Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-10-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-2223-1021/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-02
Bylos Nr.
e2YT-2223-1021/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
G. J., V. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerija
Civilinė byla Nr. e2YT-2223-1021/2020Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00266-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1; 3.4.5.19.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 2 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Kristinai Jurgaitienei,dalyvaujant pareiškėjos A. J. atstovei advokatei J. M.,nedalyvaujant: pareiškėjai A. J.,

suinteresuotiems asmenims G. J., V. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – G. J., V. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Procesinių dokumentų esmė.

Pareiškėja A. J. (toliau - pareiškėja) prašymu prašo atnaujinti jai terminą palikimui priimti pagal įstatymą po jos tėvo Z. K. mirties.

Prašyme pareiškėja nurodo, kad M. Z. K. nei vienas iš įpėdinių (vaikai ir tuo metu buvusi gyva sutuoktinė D. K.) į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes, jų žiniomis, velionis neturėjo jokio turto. Nepraėjus nei metams po tėvo mirties, patyrusi insultą, sunkiai susirgo (prarasta kalba, rašymo gebėjimai, atsirado ryškūs sąmonės pakitimai) ir pareiškėjos motina D. K., kuri virš 15 metų, iki pat savo mirties, buvo nuolat slaugoma pareiškėjos ir artimųjų. 2018 m. gruodžio 19 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė ir pareiškėjos motina. Tik 2020 m. pradžioje pareiškėjai tapo žinoma, kad po Z. K. mirties liko paveldimo turto - miško ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r., dalis, kurio nuosavybės teisės Z. K. buvo atkurtos jau po jo mirties - 2004 m. Z. K. mirė 2003 m. vasario 22 d. Paveldėjimo teisiniams santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Priimti palikimą pareiškėja turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5.50 str. 3 d.). Nustatytasis 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. CK 5.57 str. 1 d. numatyta, jog terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja pažymi, kad visą šį laiką nesikreipė dėl palikimo priėmimo dėl kelių objektyvių priežasčių. Pirmiausia, visiems įpėdiniams buvo žinoma, kad Z. K. mirties metu jokio paveldimo turto nebuvo. Kad Z. K. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai taip pat nebuvo žinoma. Būdamas gyvas tėvas to niekada neminėjo. Dėl to pareiškėja, kaip ir kiti įpėdiniai, buvo įsitikinusi, jog tėvo mirties metu jokio paveldimo turto nėra. Nuosavybės teisės į sklypą, Z. K., kaip minėta, buvo atkurtos jau po jo mirties. Ar apie atkurtą teisę į nuosavybė žinojo pareiškėjos motina, pareiškėja nežino. Po insulto jokių žinių pareiškėjos motina perduoti nebegalėjo, nes buvo sunki ligonė. Ilgus metus pareiškėja ją slaugė. Tik šių metų pradžioje pareiškėjos sesuo pranešė, kad su ja susisiekė žemės sklypo bendraturtis P. K., kuris paaiškino, kad jis ketina parduoti žemės sklypą, kurio bendraturtis buvo Z. K., o potencialus pirkėjas norėtų įsigyti visą sklypą. Tačiau tam reikalinga, kad Z. K. įpėdiniai „susitvarkytų“ paveldėjimą, nes iki šiol viešame registre šio sklypo dalies bendraturčiu yra nurodytas velionis Z. K.. Jis buvo nustebęs, jog Z. K. vaikai apie tėvo turtą nieko nežino. Nurodė, jog mano, kad Z. K. žmona D. K. apie tai turėjo sužinoti, tačiau nepagalvojo, kad dar sveika būdama apie tai nepapasakojo savo vaikams, o po to dėl ligos nebeturėjo tokios galimybės. Paaiškino, kad viešame registre nurodoma, kad šiuo metu Z. K. daiktinės teisės nėra įregistruotos. Tokia situacija yra dėl to, kad Z. K. vardu niekas nėra pateikęs prašymo įregistruoti jo daiktines teises (nuosavybę). Mirus Z. K. tokią teisę turėtų tik jo įpėdiniai. Pareiškėja, sužinojusi apie tėvui priklausiusį turtą, nedelsiant kreipėsi į notarą, kur jai buvo paaiškinta, kad ši turinti kreiptis į teismą, nes praleistas įstatymo numatytas terminas. 2020 m. vasario 19 d. pareiškėja dėl tokios teisinės pagalbos kreipėsi į advokatą. Taigi, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, matyti, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, o sužinojusi apie galimybę ir teisę paveldėti - nedelsiant ėmėsi veiksmų.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, bei nurodo, kad niekam nepriėmus Z. K. palikimo jam priklausanti sklypo dalis paveldėjimo teise pereis Lietuvos Respublikos valstybei.

II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Pareiškėjos atstovė J. M. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, bei papildomai paaiškino, kad atstovaujamosios tėtis mirė anksčiau nei buvo atkurtos nuosavybės teisės į miško ūkio paskirties žemės sklypą, todėl tokios aplinkybės mirusiojo vaikams nebuvo žinomos, ar jos buvo žinomos dar tuo metu likusiai gyvai sutuoktinei buvo neaišku, kadangi po sutuoktinio mirties ji greitai patyrė insultą, ko pasekoje liko ryškūs sąmonės pakitimai, todėl šių aplinkybių, jeigu ir žinojo, vaikams atskleisti negalėjo. Tik šių metų pradžioje į suinteresuotą asmenį pareiškėjos seserį G. J. kreipėsi mirusio Z. K. giminaitis P. K., kuris paaiškino, kad ketina parduoti minėtą miško sklypą ir potencialus pirkėjas norėtų pirkti visą sklypą, tačiau nėra sutvarkytas paveldėjimas. Po Z. K. mirties Registrų centre nurodyta, kad šio asmens daiktinės teisės nėra įregistruotos, tik pažymėta, kad savininkas yra Z. K. ir tik tokiomis aplinkybėmis A. J. sužinojo, kad yra paveldimo turto ir nedelsdama kreipėsi į notarą iš kurio sužinojo, kad yra reikalingas teismo procesas termino atnaujinimui. Faktiniu valdymu pareiškėja turto nepriėmė. (2020 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 00 sek. – 7 min. 52 sek.).

Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė. Teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai. Su bylos nagrinėjimu nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui sutiko bylos dalyvis, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo G. J. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo nepateikė. Teismo šaukimas jai įteiktas tinkamai. Su bylos nagrinėjimu nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui sutiko bylos dalyvis, todėl byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti iš esmės atstovui nedalyvaujant, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai. Kadangi jo dalyvavimas nebuvo būtinas, su bylos nagrinėjimu jam nedalyvaujant sutiko bylos dalyvis, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Dėl pareiškimo tenkinimo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 5.1 str. 1 d.). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 str. 3 d. nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

Pareiškėja prašo atnaujinti 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą priimti palikimą atsiradusį po jos tėvo mirties. Iš pateiktos gimimo liudijimo LR Nr. 130510 kopijos nustatyta, kad K. A. tėvas yra K. Z.. Iš santuokos liudijimo AC Nr. 038758 nustatyta, kad A. K. sudarė santuoką su R. K., pavardė po santuokos K.. Iš santuokos liudijimo kopijos AA Nr. 050779 nustatyta, kad A. K. sudarė santuoką su S. J., pavardė po santuokos – J.. Pateiktame mirties liudijime AA Nr. 167122 nurodoma, kad Z. K. mirė 2003 m. vasario 22 d. Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 317/475 dalys nuosavybės teise priklauso P. K., 158/475 dalies daiktinės teisės neįregistruotos, jo naudotojas nurodytas Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2004 m. rugsėjo 23 d. apskrities viršininko sprendimas Nr. 38-19277 (įrašas galioja nuo 2005 m. vasario 22 d.). Iš VĮ Registrų centro 2020 m. vasario 27 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad mirusysis nuo 2001 m. liepos 1 d. nebuvo sudaręs testamentų, taip palikimo priėmimo faktų nėra įregistruotų. Šiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra Z. K., mirusio 2003 m. vasario 22 d. duktė ir, kad mirusiojo turtas atsirado jau po Z. K. mirties. Kadangi šiuo atveju mirusiojo palikimo niekas nėra priėmęs, o pareiškėja yra mirusiojo duktė, todėl ji turi teisę paveldėti pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 str.). Teismas vertindamas byloje esančius įrodymus, nespręsdamas šio klausimo iš esmės, daro išvadą, kad pareiškėja turi teisę paveldėti jos tėvui Z. K. priklausantį turtą, kadangi kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė.

CK 5.57 str. 1 d. numato, kad šio kodekso 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamą terminą, palikimui priimti, teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.

Pareiškėja kaip argumentus, kodėl praleido palikimo priėmimo trijų mėnesių terminą, nurodė, kad po jos tėvo mirties jokio paveldėtino turto nebuvo, o žemės sklypas atsirado tik tada kai tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės jau po jo mirties. Pagrindinė priežastis dėl ko buvo praleistas terminas, yra tai, kad tėvo mirties momentu paveldėtino turto nebuvo, o jis atsirado tik po tėvo mirties, atkūrus nuosavybės teises, šį faktą pareiškėja sužinojo tik iš savo tėčio giminaičio, kai jis norėjo parduoti žemės sklypą, kas laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Į turtą, kurį pretenduoja pareiškėja, kiti asmenys jokių pretenzijų nereiškia.

Teismas, atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes bei tai, kad pareiškėjas savo tinkamu teisių įgyvendinimu negalėjo pasirūpinti dėl to, kad po Z. K. mirties nebuvo palikimo, kurį galima būtų paveldėti, o turtas atsirado tik po metų, kai buvo atkurtos mirusiajam nuosavybės į žemės sklypą, apie šį faktą pareiškėja sužinojo tik šių metų pradžioje iš savo giminaičio ir, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažįsta, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl atnaujintinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CPK 178, 185 str., CK 1.5, 5.50, 5.57 str.).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, o šioje byloje susidariusios didesnės 33,31 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259, 260, 263, 270, 279, 335, 443, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties 2003 m. vasario 22 d., palikimo priėmimo, 3 (trijų) mėnesių terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjos A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,31 Eur (trisdešimt tris eurus 31 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė Citadele Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį –procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje Nr. e2YT-2223-1021/2020. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661).

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis