Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-03-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.1.-147-673/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-27
Bylos Nr.
A2.1.-147-673/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Pažeidėjas
V. U.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.1.-147-673/2015
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00091-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2.; 52.3. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 27 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai V. U.,teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-27 LR Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame V. U. kaltinama padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, kad 2014-10-23 pas fizinį asmenį V. U., adresu (duomenys neskelbtini), K. K. ir A. K. atliko šiltnamio lentelių ardymo darbus, kuriems atlikti darbdavys V. U. nebuvo sudariusi su K. K. ir A. K. rašytinių darbo sutarčių, pranešusi apie asmenų įdarbinimą VSDF administravimo įstaigai ar užpildžiusi žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų knygelės, tuo pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p.

V. U. parodė, kad ji, kaip fizinis asmuo, užsiima daržovių auginimu, turi ir pildo jos vardu išduotą žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų knygelę, jei pasamdo savo ūkyje dirbti žmones. Tik ji pati ir gali knygelę pildyti. Mėnesio gale ji deklaruoja VSDF duomenis apie pas ją dirbusius asmenis ir už juos sumoka. Ji žinojo, kad privalo užpildyti įdarbinimo faktą patvirtinančius dokumentus ir visą laiką tai darydavo, nes jos sutuoktinis praeityje buvo nubaustas už analogišką veiką, tačiau tuo metu knygelių dar nebuvo. Knygelę ji pildo nuo tada, kai knygelės tik atsirado, tai yra nuo 2013 m., nes įdarbinti žmogų ūkyje pagal darbo sutartį ji neišgali, žiemą jokio darbo nėra. Kuomet žmogus pradeda dirbti, ji turi užpildyti knygelės dalį, tai yra įrašyti savo ir dirbančiojo vardą, pavardę, turi būti parašai, o kai žmogus darbą baigia, ji knygelę baigia pildyti. Dėl darbo jos šiltnamyje ardant šiltnamio apkalimo lenteles ji su K. K. sutarė, lyg, įvykio išvakarėse. Tarėsi, kad jis ateis dirbti su broliu A. K. Tos pačios, tai yra 2014-10-23, dienos ryte jos sutuoktinis, su kuriuo abu derina darbus, nes gyvena šeimoje - L. U. dar skambino ir klausė, ar žmonės ateis dirbti. Jie vyrui pažadėjo ateiti dirbti, sakė, kad ateis apie pietus ar kada galės. Tą pačią dieną ji važiavo į paštą ir pateko į eismo įvykį, kuriame nukentėjo jos automobilis. Kol sutvarkė eismo įvykio dokumentus, namo grįžo apie 12.30 val. K. dirbti dar nebuvo atėję, be to, dėl patirto streso ji apie juos net užmiršo. Grįžusi namo susiskambino su draudimo bendrove ir autoservisu, todėl kartu su sutuoktiniu išvežė jos automobilį remontuoti. Grįžo apie 15 val. ir rado atvažiavusius policijos pareigūnus, buvo atėjęs ir K., kurie jau buvo pradėjęs dirbti šiltnamio ardymo darbus. Pripažįsta, kad ji nebuvo pradėjusi pildyti paslaugų knygelės, bet taip atsitiko dėl paminėtos susiklosčiusios situacijos. Atėjęs ir jų neradę K. jiems neskambino, nesulaukė, patys nusprendė pradėti dirbti. Tvirtina, kad jeigu būtų buvusi namuose, būtų užpildžiusi knygelę. Vieną kartą, susidarius būtinybei, buvo knygelę užpildžiusi iš vakaro, tačiau darbininkas – tas pats K., atėjo, bet dėl „blogos sveikatos“ apsisuko ir išėjo nedirbęs, bet jai vis tiek reikėjo baigti pildyti knygelę, nes datos taisyti ji negali, turėjo jam užrašyti vieną darbo valandą. Taip jai nutiko pirmą kartą. Paaiškino, kad augina tris nepilnamečius vaikus, gyvena iš savo šiltnamiuose užaugintų ir parduotų daržovių, iš valstybės jokių socialinių pašalpų negauna.

Liudytojas K. K. parodė, kad jam iš vakaro paskambinusi V. U. paprašė surinkti medines šiltnamio apkalimo lenteles jos šiltnamyje. Apie tai jis pasakė broliui A., kuriam taip pat pasiūlė padirbėti. 2014-10-23 ryte jam dar skambino V. U. sutuoktinis, kuris pasidomėjo, ar jie ateis dirbti. Jam pasakė, kad ateis dirbti po pietų. Dirbti pas V. U. atėjo apie 14 val., tačiau U. namuose nerado. Kadangi jis žinojo, kur yra šiltnamis, nusprendė nelaukti ir pradėti dirbti, žinojo, ką reikia dirbti. Pradėjus dirbti atvažiavo policija. Tvirtina, kad niekur nebėgo, ėjo į tualetą, o tuo metu brolis dirbo šiltnamyje. Nurodė, kad kiek yra dirbęs pas V. U., tiek būdavo pildomi dokumentai.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2014-10-23 brolis K. jam pasiūlė eiti į šiltnamį pas V. U., sakė, jog V. U. prašė atlikti darbus. Abu su broliu pas V. U. nuėjo apie 14 val. U. namuose nieko nerado, jie buvo išvažiavę. Abu su broliu patys nuėjo į šiltnamį ir pradėjo dirbti. Kol U. sugrįš nelaukė. Dirbant atvažiavo policija. Pas V. U. jis dirbo pirmą kartą. Žino, kad turi būti pildomos knygelės.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

Nustatyta, kad šiuo atveju kvalifikuojant darbinių santykių buvimą turi būti taikomas - LR Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (2012 m. lapkričio 13 d. Nr. XI-2411). Nuo 2013 m. balandžio 1 d. žemės ūkio veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys gali gauti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai (t. y. nemechanizuoto pobūdžio paslaugas, atliekamas rankomis arba arkliais), nesudarydami su asmenimis, teikiančiais šias paslaugas, darbo sutarčių. Fizinis arba juridinis asmuo, kuris gauna žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, privalo: prieš paslaugų teikėjui pradedant teikti paslaugas, užpildyti Paslaugų kvite pirminius duomenis ir Paslaugų kvito antrąjį egzempliorių išduoti paslaugų teikėjui. Įstatymo 4 str. 4 dalyje nustatyta, kad paslaugų kvitas išrašomas prieš pradedant teikti paslaugas kiekvieną paslaugų teikimo dieną arba, paslaugų gavėjui (draudėjui) ir paslaugų teikėjui susitarus, ir kitokiam terminui, kai paslaugos teikiamos nepertraukiamai keletą dienų iš eilės, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip kalendorinė savaitė. Įstatymo 4 str. 5 dalyje nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas paslaugų gavėjui (draudėjui) tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis Nr. N575-2358/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2013). Konstatuoti atitinkamo fakto nepakanka, būtina įrodyti ir pažeidimo subjektyviąją pusę - atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą ar nebuvimą.

Nesant ginčo, dėl to, kad V. U. dėl darbo jos ūkyje prieš dieną tarėsi su liudytoju A. K., nurodė, kokių paslaugų ji pageidaus, nesant ginčo, kad V. U. ūkyje įvykio dieną -2014-10-23 A. K. ir jo brolis K. K. realiai dirbo, nesant ginčo, kad už darbą jiems būtų buvę atlyginta, taip pat nesant ginčo, kad asmenims pradėjus dirbti V. U. nebuvo užpildžiusi jai išduotos Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą knygelės būtinų duomenų, kas atitiktų nelegalaus darbo požymius, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad V. U. pažeidimą padarė tyčia. Tokią išvadą, nepriklausomai nuo to, kad V. U. kalta padariusi pažeidimą prisipažino, teismas daro teisiškai įvertindamas V. U. ir liudytojais apklaustų A. ir K. K. parodymų visumą, tokį teismo vertinimą suponavo ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip patvirtino liudytojai, dėl tikslaus darbo laiko V. U. ūkyje susitarta nebuvo, buvo tartasi dėl darbo pradėjimo pietų laike ar po pietų, o įvykio dieną, tai yra 2014-10-23 apie 10 val. V. U. pateko į eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas jos automobilis, kurį, kaip nurodė V. U., ji stengėsi kaip galima greičiau nugabenti į autoservisą dėl draudimo išmokos gavimo ir automobilio suremontavimo, ką patvirtina nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje ir policijos pažyma dėl automobilio apgadinimo (b. l. 18, 25), atsižvelgiant į V. U. parodymus, jog iš įvykio, baigus forminti visus dokumentus, jį namo sugrįžo apie 12 val., kad tuo metu liudytojai dar nebuvo atėję, ką patvirtino ir patys liudytojai, atsižvelgiant į tai, kad V. U., gyvendama kaimo vietovėje, augindama 3 nepilnamečius vaikus, tai yra turėdama būtinybę kaip galima greičiau suremontuoti savo apgadintą transporto priemonę, su sutuoktiniu išvyko iš namų išgabendama savo transporto priemonę ir grįžo tik apie 15 val., kuomet jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir užfiksavę nelegalaus darbo požymius, ką patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog įvykio vietoje V. U. nebuvo, kad ji su sutuoktiniu grįžo vėliau, atsižvelgiant į liudytojų A. ir K. K. parodymus, kad apie 14 val. atėję ir pas U. namuose nieko neradę jie nusprendė V. U. nelaukti ir žinodami kokių paslaugų iš jų nori V. U., pradėti dirbti savavališkai, nors tą daryti jiems draudžia Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo 4 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas paslaugų gavėjui (draudėjui) tik po to, kai paslaugų kvite užpildomi pirminiai duomenys ir kai jam, prieš pradedant teikti paslaugas, išduodamas šio kvito antrasis egzempliorius, o kadangi įstatymas taip pat privalomas ir liudytojams, galima daryti išvadą, kad šioje situacijoje V. U. neatlikto pagal įstatymą būtinų veiksmų dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių ir nėra jokio pagrindo teigti, kad šitaip ji pasielgė tyčia, tai yra sąmoningai siekdama darbines kitų asmenų jai teikiamas paslaugas gauti nelegaliai. Esant tokiai situacijai V. U., kuri dėl ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių neturėjo galimybės atlikti įstatymu reikalaujamo valinio veiksmo, negali atsakyti už liudytojų sprendimą pradėti dirbti nesulaukus darbdavio, todėl V. U. nubaudimas pagal jai inkriminuotą straipsnį, teismo įsitikinimu, būtų akivaizdžiai neteisingas, nes asmens veikoje nėra pažeidimo subjektyviosios pusės – kaltės.

Išdėstytų aplinkybių ir teisinių motyvų pagrindu pagal administracinio teisės pažeidimo protokole pareikštą kaltinimą, ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykis ir sudėtis nenustatyti, todėl administracinio teisės pažeidimo byla V. U. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 d. 1 p., 3024 str. 1 d., 2 d., teismas

nutaria:

administracinę bylą, kurioje V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltinama administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, nutraukti nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė