- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-16
- Bylos Nr.
- 1S-84-337/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo P. V. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-19 nutarties, kuria P. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. L. ir A. L., siekdami parduoti žmogų – nukentėjusiąją D. N., atėmė jai laisvę, o būtent: 2006-12-16 apie 22 val., Panevėžyje, Nevėžio-Marijonų gatvių sankryžoje, jis kartu su A. L. jėga įsodinę D. N. į automobilį „Renault Espace“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė ją į mišką, esantį Karsakiškio seniūnijoje, Panevėžio rajone, kur grasindami pavartoti smurtą, vertė važiuoti dirbti prostitute į Didžiosios Britanijos karalystę, po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, nuvežė ją į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur A. L., grasindamas pavartoti smurtą, jei ši nesutiks dirbti prostitute, ją laikė iki 2006-12-17 22.30 val., kuomet ją išlaisvino policijos pareigūnai, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 1 d.
P. V. BPK 140 str. numatyta tvarka buvo sulaikytas 2006-12-17, o 2006-12-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams.
Šalies argumentai
Suimtasis P. V. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-19 nutartį, nes ši nutartis nepagrįsta. Suimtasis nurodo, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas bei nepažeisti BPK 127 str. 7 d. reikalavimo. Suimtojo teigimu apylinkės teismo nutartyje nurodyti suėmimo pagrindai yra formalūs. P. V. tvirtina, kad jis nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas nepagrįstai, nes jos nėra padaręs. Suimtasis taip pat nurodo, kad nėra pagrindo manyti, jog jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes jis neturi tamprių ryšių užsienyje. Jis turi šeimą, gyvenamąją vietą, nesislapstė, o kviečiamas pas pareigūnus jis būtų atvykęs. Taip pat P. V. nurodo, kad teismas nutartyje daro nepagrįstą išvadą, jog būdamas laisvas jis gali trukdyti procesui bandydamas paveikti nukentėjusiąją ar liudininkus, kurie 2006-12-19 dar nebuvo apklausti, bei tvirtina, kad nukentėjusioji yra apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, visi proceso dalyviai galėjo jai pateikti klausimus ir nėra jokio reikalo jai daryti poveikį. Mano, kad BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys – nukentėjusiosios parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kratos protokolas ir kita bylos rašytinė medžiaga leidžia teigti, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad P. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, už kurią numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Apylinkės teismas, skirdamas P. V. kardomąją priemonę – suėmimą, 2006-12-19 nutartyje nurodė du kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindus, numatytus BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p.
P. V. nevedęs ir nesaistomas tvirtų šeiminių santykių, jis anksčiau teistas, niekur nedirba ir nesimoko, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienyje. Nusikaltimas, kurio padarymu jis įtariamas, susijęs su asmenų prekyba ir gabenimu į užsienį, jis įtariamas įvykdęs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Visos šios aplinkybės bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvas P. V. slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Kartu darytina išvada, jog BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti P. V. taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Suėmimo paskyrimas P. V. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 5 str. reikalavimų nepažeidžia.
Skundžiamoje nutartyje nurodomas ir BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Ši išvada nutartyje iš esmės grindžiama tuo, kad ikiteisminis tyrimas neseniai pradėtas ir neatlikti kai kurie procesiniai veiksmai. Teismui pateiktoje byloje nėra duomenų apie tai, kad P. V., būdamas laisvėje, pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ar kitus įtariamuosius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Manyti, kad P. V., būdamas laisvėje, trukdys procesui vien tik dėl to, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas neseniai ir neatlikti kai kurie procesiniai veiksmai, nėra pagrindo, todėl šis suėmimo skyrimo pagrindas šalintinas.
Suimtasis skundu taip pat ginčija savo kaltę, tačiau įrodymų vertinimo ir kaltės klausimai skiriant kardomąją priemonę nėra svarstomi.
Skiriant suėmimą P. V. esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų padaryta nebuvo. Naikinti nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimtojo P. V. skundą atmesti.
Pašalinti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-12-19 nutarties P. V. suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p.
Nutartis neskundžiama.