Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-04-28 · Civilinė byla Nr. e2-1032-823/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-28
Bylos Nr.
e2-1032-823/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01815-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Arnio medis“
Kategorijos
  • 3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1032-823/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01815-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arnio medis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3263-781/2016, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „Arnio medis“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovės skola pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 26 d. sudarė 10 380,63 EUR. Pažymėjo, kad įmonė yra nemoki, nes nesumoka skolų, neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, įmonės pradelstų įsipareigojimų suma viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Arnio medis“ iškėlimo sutiko, nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. duomenimis atsakovės skola valstybės (savivaldybės) biudžetui sudarė 10 665,60 EUR.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Arnio medis“ su pareiškimu dėl bankroto iškėlimo nesutiko, nurodė, kad įmonė yra moki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Arnio medis“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. lapkričio 27 d. gautas pareiškėjo BIGBANK AS pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Arnio medis“. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės skola jam sudaro 55 359,51 EUR. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi sujungė civilinę bylą pagal pareiškėjo BIGBANK AS pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Arnio medis“ su civiline byla pagal VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Arnio medis“, bankroto administratoriumi paskyrė MB „Nemokumo advokatas“.

Teismas nurodė, kad atsakovė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi buvo įpareigota pateikti teismui trūkstamus įmonės finansinę padėtį patvirtinančius dokumentus, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė. Atsakovės 2015 m. spalio 8 d. pateikto kreditorių sąrašo duomenys kelia pagrįstų abejonių, remiantis viešais VSDFV Vilniaus skyrius duomenimis atsakovės skola biudžetui auga. Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovė nekilnojamojo turto, taip pat jos vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovės turimo turto vertės pagal atsakovės pateiktus duomenis neįmanoma apskaičiuoti. Didelę atsakovės trumpalaikio turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos, tačiau byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, ar atsakovė turi realių galimybių išieškoti nurodytas lėšas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Arnio medis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, neišnaudojo visų jam suteiktų teisių nustatyti ir išsiaiškinti tikrąją atsakovės finansinę padėtį.

2) Atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini. Šiuo metu yra baigtos derybos su įmonės kreditoriais Firma Wielobranzowo DEKARA ir Firma VITA-POL-KFT, iš viso 16 077 EUR įsiskolinimo sumai. Iš šių lėšų bus padengtas įsiskolinimas VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI, atsakovės vienintelis akcininkas 2016 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą akcininko įnašu padengti dalį įsiskolinimo VSDFV Vilniaus skyriui. Atsakovė siekia kuo greičiau gauti pajamas iš savo skolininkų ir atsiskaityti su kreditoriais, aktyviai veda derybas dėl naujų sutarčių sudarymo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas BIGBANK AS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Atsakovė turėjo daug laiko papildomų rašytinių įrodymų pateikimui, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Aplinkybė, kad pati atsakovė nepateikė bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui toliau tęsti procesą, kurio trukmę riboja įstatymas.

2) Atsakovė į teismui pateiktą kreditorių sąrašą neįtraukė VSDFV Vilniaus skyriaus, VMI bei BIGBANK AS, todėl atsakovės skolos siekia ne 103 497,04 EUR, o ne mažiau kaip 186 191,17 EUR. Kadangi pradelsti atsakovės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iškėlė bankroto bylą. Atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatyto bendrovės nemokumo.

Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Atsakovė VSDF biudžetui daugiau nei metus visiškai nemoka priskaičiuotų VSD įmokų už apdraustuosius asmenis, atsakovės skola VSDF biudžetui 2016 m. kovo 29 d. sudarė 14 813,44 EUR.

2) Atsakovė nepateikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie įrodytų, kad įmonė pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su kreditoriais, taip pat įrodymų, patvirtinančių atskirojo skundo teiginius apie įmonės vykdomą veiklą, sudarytas sutartis, atsiskaitymą su kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – ĮBĮ. Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos instrumentų, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius rinkos subjektus. Nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, kuris pasireiškia nemokių subjektų pašalinimu iš rinkos, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip byloje dalyvaujančių asmenų atleidimas nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1292-516/2015). Priešingai, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Apeliantė, teigdama, kad yra moki, nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė tebevykdo veiklą, įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonė moka privalomuosius mokėjimus valstybės ir savivaldybės biudžetams bei valstybinio socialinio draudimo įmokas ir turi realias galimybes vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovei net keturis kartus buvo nustatytas terminas pateikti teismui įmonės mokumą patvirtinančius įrodymus (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis), todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo pasyvumo, siekiant nustatyti tikrąją atsakovės finansinę padėtį. Būtent atsakovės elgesys, neteikiant teismui įmonės finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, laikytinas pasyviu ir pažeidžiančiu ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, kurią apeliantė visiškai be pagrindo bando perkelti bylą nagrinėjusiam teismui. Be to, apeliantė, nesutikdama su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi bei pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis dėl įmonės nemokumo, įmonės mokumą patvirtinančius įrodymus, paneigiančius pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, galėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Apeliantė su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atskirojo skundo teiginius, kad ji aktyviai veda derybas dėl naujų sutarčių sudarymo, artimiausiu metu ketina atgauti lėšas iš įmonės skolininkų ir atsiskaityti su kreditoriais. Papildomai pažymėtina, kad, vadovaujantis ĮBĮ 27 straipsniu, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, bankroto byla yra nutraukiama, todėl, pasikeitus aplinkybėms ir esant vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei UAB „Arnio medis“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartimi konstatuotų aplinkybių, naikinti ar keisti ginčijamą nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė