- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-14
- Bylos Nr.
- I-7592-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02172-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo iki 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą netinkamomis sąlygomis. Konvojaus automobiliuose trūko vietos, oro, šaltuoju metų laiku buvo šalta ir drėgna, o vasarą – per karšta. Nebuvo galimybės pasinaudoti tualetu, be to, automobiliuose nebuvo saugos diržų. Iš Telšių į Mažeikius ir atgal buvo etapuojamas surakintas antrankiais. Be to, tris kartus buvo etapuojamas su tuberkulioze sergančiais asmenimis. Anot pareiškėjo, dėl tokių etapavimo sąlygų jis patyrė didelę neturtinę žalą, skausmus, garbės ir orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
Tarnyba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–11).
Nurodė, kad Tarnybos pareigūnai skunde nurodytu laikotarpiu konvojavo pareiškėją 19 kartų planinio konvojaus maršrutais: Vilnius – Klaipėda – Vilnius, Pravieniškės – Šiauliai – Pravieniškės.
Nurodė, kad asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Pabrėžė, jog visas transportas, skirtas asmenims konvojuoti, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais – transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Taip pat pažymėjo, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.
Tarnybos teigimu, ji užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besąlygiškai užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.
Pažymėjo, kad konvojuotojai turi teisę naudoti antrankius, tačiau šiuo atveju nebuvo nustatyta duomenų, patvirtinančių, kad konvojavimo metu Tarnybos pareigūnai naudojo antrankius pareiškėjo atžvilgiu.
Nurodė, kad sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekciją. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas buvo konvojuotas ir automobiliais, kur saugos diržai yra įrengti. Paaiškino, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant, apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Iš teismui pateiktos tarnybinės dokumentacijos matyti, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetą pasikeitimo punktuose. Be to, nėra duomenų, kad konvojavimo metu dėl blogų sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus.
Nurodė, kad Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), 99.4 p. nustatyta, kad konvojuoti nepriimami ligoniai, vadovaujantis atitinkama gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada, įrašyta konvojuojamojo asmens pažymoje. Jeigu dokumentuose nurodyta, kad konvojuojamasis vykti gali, nėra teisinio pagrindo jo nepriimti. Asmens bylos pažymos saugomos asmens byloje, įstaigoje, kurios žinioje yra suimtasis ar nuteistasis asmuo. Pagal Konvojavimo taisyklių 103.7 p. sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga vežami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje). Tarnyba pažymėjo, kad neturi duomenų, jog konvojuojant pareiškėją būtų pažeisti Konvojavimo taisyklių 103 p. reikalavimai.
Tarnybos nuomone, pareiškėjas, manydamas, kad konvojavimas vykdomas pažeidžiant jo teises, teisės aktų reikalavimus, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, apie kuriuos konvojaus viršininkas daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje, tuo tarpu Tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Tarnybos teigimu, tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes).
Teismo posėdyje pareiškėjas, nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 150, 152, 156).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs konvojavimo metu nuo 2014 m. rugsėjo iki 2015 m. rugpjūčio mėn.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pasak pareiškėjo, jis buvo konvojuojamas perpildytais automobiliais, kuriuose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, tvyrojo blogas kvapas, automobiliuose nebuvo saugos diržų, jis buvo konvojuojamas su antrankiais ir tuberkulioze sergančiais asmenimis.
Nustatyta, kad Tarnybos pareigūnai skunde nurodytu laikotarpiu konvojavo pareiškėją 19 kartų planinio konvojaus maršrutais: Vilnius – Klaipėda – Vilnius, Pravieniškės – Šiauliai – Pravieniškės. Konvojavimo metu buvo naudoti specialieji automobiliai: „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , „VW Crafter“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes-Benz Atego 918“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes-Benz Atego 918“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW LT 46“ valst. Nr. WZ 102. Minėti automobiliai atitinka techninius reikalavimus (b. l. 84, 88, 93, 96, 99, 102, 105, 108, 111, 114, 117, 120, 122). Kaip matyti iš kelionės žiniaraščių ir minėtuose automobiliuose galimų pervežti asmenų skaičiaus, specialiais automobiliais vežamų suimtųjų / nuteistųjų skaičius neviršijo nustatytų reikalavimų, taigi Konvojavimo taisyklių 109 p., nustatantis, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, nebuvo pažeistas. Iš specialiųjų automobilių schemų matyti, kad visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos. Ventiliacija automobiliuose efektyvi (b. l. 85, 90, 124–126). Be to, Tarnyba patvirtino, jog sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekciją. Taigi pareiškėjo nurodomi pažeidimai, susijęs su šildymo ir vėdinimo sistemomis, automobilių švara, specialiosios paskirties automobiliuose nenustatyti.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų.
Pažymėtina, jog dalyje automobilių, naudotų pareiškėjui vežti, saugos diržai buvo įrengti. Tuo tarpu dėl kitų automobilių teismas pažymi, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtino Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (toliau – Techniniai reikalavimai). Techninių reikalavimų 1 priedas numato motorinių transporto priemonių bendruosius reikalavimus. Šio priedo 7.1 p. numatyta, kad M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai. Iš transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad transporto priemonės su kuriomis buvo vykdomas konvojavimas ginčo laikotarpiu, yra M ir N tipo (b. l. 83, 87, 92, 95, 98, 101, 104, 107, 110, 113, 116, 119, 121). Techninės apžiūros metu, vertinant transporto priemonės techninę būklę, be kita ko, vertinama ir tai, ar yra įrengti privalomi saugos diržai (Techninių reikalavimų 2 priedo 7.1.2 p.). Tuo atveju, jeigu nėra įrengti saugos diržai, kai jie yra būtini, techninę būklę vertinantis asmuo pažymi, kad tai yra didelis trūkumas (DT). Pagal Techninių reikalavimų 16 p., vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai arba kiti esminiai trūkumai. Pašalinus nustatytus esminius trūkumus, transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai (Techninių reikalavimų 17 p.). Tarnyba pateikė teismui transporto priemonių, kuriomis nurodytais maršrutais ginčo laikotarpiu buvo vykdytas konvojavimas, techninės apžiūros rezultatų korteles (ataskaitas), kuriose pateiktos išvados, kad minėtos transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus (b. l. 30, 35, 63). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su saugos diržų įrengimo pažeidimais, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kartu buvo konvojuojami ir infekcinėmis ligomis (atvira tuberkulioze) sergantys asmenys.
Teismas pažymi, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Įrodinėjimo našta tenka įstaigos administracijai tada, kai pareiškėjas įvykdo pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo (konvojavimo) sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo (konvojavimo) sąlygų apibūdinimą. Atitinkamai, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo (konvojavimo) sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo (konvojavimo) aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl kartu konvojuotų sergančių asmenų yra abstraktaus pobūdžio, nes pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai jis buvo konvojuotas kartu su infekcinėmis ligomis sergančiais asmenimis, skunde nenurodė tų asmenų pavardžių, todėl įrodinėjimo našta šiuo aspektu Tarnybai nepriklauso, todėl pareiškėjo teiginiai, susiję su tuberkulioze sergančių asmenų konvojavimu atmetami kaip neįrodyti.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad iš Telšių į Mažeikius ir atgal buvo etapuojamas surakintas antrankiais, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Tarnyba pareiškėjo minėtais maršrutais neetapavo, todėl minėti pareiškėjo nusiskundimai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktais nustatytus konvojavimo reikalavimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl nenustačius vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 4 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.