Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Pramoninis montažas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-19644-285/2009 pagal pareiškėjo AB Parex banko pareiškimą suinteresuotam asmeniui UAB „Pramoninis montažas“ dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2005-06-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120050006171, su vėlesniais pakeitimais, UAB „Pramoninis montažas“, užtikrindama 3000000 Lt kredito, suteikto jai pagal 2005-05-16 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais, grąžinimą kreditoriui AB Parex bankas, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą - administracinį pastatą - dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), angarą-dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostatas hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos duomenimis skolininkas 2005-05-16 Kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais numatytų įsipareigojimų neįvykdė, ir kreditoriaus kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui skola sudarė 2 552 653,60 Lt, iš jų 2 440 000 Lt negrąžinto kredito, 92 827,67 Lt nesumokėtų palūkanų, 19 825,91 Lt nesumokėtų delspinigių. LR CPK 558 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Byloje nėra duomenų, kad skolininko įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegijos nuomone, hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus AB Parex bankas kreipimąsi, pagrįstai taikė arešto priemones skolininkui UAB „Pramoninis montažas“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, įkeistu 2005-06-06 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užtikrintas banko suteikto kredito įvykdymas. Skundžiamoje nutartyje teismas įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Dėl šių priežasčių atmestinas skolininko atskirojo skundo argumentas, kad bankas, pažeisdamas bendradarbiavimo principus, vienašališkai nusprendė išieškoti skolą priverstiniu būdu, nors skolininkas bandė tartis su banku dėl kredito grąžinimo grafiko keitimo. Pažymėtina, kad skolininkui nevykdant sutarties kreditorius pareikalavo grąžinti kreditą per nustatytą papildomą terminą (b. l. 42,43,44), bet skolininkas šio reikalavimo neįvykdė, todėl kreditorius pasinaudojo teise vienašališkai minėtą sutartį nutraukti (b. l. 45).

Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog prievolės grąžinimo terminas prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo padavimo teismui metu nebuvo suėjęs, todėl nebuvo įstatyme numatytų aplinkybių, sudarančių teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Kaip minėta, hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje ar hipotekos lakšte nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Teisę reikalauti patenkinti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą prieš terminą numato CK 4.196 straipsnis ir 4.216 straipsnio 2 dalis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jei hipotekos lakšte ar įkeitimo sutartyje (lakšte) nenumatyta kitaip, įkeitimo teisės normos, nustatančios kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, nenumato tokios teisės atsiradimo, skolininkui nustatytu terminu neįvykdžius etapinio skolos grąžinimo, jeigu netinkamai vykdant paskolos grąžinimą dalimis, paskolos sutartis nėra nutraukta. Kadangi hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto susijusi su įstatymo nuostatomis dėl sutartinių santykių, skolininko ir kreditoriaus teisių bei pareigų pasibaigimu, tai CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kreditavimo sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju kreditorius AB Parex bankas su pareiškimu dėl skolos priverstinio išieškojimo į teismą kreipėsi 2009 m. liepos 9 d., ir prie prašymo pradėti išieškojimą hipotekos skyriui pateikė AB Parex bankas 2009 m. balandžio 21 d. raštą Nr. MB5-01/86-1 (b.l. 45), kuriame informavo skolininką, jog iki 2009 m. gegužės 6 d. neįvykdžius skolininkui įsipareigojimų bankui, bankas 2009 m. gegužės 7 d. vienašališkai nutrauks 2005 m. gegužės 16 d. Kreditavimo sutartį NR. (duomenys neskelbtini) ir pradės priverstinį visos kredito sumos su priskaičiuotomis palūkanomis ir kitais mokėjimais išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, hipotekos kreditorius iš esmės pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė, kreditoriui pasinaudojus teise ją vienašališkai prieš terminą nutraukti, ir iš anksto informavus apie tai skolininką, Kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta tvarka (10.1 p., 10.2 p.). Kolegijos nuomone, šios aplinkybės ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankamos prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog klausimai, susiję su kredito sutartimi skolininko prisiimtų įsipareigojimų vykdymu bei kreditoriaus veiksmų nutraukiant sutartį atitikimu teisės aktų ir kredito sutarties reikalavimams, reikšmingi sprendžiant ginčą tarp šalių dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau, skolininkui teisės aktuose nustatyta tvarka šios aplinkybės neginčijant, neturi jokios realios įtakos iš hipotekos teisinių santykių kylančioms procedūroms. Todėl atskirojo skundo argumento, jog kreditorius nepagrįstai nutraukė kreditavimo sutartį, teisėjų kolegija iš esmės nevertina.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.