b.l. 44-45) patvirtina, kad, 2011-09-02 atlikus K. D. A. tyrimą, jam buvo nustatyti sužalojimai, padaryti ne mažiau 4 trauminių poveikių, sužalojimas galėjo būti padarytas tiriamojo nurodytu laiku 2011-08-28, jis vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp K. D. A. ir jo žento kilo konfliktas. Nenustatyta neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų, kad G. L. nemušė apelianto. Specialisto išvada patvirtina K. D. A. buvus sužalotą galimai įvykio dieną. Taigi, įvertinęs byloje esamus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčijamų galėtų patvirtinti, jog iš tiesų K. D. A. sveikatai nebuvo kilęs joks pavojus ir kad jis, skambindamas policijai, suprato, jog tokius veiksmus atlieka visiškai be būtino reikalingumo, kad policijos darbą trukdo be jokio pagrindo, kad jis numatė žalingas savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo arba nenorėjo, tačiau sąmoningai arba dėl neatsargumo leido tokioms pasekmėms kilti. Ta aplinkybė, kad, jau atvykus policijos pareigūnams ir pradėjus aiškintis jų kvietimo priežastis, K. D. A. pareiškimo nerašė ir vykti į policiją atsisakė, nepatvirtina jo atliktuose veiksmuose buvus tyčią.
Taigi, kategoriškai teigti, jog K. D. A. jam inkriminuotus veiksmus atliko tyčia, nėra objektyvaus teisinio pagrindo, todėl jo nubaudimas už melagingą policijos iškvietimą negalimas. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad K. D. A. veikoje nėra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties (subjektyvinės pusės), todėl 2012-01-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir K.D. A. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja
nutaria:
K. D. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. D. A. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str. nustatyto pažeidimo padarymo, nutraukti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.