Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-9508-888/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
A2.6.-9508-888/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08350-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
J. U.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 9508 – 888/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08350-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. U., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Ž. C., išnagrinėjusi J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio AB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 1 d. 09 val. 50 min. Kaune, Vaidoto g. 62, J. U., vairuodamas transporto priemonę AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė greta stovinčią transporto priemonę, po įvykio, kai dėl eismo įvykio buvo padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, būdamas susijęs su eismo įvykiu, nedelsdamas nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino su transporto priemone. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. U. pripažino kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų ir nuoširdžiai gailėjosi, teismui paaiškino, jog 2014 m. lapkričio 1 d., važiavo į Panemunės kapines. Vaidoto g. sustojo nusipirkti gėlių. Kadangi tinkamų gėlių nerado, atbulas pradėjo išvažinėti iš aikštelės, važiavo iš lėto, jokio nei smūgio, nei triukšmo, nieko nejautė. Tuomet priėjo vaikinas, kuris pasakė, kad jis kliudė mašiną. Pašnekėjo su juo, paklausė kas jis toks, jis pasakė, kad ne savininkas ir paprašė 20 litų. Jis suabejojo, apgadinimų lyg ir nesimatė ant automobilio. Atsidaręs piniginę pamatė, kad tik 100 litų turi, todėl pasakė, kad išsikeis ir atveš. Nuvažiavęs iš įvykio vietos pagalvojo, kad ten buvo visai ne savininkas ir dar prašo 20 litų. Todėl nuvažiavo į kapines ir į įvykio vietą nebegrįžo.

Liudytoja V. U. parodė, kad įvykio dieną važiavo į kapines. Sustojo prie gėlių kiosko tarp 2 automobilių. Ten pastovėjo ir paskui labai lėtai išvažinėjo atbuline eiga. Tuo tarpu prie jų prišoko jaunas vyras, kuris pasakė, kad nubraukėt gretimą automobilį, duokit 20 litų. Vyras paklausė, ar jis savininkas tos mašinos, pasakė, kad ne. Vyras išlipo, apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad tikrai nieko nejautė, negalėjo brūkštelėti. Po to atidarė piniginę, pasakė, kad turi tik 100 litų, ir paklausė, ar gali pasikeisti. Tada sėdo į automobilį ir kartu išvažiavo išsikeisti pinigus. Abu su vyru buvo susinervavę. Šiek tiek pavažiavo, pagalvojo, kad negali taip būti, nei savininkas, nei ką ir reikalauja pinigų. Todėl su vyru nuvažiavo ir į įvykio vietą nebegrįžo.

Liudytojas P. D. parodė, kad lapkričio 1 d. prie gėlių salono, Panemunėje, aikštelėje jis vaikščiojo ir prižiūrėjo, kad niekas neužstatytų įvažiavimo į parduotuvę. J. U. atvažiavo tamsiai mėlynu automobiliu Audi A4, tvarkingai įsiparkavo, o išvažiuodamas atbulas kliudė stovintį VW Passat automobilį. Pradėjus braukti jau buvo girdėti garsas, jis sušuko, o J. U. išlipo, pasižiūrėjo ir toliau važiavo, kliudė ratą ir apatinį slenkstį. Tada jis dar kartą išlipo iš automobilio pasižiūrėti, iš pradžių nelabai tikėjo, kad jis nubraukė. Jis jam pasakė, kad palauktų savininko, arba bent 20 litų ant poliravimo paliktų, kad lauktų, susitartų kažkaip. Tačiau J. U. pasakė, kad važiuoja išsikeisti pinigų ir nebegrįžo. Atėjus savininkui, jis parodė apgadinimus, dar šiek tiek palaukė ir tada iškvietė policiją. Anksčiau J. U. nepažinojo, pagrindo jo apkalbėti neturi.

Liudytojas G. M. parodė, kad įvykio dieną gavus pranešimą apie eismo įvykį ir nuvykus į eismo įvykio vietą, joje buvo liudytojas, kuris matė kaip tas automobilis buvo apgadintas, ir nukentėjusysis. Liudytojas parodė kur automobilis buvo apgadintas, pasakė, kad jis susistabdė tą vairuotoją, kuris apgadino minėtą automobilį, kalbėjo su juo, o jam nuvažiavus iš įvykio vietos, jis pranešė apie įvykį policijai.

Liudytojas A. M. parodė, kad J. U. važiuojant atbulam įvyko eismo įvykis Vaidoto gatvėje. Kad jis sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos buvo nuspręsta, kadangi jam buvo pranešta, jog jis kliudė mašiną. Jam apie tai pranešė liudytojas, matęs eismo įvykį. Paaiškinime J. U. taip pat nurodė, kad kliudė kitą automobilį, tačiau nuvažiavo, nepranešęs nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Be paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. U. prisipažinimo jo kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., taip pat įrodyta liudytojų P. D. tiesiogiai mačiusio eismo įvykį, ir policijos pareigūnų A. M. bei G. M. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, bei byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1-2 b.l.), tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio, iš kurių matyti, jog 2014 m. lapkričio 1 d. apie 09.50 val. iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Vaidoto g., kuriame M. M. nurodė, jog rado apgadintą automobilį. Eismo įvykį matė liudininkas P. D., kuris nurodė, jog automobilio Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas atbulas nubraukė šalia stovėjusio automobilio šoną. Jis sustabdė vairuotoją, prašė palaukti savininko, tačiau vairuotojas nors sutiko su kalte, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (5, 5a b.l.), M. M. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, jog 2014 m. lapkričio 1 d. apie 9.50 val. savo automobilį paliko stovėti Vaidoto g. 62. Grįžęs apie 10.50 val. pamatė, kad jo automobilis VW Passat apgadintas (6, 8 b.l.), P. D. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad automobilis Audi A4 išsiparkuodamas nubraukė VW Passat automobilio šoną. Sustabdžius šio automobilio vairuotoją ir paprašius palaukti apgadinto automobilio savininko, pastarasis nuvažiavo iš įvykio vietos. Ant Audi A4 automobilio matėsi nubraukimo žymės (7 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių apgadinimai (11-15 b.l.), eismo įvykio vietos planu (16-17 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, jog ant automobilio AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: priekinis bamperis kairėje pusėje braukimo žymės, jų pobūdis ir aukščiai atitinka apgadinimams ant VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinio kairės pusės sparno ir rato. Išvada: transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje (26 b.l.).

Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad J. U. 2014 m. lapkričio 1 d. 09 val. 50 min. Kaune, Vaidoto g. 62, J. U., vairuodamas transporto priemonę AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė greta stovinčią transporto priemonę, t.y. padarė eismo įvykį. J. U. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. U., vairuodamas automobilį AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį. Po šio eismo įvykio jis nepranešęs apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. U. ir liudytojos V. U. nurodytas aplinkybes apie tai, jog važiuojant atbuline eiga, priėjo vaikinukas, kuris pasakė, kad J. U. kliudė šalia stovintį VW PASSAT automobilį, tačiau jis iš įvykio vietos nuvažiavo (32-33 b.l.), taip pat įvertinus liudytojo P. D. nurodytas įvykio aplinkybes apie tai, jog jis matė, kaip AUDI A4 automobilio vairuotojas išsiparkuodamas perbraukė VW PASSAT automobilio šoną, pradėjus braukti girdėjosi braukimo garsas, jis sušuko vairuotojui, o pastarasis išlipo, pasižiūrėjo ir toliau važiavo, kliudė ratą ir apatinį slenkstį. Tada jis dar kartą išlipo iš automobilio pasižiūrėti, iš pradžių nelabai tikėjo, kad jis nubraukė, jis jam pasakė, kad palauktų savininko, arba bent 20 litų ant poliravimo paliktų, kad lauktų, susitartų kažkaip. J. U. pasakė, kad važiuoja išsikeisti pinigų ir nebegrįžo (43-44 b.l.), atsižvelgiant į kitus byloje esančius rašytinius įrodymus (fotonuotraukas, eismo įvykio vietos schemą, rašytinius paaiškinimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktą), padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog J. U. matė ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino stovintį automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešęs policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. U. 2014 m. lapkričio 1 d. 09 val. 50 min. Kaune, Vaidoto g. 62, vairuodamas transporto priemonę AUDI A4 AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė greta stovinčią transporto priemonę, po įvykio, kai dėl eismo įvykio buvo padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, būdamas susijęs su eismo įvykiu, nedelsdamas nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino su transporto priemone. Šiais veiksmais J. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų reikalavimus ir jo veika atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. J. U. yra kaltas dėl šių pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. U. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, sunkių pasekmių nesukėlė, J. U. sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius(buvo nežymiai apgadintas nukentėjusiajam priklausantis automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini)) iš esmės yra mažareikšmis, jame nebuvo sužaloti žmonės, iš teismui pateikto draudimo bendrovės Seesam rašto matyti, kad J. U. sukelto eismo įvykio metu padaryta žala yra visiškai atlyginta (29 b.l.). Pažeidėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog pripažino pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai gailėjosi, savo noru atlygino nuostolį, teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 2 p., 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš teismui pateiktos AB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad darbdavys J. U. charakterizuoja itin teigiamai ir nurodo, jog jo darbas yra susijęs su dažnomis išvykomis į statybos vietas, komandiruotes pas užsakovus, rangovus ir partnerius, todėl automobilis ir vairuotojo pažymėjimas jam yra būtini tiesioginių darbinių pareigų vykdymui (30 b.l.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų pažeidimų pobūdį, padarinius (padaryti nežymūs apgadinimai nukentėjusiojo automobiliui), elgesį po pažeidimo padarymo (pažeidėjas kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi), taip pat į garbingą pažeidėjo amžių (67 metai), solidų vairavimo stažą (35 metai), į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo per ilgą vairavimo stažą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas tik tris kartus, paskutinį kartą 2008 metais, padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, paskirtos baudos nėra didelės, jos visos yra sumokėtos, administracinės nuobaudos nebegalioja, tai jį teigiamai charakterizuoja kaip atsakingą vairuotoją, byloje nėra duomenų, jog J. U. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos teisės pažeidėjas nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo su policija, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas anksčiau už tokį pažeidimą nėra baustas, be to, J. U. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes J. U. padarytas teisės pažeidimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. J. U. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas, ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, trumpesniam negu minimalus sankcijoje numatytam laikotarpiui, bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. U. ir jo įgaliotas atstovas Ž. C. teismo posėdžio metu prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą ir neatimti vairuotojo pažymėjimo, kadangi jis yra reikalingas darbui, tačiau, pažymėtina, jog administracine nuobauda yra siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnis), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu ir taikytina nuobauda, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimiesiems. Įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

J. U. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį - 100 Lt (vieno šimto litų) (28 eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. - 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė