Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Audrones Kartanienes,

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju A. S., R. S. ir J. S. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto trecio apylinkes teismo 2007 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo :

J. S. pripažinta kalta padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. ir nuteista laisves atemimu šešiems menesiams. LR BK 64 str. 1 d. pagrindu paskirta bausme dalinio bausmiu sudejimo budu subendrinta su Druskininku miesto apylinkes teismo 2005-04-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme J. S. nustatyta laisves atemimas vieneriems metams ir aštuoniems menesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 ir 2 d., paskirtosios bausmes vykdymas atidetas dvejiems metams, ipareigojant J. S. per bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš nuolatines gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vienerius metus nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atsiprašyti nukentejusiosios N. J..

R. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu šešiems menesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 ir 2 d., paskirtos bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atsiprašyti nukentejusiosios N. J..

A. S. pripažinta kalta padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. ir nuteista laisves atemimu šešiems menesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 ir 2 d., paskirtos bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos atsiprašyti nukentejusiosios N. J..

Tuo paciu nuosprendžiu N. J. išteisinta pagal LR BK 154 str. 1 d. nepadarius jai nusikalstamos veikos. Nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neapskustas.

Iš J. S., R. S. ir A. S. solidariai priteista N. J. 3000 Lt neturtinei žalai ir 57,70 Lt turtinei žalai atlyginti, bei 1100 Lt advokato išlaidoms apmoketi.

A. S., R. S. ir J. S. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. S., J. S. ir R. S. nuteisti už tai, kad smurtaudami nežymiai sužalojo žmogu, t.y., 2006 m. rugsejo 30 d., apie 22.00 val. bendrabucio, esancio Šaltkalviu g. 10, Vilniuje, koridoriuje, R. S. laikant N. J. iš už nugaros, J. S. spyre kelis kartus N. J. i veida, po ko, pribegusi A. S. sudave N. J. viena smugi i veida, tokiais savo veiksmais nežymiai sužalodami N. J., padarant jai kraujosruva kairio smilkinio srityje, kraujosruva nosies nugareles viršutiniame trecdalyje, dvi kraujosruvas kairio žasto nugariniame paviršiuje ir muštine žaizda viršutineje lupoje.

Skunde pabrežiama, jog sutinkamai su LR BPK 20 str. 5 d., teisejai irodymus vertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu, o taip pat irodymu pakankamumu ir tarpusavio ryšiu.

Gi, šiuo atveju, pasak nuteistosios, apkaltinamasis nuosprendis buvo pagristas privacios kaltintojos N. J. parodymais, jos sutuoktinio A. J. parodymais, kuris nemate, kas muše jo žmona, dvylikametes N. J. dukters D. R. parodymais, iškviestos i posedi nukentejusiosios prašymu, bei, policijos pareigunes J. D. parodymais, kuri i ivykio vieta atvyko apie vidurnakti ir ivykio aplinkybiu neišsiaiškino.

Nuteistoji pažymi, kad ivykio vieta – bendras koridorius yra siauras, kambariai vienas šalia kito, todel bunant koridoriuje arba kambaryje negalima negirdeti ir nematyti visko, kas darosi jame bei neateiti i pagalba žmonai, kuria tariamai muša. Tuo tarpu, nukentejusiosios vyras, nors ir budamas ivykio metu koridoriuje, nemate, kas ir kaip muše jo žmona. Be to, pasak apeliantes, nukentejusiosios dukters parodymai taipogi turi buti vertinami kritiškai, kadangi ji yra priklausoma nuo motinos ir teisme parodo tai, ka jai pastaroji liepia.

Apeliante atkreipe demesi i tai, kad toje šeimoje pastoviai vyksta konfliktai, i kuriuos itraukiami ir mažameciai vaikai, kad Jevseicikai nuolat drumscia bendrabucio gyventoju ramybe. Nurode, jog ir liudytojais apklausti bendrabucio gyventojai N. J. charakterizavo neigiamai.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginiu, jog N. J. parodymu teisinguma patvirtina daiktinis irodymas – skambuciu i bendrosios pagalbos centra garso irašai. Teigiama, jog skambuciai i bendrosios pagalbos centra 22.16 val., 22.20 val., 22.26 val., 22.31 val. ir 22.46 val., nepatvirtina muštyniu fakto tarp S. šeimos ir N. J.. Šiuos skambucius, pasak apeliantes, galima vertinti tik kaip vengima atsakomybes už sutrikdyta bendrabucio gyventoju ramybe bendro naudojimo koridoriuje. Nei skambuciu i policija metu, nei atvykusiems pagal nukentejusiosios iškvietima policijos pareigunams, N. J. neivardino ja sumušusiu kaimynu, atsisake rašyti pareiškima, tokiais savo veiksmais užkirsdama kelia atvykusiems pareigunams išsiaiškinti visas ivykio aplinkybes iškart po ivykio, dalyvaujant visiems ivykio liudytojams. Be to, teisiamojo posedžio metu nebuvo nustatyta, kam konkreciai priklauso iraše užfiksuoto skambinusio asmens balsas.

Nuteistoji A. S. tvirtina, kad nei ji, nei R. S., nei J. S. N. J. nemuše. Nesutinka su tuo, kad teismas kritiškai, kaip vengima atsakomybes, vertino jos, Julijos ir R. S. kaltes neigima, nors ju parodymus patvirtina liudytojai J. K., S. K., J. S., E. Š. bei B. P., pilnai irodantys ju nekaltuma. Nuteistosios teigimu, teismas, ivertines liudytoju J. S., E. Š. bei B. P. parodymus kritiškai, motyvuojant šiu asmenu artumu S. šeimai, del ko jie gali buti suinteresuoti apeliantams palankiu teismo sprendimu, prieštarauja pats sau, nes apkaltinamaji nuosprendi grindžia nukentejusiosios artimuju – vyro bei mažametes dukros parodymais. Mano, jog B. P., J. S. ir E. Š. parodymai yra nuoseklus, neprieštarauja vieni kitiems, kitu liudytoju parodymams, tarpusavyje susije, todel turi buti ivertinti kaip jos ( A. S. ), Romualdo ir J. S. kalte paneigiantys irodymai. Nuteistoji nesutinka ir su tuo, kad liudytojo S. K. parodymai buvo ivertinti kaip prieštaringi. Nurodo, jog tai, kad šis liudytojas mate besivaidijant ja su A. J., nepaneigia to, kad prieš tai jis mate ir besimušancius Alekseju ir N. J., kas, pagal nuteistosios nuomone, patvirtina, jog ji N. J. nemuše. Liudytojo J. J. parodymai buvo ivertinti kaip logiškai nepaaiškinami, neitikinami, nors jo parodymai sutampa su B. P. ir S. K. parodymais.

Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neivertino irodymu, kurie patvirtina ivykio laika. Tai, kad ivykio laikas buvo tarp 21.30 ir 22.00 val., be liudytoju parodymu, patvirtina ir byloje esantys administracines teises pažeidimu protokolai.

Apeliaciniais skundais nuteistieji R. S. bei J. S. taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir juos išteisinti, tokius prašymus argumentuodami analogiškai, kaip ir savo apeliaciniame skunde nuteistoji A. S..

Teismo posedyje nuteistosios A. S., J. S. ir ju bei nuteistojo R. S. gyneja prašo apeliacinius skundus patenkinti. Nukentejusiosios atstovas prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistuju A. S., R. S. bei J. S. apeliaciniai skundai, ju ribose, atmestini.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje surinktus irodymus, padare teisinga ir pagrista išvada del A. S., R. S. bei J. S. kaltes, padarius jiems inkriminuota nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. Byloje surinkti irodymai ivertinti remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu, tinkamai vadovaujantis istatymu, nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatu.

Iš byloje esancios medžiagos ir apeliaciniu skundu argumentu matyti, jog nuteistieji neigia nežymiai sužaloje N. J.. Aiškina, jog ivykio vakara, sveciuojantis pas juos B. P., J. Š. ir J. S., apie 21.00 val., jie išgirdo laiptines koridoriuje triukšma ir barnius, o A. S. atidarius duris, pamate muštynes, vykusias tarp Aleksejaus ir N. J.. Veliau, A. S. einant i bendra virtuve, koridoriuje buves A. J. spyre jai i peti, eme stumdyti, vartodamas necenzurinius žodžius. Pastarajai emus šaukti, iš kambariu išejo kaimynai bei jos sveciai. Tai pamates, A. J. liovesi. Tuo metu, iš savo kambario su peiliu rankoje išbego N. J. ir isiverže i Romualdo ir J. S. kambari. Taciau, labai greitai iš ten išbegusi, grižo atgal. Ant nukentejusiosios veido matesi sumušimo žymes.

Taciau, pirmosios instancijos teismas, tokius nuteistuju A. S., J. S. ir R. S. parodymus apie ivyki pagristai ivertino kritiškai, kaip bandyma išvengti atsakomybes. Ju nurodytos aplinkybes nera itikinamos, prieštarauja logikai ir be liudytoju J. S., E. Š., B. P., J. K. bei S. K. parodymu, nepatvirtintos jokia kita bylos medžiaga.

Kita vertus, ir liudytoju J. S., E. Š., B. P., J. K. bei S. K. parodymus, neva patvirtinancius nuteistuju keliama ivykio versija, teismas taipogi pagristai ivertino kritiškai, kaip nepatikimus del galimo pastaruju suinteresuotumo S. šeimai palankia bylos baigtimi ir pamatuotai jais nesivadovavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad butent šiu, apeliantams artimu asmenu parodymai prieštarauja byloje surinktu ir ištirtu irodymu, patvirtinanciu nuteistuju kalte, visumai, atkreipiant demesi ir i tai, kad, pasak liudytojo J. D., nuteistoji A. S. turi didele itaka bendrabucio gyventoju nuomonei ir pasisakymams, kas be abejoniu atsiliepe pastaruju parodymu teisingumui, juolab kad, privaciu pokalbiu su igaliotiniu metu, šie gyventojai buvo išsake kita nuomone.

Gi, priešingai nei teigia apeliantai, ju kalte del nukentejusiosios N. J. sumušimo, byloje irodyta nuosekliais ir itikinamais pastarosios bei skunduose kritikuotu liudytoju parodymais, kuriu pagristumu ir objektyvumu teismui netiketi nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti teismo ištirti bei išsamiai nuosprendyje aptarti rašytiniai ir daiktiniai bylos irodymai, su kuriu vertinimu kolegija sutinka.

Bylos irodymais negincytinai nustatyta, kad 2006 m. rugsejo 30 d., apie 22.00 val., bendrabucio, esancio Šaltkalviu g. 10, Vilniuje, koridoriuje, buvo nežymiai sužalota N. J.. Tai akivaizdu iš byloje esancios specialisto išvados, kurioje konstatuota, jog N. J. padaryta poodines kraujosruvos kairio smilkinio ir nosies srityse, kairiajame žaste, muštine žaizda viršutineje lupoje, veikiant kietais bukais daiktais ( b. l. 5-6 ).

Iš nukentejusiosios N. J. parodymu analizes matyti, jog ivykio vakara, apie 22.00 val., jos vyrui išejus i koridoriu, išgirdo triukšma. Išejusi ir ji, pamate, kad kaimyne A. S., vejasi jos vyra. Stovejusiam koridoriuje R. S. ji padare pastaba, kad šis nuramintu motina, o pati grižo i savo buta ir paskambino policijai. Tuo metu, pasak nukentejusiosios, i kambari isiverže J. S. ir ištempe ja i koridoriu. Koridoriuje prie jos pribego R. S. ir sugriebes ja iš už nugaros, palenkes laike, o tuo tarpu J. S., spyre jai kelis kartus i veida. Netrukus, pribego ir A. S., ir sudave jai dar viena smugi ranka i veida.

Analogiškas ivykio aplinkybes N. J. nurode savo pareiškime policijai bei medicinini tyrima atlikusiam teismo medicinos specialistui ( b. l. 3 -4, 5 -6 ).

Kita vertus, šias, nukentejusiosios nurodytas aplinkybes, iš dalies patvirtina ir jos sutuoktinio A. J. parodymai, iš kuriu matyti, kad nagrinejamo ivykio metu, bendrabucio koridoriuje, buvo sumušta jo žmona, kuria, ka veliau sužinojo iš savo vaiku, i koridoriu buvo išsitempusi J. S.. Ir, nors, pasak šio, jis nemate, kas konkreciai žmonai sudave smugius, nes tuo metu pats koridoriumi „begiojo“ nuo kaimynes, taciau, išgirdes žmonos riksma ir pribeges prie jos, pamate ja sumušta ir kruvina, o šalia - visus nuteistuosius bei liudytoja J. K..

Apklausta liudytoja nukentejusiosios dukte D. R. taipogi patvirtino, kad del koridoriuje kilusio triukšmo, mamai telefonu pradejus kviesti policija, i kambari isiverže J. S. ir išsitempe ja i koridoriu. Išgirdusi tevo žodžius, „žmones, ka jus darote“, liudytoja pravere duris ir pamate, kad mama sumušta, jos veidas kruvinas. Tuo metu, šalia jos stovejo visi S. ir kaimynas Jarek.

Taigi, nors šie abu liudytojai yra nukentejusiosios artimieji, taciau iš ju parodymu akivaizdu, jog pastarieji, priešingai nei teigia apeliantai, nurode tik jiems žinomas aplinkybes, netvirtino, esa mate, jog N. J. sužalojo butent S., kas be abejoniu leidžia tiketi duotu parodymu tikrumu.

Iš, jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturincios, liudytojos – policijos pareigunes J. D. parodymu matyti, kad ja ir porininka, pagal iškvietima atvykusius i ivykio vieta, laiptineje pasitiko vyras ir kruvinu veidu moteris. Pastaroji aiškino, jog ja sumuše kaimyne. Moteris ir vyras tarpusavyje nekonfliktavo bei vienas kito atžvilgiu elgesi gražiai, o tai itikinamai paneigia nuteistuju parodymus, jog N. J. ivykio vakara, sumuše ne jie, o pastarosios vyras.

Be to, tiek nukentejusiosios, tiek ir liudytoju A. J. bei D. R. parodymus apie nagrinejamo ivykio eiga objektyviai patvirtina byloje esantys daiktiniai irodymai – teisiamojo posedžio metu perklausytu skambuciu i bendrosios pagalbos centra garso irašai. Iš ju sekos akivaizdu, kad kaip ir parode nukentejusioji bei jos dukra, 2006-09-30, 22.16 val., N. J. kreipesi policijos pagalbos del bendrabucio koridoriuje vykusio konflikto tarp jos vyro ir kaimynu. Šio pokalbio pabaigoje, ka nustate teismas, iraše girdisi užfiksuotas pašalinis moters, pasak N. J., tai i jos kambari isiveržusios J. S., balsas, kuri, kas matyti iš protokole esanciu irašu, to iš esmes nepaneige ( b. l. 223 – 224 ).

Antra karta, t. y. po keturiu minuciu i policija paskambinusi N. J. praneše, kad sumušta ji, kraujuoja, nurodydama, kad ja užpuole ir sumuše kaimynai. Kad N. J. sumušta, patvirtino ir treciojo skambucio i policija metu, i pokalbi isiterpes jos sutuoktinis A. J..

Bendrajame pagalbos centre užfiksuoti skambuciai patvirtina, jog nukentejusioji buvo sumušta ne anksciau 22.00 val., nors apeliaciniuose skunduose bandoma akcentuoti priešingai. Kolegijos isitikinimu, butent šie irodymai, o ne liudytoju parodymai bei pagal juos veliau surašyti administracines teises pažeidimu protokolai, leidžia objektyviai konstatuoti ivykio laika. Iš užfiksuotu irašu matyti, kad ivykis truko labai trumpa laiko tarpa, ir mažai tiketina, kad jame dalyvave asmenys ar liudytojai žiurejo tuo metu i laikrodžius.

Taigi, aukšciau aptarti irodymai paneigia apeliantu argumentus, jog N. J. buvo sužalota savo sutuoktinio ir neva tai buvo padaryta anksciau, nei ši skambino policijai. Be to, atkreiptinas demesys ir i tai, kad priešingai nei teigia nuteistieji, nukentejusiajai vengti kokios nors atsakomybes ir dar tokiu budu – 5 kartus skambinat ir kvieciant i pagalba policija, nebuvo jokios butinybes, nes be jos, niekas iš bendrabucio gyventoju, tame tarpe ir patys nuteistieji, del nagrinejamo ivykio metu bendrabutyje sukelto triukšmo, muštyniu ar padarytu sužalojimu, nei ta vakara, nei veliau, i policija nesikreipe.

Prie apeliaciniu skundu nuteistuju prideti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-04-16 nutarimai, kuriais A. S., J. S. ir R. S. atžvilgiu nutrauktos administracines bylos del LR ATPK 174 str. ( nedidelis chuliganizmas ) numatyto pažeidimo padarymo, apeliantu kaltes klausimui pagal LR BK 140 str. 1 d. spresti, jokios reikšmes neturi, kadangi, kaip teisingai pažymeta skundžiamame nuosprendyje, šioje byloje nagrinejamas ne viešosios tvarkos sutrikdymo, o kuno sužalojimo atvejis.

Todel, atsižvelgus i tai, kas išdestyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kaip teisetas ir pagristas, paliekamas nepakeistu, o nuteistuju apeliaciniai skundai, ju ribose, atmetami, solidariai priteisiant iš pastaruju 500 Lt N. J., turetu išlaidu advokato dalyvavimo apeliacines instancijos teismo posedyje paslaugoms apmoketi ( LR BPK 106 str. b. l. 286 ).

Rezoliucinė dalis

nutare:

Nuteistuju A. S., R. S. bei J. S. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti solidariai iš nuteistuju A. S., R. S. bei J. S. 500 Lt N. J. turetu išlaidu advokato dalyvavimo apeliacines instancijos teismo posedyje paslaugoms apmoketi.