Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-09-08 · Civilinė byla Nr. 2-457

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-09-08
Bylos Nr.
2-457
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė (pran.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Deliuvis“, M. J.
Trečiasis asmuo
R. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-457/2005Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Deliuvis“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Apdailos stilius“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-00289-280/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Apdailos stilius“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Deliuvis“ bei M. J., tretysis asmuo R. B., dėl parduoto automobilio kainos pakeitimo ir automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB ,,Apdailos stilius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,Deliuvis“ bei M. J. dėl parduoto automobilio kainos pakeitimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, jog trečiasis asmuo R. B. pagal 2001 m. balandžio 6 d. pažymą – sąskaitą Nr.300158 įsigijo 1989 m. gamybos lengvąjį automobilį PEUGEOT už 3 tūkst. Lt. Minėtas trečiasis asmuo su atsakovu sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo komiso sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo minėtąjį automobilį parduoti už 40 tūkst. Lt. Ieškovas 2001 m. gruodžio 29 d. iš komisionieriaus (atsakovo) pagal pažymą – sąskaitą Nr.539465 įsigijo ginčo automobilį už 40 015 Lt. Ieškovo visuotinis akcininkų susirinkimas 2004 m. gegužės 3 d. nutarė parduoti tą patį automobilį už 590 Lt ir 2004 m. gegužės 19 d. už minėtąją kainą šis automobilis buvo parduotas atsakovei M. J.

Ieškovas teigė, kad atsakovas 2001 m. gruodžio 29 d. šį automobilį ieškovui pardavė už nerealiai didelę kainą, nes tuo metu vidutinė tokio automobilio rinkos kaina buvo apie 6 tūkst. Lt. Dėl šio ieškovas prašė teismo iš atsakovo priteisti 34 tūkst. Lt automobilio pirkimo kainos, pripažinti negaliojančia 2004 m. gegužės 19 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį bei įpareigoti atsakovę M. J. grąžinti ieškovui minėtąjį automobilį.

Taip pat ieškovas prašė takyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti atsakovo UAB ,,Deliuvis“ lėšas ar kitą turtą 34 tūkst. Lt sumai bei atsakovei M. J. priklausantį ginčo automobilį. Nurodė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes ieškinio suma yra didelė bei atsakovai atliko neteisėtus veiksmus pirkdami ir parduodami ginčo automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2005 m. liepos 26 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino: areštavo atsakovo UAB ,,Deliuvis“ 34 tūkst. Lt piniginių lėšų, o jų nesant kito turto šiai sumai, tačiau nesant pakankamai lėšų ar kito turto, teismas leido iš areštuotų lėšų vykdyti atsiskaitymus su valstybės, VSDFV biudžetais bei darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą darbuotojams. Taip pat teismas areštavo ginčo automobilį, uždrausdamas jį perleisti tretiesiems asmenims. Nurodė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina dėl ieškinio sumos dydžio bei dėl to, jog ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė, todėl būtina vengti bankroto procedūrų vilkinimo ir realiai be kliūčių įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Taip pat teismas teigė, jog atsakovas UAB ,,Deliuvis“ nepateikė jokio kito ieškinio užtikrinimo, o turto bei lėšų turėjimas ieškinio pareiškimo dieną neįrodo, kad jų bus pakankamai sprendimo priėmimo dieną ar jį vykdant. Be to teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pats atsakovas pripažino kartais trūkstant apyvartinių lėšų. Automobilio arešto būtinumą teismas grindė, tuo, kad reikalaujama priteisti ginčo automobilį, todėl reikalinga uždrausti atsakovei M. J. jį perleisti tretiesiems asmenims (CPK 145 str. 1 d. 3, 7 p.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Deliuvis“ prašo panaikinti tą minėtosios nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jo atžvilgiu, bei netaikyti jo atžvilgiu jokių laikinosios apsaugos priemonių. Nurodė, jog:

1. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nesiėmus minėtųjų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Šalies argumentai

2. Bendrovė pastoviai gauna dideles įplaukas ir yra pajėgi geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą. Pateiktas balansas už 2004 metus bei pažyma apie 2005 m. pirmo pusmečio bendrovės įplaukas, įrodo, jog bendrovė 2004 metais gavo 18 080 712 Lt, o per 2005 metų pirmą pusmetį – 7 789 232 Lt įplaukų.

3. Nepagrįstas teismo teiginys dėl apyvartinių lėšų trūkumo, nes kiekvieno privataus juridinio asmens pagrindinis tikslas yra pelno siekimas, o laisvų lėšų laikymas sąskaitoje prieštarauja šiam tikslui.

4. Pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti vertinamos kaip spaudimas UAB ,,Deliuvis“, nes piniginių lėšų areštas sąskaitoje atneša bendrovei nuostolius. Tuo tarpu teismas, taikydamas minėtas priemones, nepareikalavo iš ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl piniginių lėšų arešto, atlyginimo užtikrinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus, o ieškinio suma yra pakankamai didelė ir dėl šio yra pagrindas matyti, kad nesiėmus minėtųjų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas arba labai pasunkėti. Šio teiginio nepaneigia atsakovo nurodytas tikslas siekti pelno, o motyvas, jog atsakovas turi daug turto bei kasmetines įplaukas, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsiliepimas

2. Nepagrįstas atsakovo teiginys, jog dėl minėtųjų priemonių taikymo jis patirs neigiamų pasekmių, nes teismas, nesant pakankamai lėšų atsakovo sąskaitoje ar kito turto, leido iš areštuotų lėšų vykdyti atsiskaitymą su valstybės, VSDFV biudžetais bei darbuotojais.

3. Atsakovo teiginys, jog teismas nepareikalavo nuostolių, galinčių atsirasti dėl piniginių lėšų arešto, atlyginimo užtikrinimo, nėra pagrindas skundžiamai nutarties daliai panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Dėl šio CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindinė šiuos klausimus reglamentuojančio CPK XI skyriaus penktojo skirsnio teisės normų paskirtis ir tikslas yra užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą bei būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tam yra nustatyti konkretūs teismo procesiniai veiksmai, kuriuos atliekant yra taikomos įstatyme numatytos priemonės, padedančios garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Svarbu tai, jog teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, nevertina ieškinio pagrįstumo, nes tai svarstytina nagrinėjant bylą iš esmės, įvertinant visas bylos aplinkybes, įrodymus ir priimant sprendimą dėl ieškovo reikalavimų. Dėl šio apeliacinės instancijos teismas taip pat tikrina ir vertina tik laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumą, jų teisėtumą (CPK 338 str., 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, sutinkamai su CPK 144 straipsniu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jau minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo ir galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ši aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, šių apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku bei jų pobūdžiu.

Nagrinėjamu atveju ieškovas iš atsakovo UAB ,,Deliuvis“ reikalauja priteisti 34 tūkst. Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyta suma yra pakankamai didelė ir duoda pagrindą manyti, kad ieškinio patenkinimo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė ir todėl svarbu vengti bankroto procedūrų užvilkinimo bei užtikrinti kaip galima greitesnį galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Dėl paminėtų aplinkybių atmestini apelianto argumentai, jog bylos aplinkybės nepatvirtina teismo išvados dėl minimų priemonių taikymo būtinumo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios teismo išvados pagrįstumo taip pat nepaneigia atsakovo argumentai dėl jo turtinės padėties. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo turto ir lėšų turėjimas ieškinio pareiškimo metu neduoda pagrindo spręsti, kad negali atsirasti kliūčių vykdant ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 187 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, kad skundžiama nutartimi yra pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Kaip žinoma, pagal CPK 147 straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, jog ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovui neužkirstas kelias bylos nagrinėjimo eigoje, esant reikalui, kreiptis į teismą su prašymu CPK 146 straipsnio pagrindu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Be to, atsakovas, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių, šiuo atveju - atsakovo turto arešto, taikymo, savo iniciatyva gali pateikti kitokį galimai patenkinto ieškinio įvykdymo užtikrinimą, pavyzdžiui įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą ar pateikti banko garantiją. Turint omenyje atskirojo skundo argumentus apie bendrovės turtinę padėtį, atsakovas turi realią galimybę tuo pasinaudoti.

Atmetami apelianto argumentai, susiję su nuostolių, galinčių atsirasti dėl tokių priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimu (CPK 147 str. 1 d.), nes bylos medžiagoje nėra duomenų, jog atsakovas būtų kėlęs šį klausimą pirmosios instancijos teisme.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtosios laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos teisėtai, pagrįstai, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu,

n utaria:

Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija ČekanauskaitėTeisėjai: Alė BukavinienėGintaras Pečiulis