Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-383/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-08
Bylos Nr.
1A-322-383/2015
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01177-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Albinas Antanaitis, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
J. N., T. S.
Advokatai
Alvyda Rima Medišauskienė
Kategorijos

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-383/2015

Teisėja Tatjana Butkienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01177-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei, nuteistojo J. N. gynėjai advokatei Rimai Alvydai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d., ir paskirtos jam bausmės:

- pagal BK 178 str. 2 d. – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo,

- pagal BK 284 str. 1 d. – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 ir 9 dalimis, subendrinus paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu su 2014 m. lapkričio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, paskirta galutinė bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu už nusikaltimo numatyto BK 284 str. 1 d. padarymą taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas T. S., tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 6 d., apie 17 val., namo, esančio SB “(duomenys neskelbtini) ”, (duomenys neskelbtini), kieme, nukentėjusiajai V. J. B. išėjus į kiemą ir pasakius, kad iškvies policijos pareigūnus, iš pastarosios rankų atvirai pagrobė 199,00 litų vertės mobilaus ryšio telefoną “Nokia C202” su Tele 2 Pildyk kortele, padarydamas nukentėjusiajai Vidai J. B. 199,00 Lt turtinę žalą.

Be to, jis, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jis 2013 m rugpjūčio 6 d., apie 21.30 val., viešoje vietoje - sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), veikdamas grupe kartu su T. S., kitų asmenų akivaizdoje, bendrais ir įžūliais veiksmais tyčia sudavė nukentėjusiajai G. B. kumščiu į veidą, o šiai parkritus ant žemės ir atsistojus ir T. S. laikant ją už rankų bei nugaros, jis spardė G. B. į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydamas G. B. dešinės plaštakos ir dešinės krūtinės pusės sumušimus, poodines kraujosruvas veide ir krūtinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. N. apeliaciniu skundu prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo teigimu jam buvo paskirta itin griežta bausmė, nebuvo atsižvelgta, kad jis yra prisipažinęs dėl abiejų nusikalstamų veikų, turi sugyventinę, kuri laukiasi nuo jo kūdikio. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. N. nusikalstamas veikas, tinkamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nepadaryta.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. N. savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neginčija, o apeliaciniu skundu tik prašo skirti jam švelnesnę bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismas, skirdamas J. N. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, į tai, kad jis nedirba, nesimoko, į tai, kad teisiamas trečią kartą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės J. N. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, todėl nuteistajam skyrė mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio realią laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo J. N. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis kaltę pripažino dalinai, nuoširdžiai gailėjosi, paskyrė mažesnę, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio bausmę. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis teisiamas jau trečią kartą, ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, tai rodo nuteistojo J. N. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti J. N. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, turi sugyventinę, kuri nuo jo laukiasi kūdikio, atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, jog nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Šalies argumentai

J. N. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jo sugyventinė laukiasi kūdikio, nesudaro pagrindo išskirtiniam paskirtos bausmės švelninimui. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems asmenims dėl nusikalstamų veikų darymo. Laikytina, kad J. N. dėl paskirtos bausmės patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo J. N. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam J. N., išlaidas iki 2015-03-31 sudaro atitinkamai 42,50 Eurų dydžio advokato užmokestis (t. 3 b. l. 42). BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutarė:

nuteistojo J. N. apeliacinį skundą atmesti.

antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo nepriteisti.

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Albinas AntanaitisArūnas Paštuolis