Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2024 m. vasario 13 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą sudavė dulkių siurblio metaline vamzdžio dalimi sugyventinei N. Š. į galvą, tokiu būdu mušdamas sukėlė savo šeimos narei nukentėjusiajai N. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su N. Š. gyvena apie 5 metus, bendrų vaikų neturi. Su N. Š. sutaria gerai, smurto atvejų anksčiau nėra buvę, būna, kad pasiginčija dėl buitinių priežasčių, bet tuo ir baigiasi jų pykčiai. 2024 m. vasario 13 d. atsikėlę kartu su N. Š. pradėjo gerti alkoholį, išgėrė 2 butelius degtinės ir 3 butelius alaus. Po to kartu su N. Š. nuėjo pas draugą V. V., kur gėrė toliau. Begeriant jis su N. Š. sukonfliktavo, pradėjo rėkti vienas ant kito, N. Š. supyko dėl tvarkos ir kad per daug išlaidauja, perka per daug alkoholio ir maisto, kad nepasilieka pinigų mokesčiams. Paskui kaip kas vyko neatsimena. Jis tik atsimena, kad jie su N. Š. susistumdė, po to pamatė pareigūnus stovinčius su uniformomis, kurie išvežė jį į nakvynės namus. Būdamas nakvynės namuose protarpiais prisiminė, kad kažkas bintavo N. Š. galvą. Dar pamena momentą, kad norėjo dulkių siurblio lazdą išmesti per balkoną, nes tik užima vietą. Jam N. Š. papasakojo, kad jis trenkė jai iš siurblio vamzdžio per galvą, bet jis to neatsimena, nes buvo padauginęs alkoholio. Po to V. V. sakė, kad to siurblio galo namuose nėra. N. Š. pasakė, kad siurblio galą išsivežė policija. Mano, kad galėjo trenkti N. Š. iš siurblio galo, nes jeigu taip sakė, tai ji tikrai nemeluotų, šiaip policijos niekas be reikalo nekvies. Jis N. Š. atsiprašė ir jie su N. Š. susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. J. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusi N. Š. parodė, kad su M. J. sutaria gerai, niekada nekonfliktuoja, jis labai geras žmogus, padeda jai. Smurto atvejų tarp jų niekada nėra buvę. 2024 m. vasario 13 d. nuo ryto buvo su M. J. namuose, po to M. J. nupirko alaus ir jie nuėjo pas senuką V., kur gėrė degtinę. M. J. pilstant į stikliukus jis prapylė pro šoną ant žemės ir ji labai supyko, sakė: „nepilk, kas valys“, o M. J. jai atsakė, kad „vėliau sutvarkysim“. Tada ji pasiėmė skudurą ir pradėjo valyti grindis su koja ir su rankomis pasilenkusi ir pajuto į kairę galvos pusę smūgį vieną kartą, ji tuomet atsisėdo ant lovos ir pamatė, kad M. J. rankoje turi siurblio metalinį galą, ji jam nieko nesakė, tik pamatė, kad jai iš galvos bėga kraujas. Jie toliau gėrė. Kitą dieną M. J. jos atsiprašė, ji jam atleido. Į medicininę ekspertizę nesikreips, nenori ir nemato reikalo ten eiti. Civilinio ieškinio nereikš. Su M. J. susitaikė ir nori ikiteisminį tyrimą nutraukti, jam jokių pretenzijų neturi.

Liudytojas T. K. parodė, kad 2024 m. vasario 13 d. apie 22.30 val. vakare, jam su žmona žiūrint televizorių, išgirdo garsų triukšmą iš buto apačioje. Išgirdo triukšmą panašų, kaip kažkas daužytų skardinį kibirą ir po to išgirdo moters klykimą, šaukė: „aaaa“. Toliau girdėjo vėl kaip kažkas daužytų su metaliniu ar mediniu daiktu (panašiu į kibirą ar į taburetę), po to vėl išgirdo moters balsą, kuris sako: „baik, kraujas bėga“. Ir toliau lyg ir viskas nurimo, bet po kelių minučių vėl buvo garsai ir vėl viskas kartojosi keletą kartų. Tuomet jis paskambino 112 ir pasakė, kad pas kaimynus vyksta triukšmas ar muštynės ir girdėjo, kad moteris rėkia, kad „bėga kraujas“. Bute, iš kurio sklido triukšmas, gyvena kaimynas V. V..

Liudytojas V. V. parodė, kad M. J. yra jo draugas. 2024 m., gal vasario mėnesį, tikslios datos nepamena, pas jį į namus atėjo M. J. su savo drauge N. Š.. Buvo vėlus vakaras, jie visi trys sėdėjo jo kambaryje ir vartojo alkoholį, ir N. su M. susiginčijo. Jie besiginčydami nuėjo į kitą kambarį, o jis liko savo kambaryje. Kažkuriuo metu (gali būti, kad ir snaudė) išgirdo, kad kažkas beldžia į duris. Jis prabudo ir atidaręs duris pamatė policijos pareigūnus. Jis nesuprato, ko jie atvyko, ir tada pamatė N. Š., kuri teigė, kad M. J. ją mušė. Jis nieko nematė ir negirdėjo, tik kiek N. Š. sakė, kad M. J. jai sudavė. Policijos pareigūnai M. J. išsivežė, o N. Š. ne už ilgo taip pat išėjo namo. Jis nors ir buvo tą vakarą namuose, bet nieko negirdėjo ir nieko nematė, mano, kad dėl to, jog buvo neblaivus.

2024 m. vasario 13 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta nukentėjusioji N. Š.. Ji nurodė, kad 2024 m. vasario 13 d. apie 22.25 val. jai vieną kartą buvo trenkta siurblio metaline dalimi į galvą. Apžiūrint N. Š. buvo matyti, kad jos galva apibintuota baltos spalvos tvarsčiu. Tvarstis nuimtas nebuvo, kadangi žaizda kraujavo. Ant moters kaklo buvo matomos raudonos spalvos dėmės. Ant veido sužalojimai nebuvo matomi. Moteris nufotografuota. N. Š. nurodė, kad kitose kūno vietose sužalojimų daugiau nebuvo.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą galimai patyrė N. Š. Sužalojimai – kraujuojanti žaizda, būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė, įtariamasis akivaizdžiai neblaivus, apsvaigęs, matosi girtavimo pėdsakai. Gautas paaiškinimas, jog 2024 m. vasario 13 d. apie 22.40 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), kaimynai girdi iš buto sklindantį garsų moters rėkimą ir nurodė, kad moteris yra galimai mušama. Atvykus į vietą rasta N. Š., M. J. ir V. V., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Vizualiai ant N. Š. pakaušio matėsi kraujuojanti žaizda. Moteris atrodė išsigandusi, jautė baimę, buvo susijaudinusi. Paaiškino, kad konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų M. J. vieną kartą dulkių siurblio metaline dalimi sudavė jai į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kirstinę žaizdą galvos srityje. M. J. paaiškino, kad konfliktas įvyko tarp jo ir jos sugyventinės N. Š. dėl išgerto alkoholio kiekio. Jis patvirtino, kad N. Š. trenkė su dulkių siurblio metaline dalimi į galvos sritį. Patvirtino, jog matė ir V. V. N. Š. atsisakė vykti į gydymo įstaigą.

M. J. 2024 m. vasario 13 d. 23.01 val. nustatytas 2,98 proc. neblaivumas.

2024 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant kilimo rasta ir paimta juodos spalvos, metalinė siurblio dalis – strypas. Prie minėtos siurblio dalies yra juodos spalvos siurblio antgalis.

2024 m. kovo 27 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta juodos spalvos metalinė siurblio dalis, kuri 34 cm ilgio. Viršutinė siurblio dalis yra išdėstyta grioveliais, vienoje griovelio dalyje matosi nusitrynusi dalies spalva. Viršutinėje siurblio dalies viduje matomos rudos neaiškios dėmės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo M. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis M. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę N. Š.: tyčia vieną kartą sudavė jai dulkių siurblio metaline vamzdžio dalimi į galvą, tokiu būdu mušdamas sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai užfiksuoti apžiūros protokole ir tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Pagalbą iškvietė kaimynas, išgirdęs triukšmą. Nukentėjusioji aiškiai papasakojo įvykusias aplinkybes ir kokius smurtinius veiksmus prieš ją atliko sugyventinis.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme. Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę M. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (sudavė vieną smūgį metaliniu dulkių siurblio galu į žmogui gyvybiškai svarbią galvos sritį), kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (laikomas neteistu, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi psichikos sveikatos sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 1 metų laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). Taip pat teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslus padės pasiekti kartu su bausme taikytina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį parenkant įstatyme numatytą minimalų – 10 MGL, t. y. 500 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 3 dalis, 71 straipsniai). Teismas sprendžia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės yra adekvačios padarytam nusikaltimui ir skirtinos siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje.

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – metalinė siurblio dalis (strypas), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintina daikto savininkui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas). Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Metalinę siurblio dalį (strypą), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti daikto savininkui V. V.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad M. J., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.