Marijampolės apylinkės teismo nutartis, II-8-1021/2016

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-28
Bylos Nr.: II-8-1021/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-53-3-00308-2016-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jonas Abraitis
Pareiškėjas: Š. A.

Kategorijos

2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.II-8-1021/2016Teisminio proceso Nr.4-53-3-00308-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.7; 2.14.3. (S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 28 d.Kaunas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis sekretoriaujant L. D., dalyvaujant pareiškėjui Š. A., dalyvaujant Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK atstovei Jolitai Uldinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Š. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2016-04-07 priimto nutarimo Nr.56N-56334763-16 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.16054574625/56N-56334763-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Š. A. (toliau-pareiškėjas) prašo panaikinti 2016 m. balandžio 5 d. Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r.PK nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 56-56334763-16, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str.1 d. sudėties, ir bylą nutraukti.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK Kelių policijos grupės specialistai spręsdami dėl jo atsakomybės už ATPK 124² str. l d. pažeidimą iš esmės remiasi 2016-03-14 Kauno apylinkės teismo nutartimi, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-50-358/2016, kurioje jis pripažintas padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, tačiau ši Kauno apylinkės teismo nutartis nėra įsiteisėjusi. Jam, Kauno apskrities VPK Žaliakalnio PK 2015-12-17 nutarimu Nr. 25N-46556103-15, pagal ATPK 174 str. skirta administracinė nuobauda, už tai, kad 2015-11-23 apie 16.30 val., važiuodamas automobiliu „VW Passat", valst. numeris (duomenys neskelbtini) Islandijos pl., prie Kleboniškio parko, pravažiavęs pėsčiųjų tiltą, pro pravirą priekinį keleivio pusės stiklą, iš chuliganiškų paskatų metęs kažkokį daiktą į šalimais važiuojantį automobilį „Ford Galaxy" ir jį apgadinęs, tokiais veiksmais pažeidęs viešąją tvarką. Taigi šiuo atveju, Vilkaviškio raj. PK pareigūnai, nutarimą surašė už tą pačią veiką, dėl kurios jis jau yra nubaustas. Draudimas antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis buvo nuteistas arba išteisintas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Pagal Europos Ž. T. Teismo praktiką šios nuostatos tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą apskritai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Ž. T. Teismo (toliau - ir EŽTT), tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgment of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgment of 29 May 2001; S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgment of 10 February 2009; Ruotsalainen v. Finland, no. 13079/03, judgment of 16 June 2009; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008,2K-7-68/2009).EŽTT praktikoje pripažįstama, jog administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju sutampa pats įvykis (vieta, data, aplinkybės), esminė kvalifikavimo aplinkybė - aktyvūs veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, nesigilinant į kitas nutarime aprašytas aplinkybes, kurios prieštarauja A. P. pareiškime nurodytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla Š. A. atžvilgiu nutrauktina. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Nr. N444-1242/2010), konstatavęs, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Iš ATPK straipsnio dispozicijos matyti, kad tam, kad konstatuoti, jog asmuo vairavo pavojingai ar chuliganiškai, nepakanka vien konstatuoti kelių eismo taisyklių pažeidimo, o turi būti įrodytos chuliganiškos paskatos. Pavojingas vairavimas taip kaip ir chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas. Šiuo konkrečiu atveju, jis viso proceso metu teigęs ir teigiantis, kad jis įvykio vietoje nebuvęs, asmens, kuris vairavo jam priklausantį automobilį neįvardinęs, tačiau policijos pareigūnai, to ir nereikalavo, kaip to reikalauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. Įvykio metu jis dirbęs Z. Z. ūkyje ir tai yra užfiksuota 2015 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. (duomenys neskelbtini) str., reikalauja visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimo. Tačiau šioje byloje taip ir liko nepašalintos prielaidos, o nutarimą surašiusi institucija elgėsi pasyviai, tyrimo neatliko. Pirmiausia, atkreiptų dėmesį, į tai, jog liudytojo A. P. parodymai nenuoseklūs ir neišsamūs, prieštaraujantys bylos medžiagai: 2015-11-23 tarnybiniame pranešime, pareigūnas A. U. bendravęs su liudytoju (apie 17.15 val.) iš karto po įvykio, nurodo sekančius liudytojo pateiktus duomenis „netoli Statoil degalinės atsidaręs langą metė panašų į butelį daiktą". Automobilis apibūdinamas, kaip VW Passat, tačiau valstybiniai numeriai nenurodyti. 2015-11-23 pareiškime A. P. nurodo, kad aplenkęs automobilis VW Passat staigiai stabdė, nors priekyje nebuvo jokių automobilių, ir kažką stambaus metė ir apgadino vairuotojo pusės dureles. Duomenų apie vairuotoją nepateikia, valstybinius numerius išreiškia abejodamas, raidės nubrauktos ir užrašytos naujos. 2015-12-08 paaiškinime A. P. teigia, kad susilyginus automobiliams atsidarė keleivio langas ir vairuotojas kažką metė į automobilį. 2016-04-04 Kauno apylinkės teisme, posėdžio metu, A. P. teigė, kad eismas buvo intensyvus (neliko jam tarpo įvažiuoti), buvo mašinų kolona, jis jį pasivijo ir atskrido į jo automobilį daiktas ir pateikia „kaladę". Į teisėjos klausimus nurodo, kad „kai atvažiavo policija daikto dar nebuvo radęs". Be to logiškai sunku suvokti, kaip galima vairuotojui, vairuojant (važiuojant) išmesti „kaladę" per keleivio langą ir dar pataikyti į kitą automobilį. Juk išmestą daiktą veikia sunkio ir oro pasipriešinimas, iš esmės daiktas turėtų atsitrenkti ne į kitą automobilį, o į išmetusiojo automobilį. Kita vertus ar sugebėtų tokius veiksmus atlikti asmuo (aš), sergantis hepatitu c (gydausi nuo hepatito C), kuomet fizinės jėgos yra ribotos. Kaip minėta, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pareiga įrodyti administracinį teisės pažeidimą yra numatyta institucijai, kuri sprendžia dėl administracinio teisės pažeidimo fakto. Tokia išvada darytina remiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Akivaizdu, kad pareigūnai, privalėję rinkti įrodymus, viso proceso metu buvo pasyvūs, šios savo pareigos nevykdė, nepašalino abejonių dėl asmens kaltumo, dėl ko negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str.1 d., todėl priimtas nutarimas turėtų būti panaikintas. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Vertinama, jog byloje esančių įrodymų nepakanka Š. A. kaltei pagrįsti, o visas abejones aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (principas - in dubio pro reo), bei tai, kad rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės, administracinė byla Š. A. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK 2016-05-10 atsiliepime Nr. 64-S-23924 į pateiktą skundą teigiama, kad jie nesutinkantys su Š. A. skundu ir manantys, kad Š. A. kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga, o nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. l d., Š. A. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Š. A. skunde, nurodytos, aplinkybės yra neobjektyvios. Atsižvelgiant į tai manantys, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialistės Jolitos Uldinskienės 2016-04-05 nutarimu administracinė nuobauda Š. A. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui. Kadangi Š. A. vairo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , esant intensyviam transporto priemonių eismui nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pavojingai manevravo, važiuodamas antra eismo juosta persirikiavo į pirmą juostą, apvažiavęs antra juosta važiuojantį automobilį persirikiavo iš pirmos juostos į antrą ir staigiai stabdę, kai nebuvo būtina eismo saugumui, tokiu būdu privertė iš paskos važiuojančio automobilio vairuotoją staigiai stabdyti, keisti greitį ir kryptį dešinėn, kad išvengtų susidūrimo. Tokiais veiksmais Š. A. sukėlė pavojingą situaciją, kėlė grėsmę eismo saugumui, taip pat savo ir kitų eismo dalyvių saugumui gyvybei ir sveikatai. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie nepalankūs, nemalonūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Š. A. vairuodamas automobilį sukėlė pavojingą situaciją, kėlė grėsmę eismo saugumui taip pat savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, gyvybei ir sveikatai. Savo pasekmėmis tai ypač sunkus administracinis pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes. Mano, kad Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK VPS Kelių policijos grupės vyresniosios specialistės Jolitos Uldinskienės 2015-04-05 nutarimu administracinė nuobauda Š. A. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui. Vadovaujantis išdėstytu prašome Š. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas Š. A. papildomai paaiškino, kad viskas yra tiesa, nepažeidęs to straipsnio, nevairavęs chuliganiškai ir nesukėlęs avarinės situacijos, visi jo veiksmai buvo būtini saugiam vairavimui, jam teko pristabdyti, bet nesukėlęs avarinės situacijos, jeigu jis ten buvęs. Ar jis buvęs, jis tiksliai neatsimenantis. Kur tuo metu buvęs, neatsimenantis. Dirbęs pas ūkininką Z. Z. oficialiai tuo metu. Galėjęs būti ar nebūti darbo vietoje 2016 m. lapkričio 23 dieną. Jis yra mechanikas, gal detalių reikėjo, tai važiavęs, neneigiantis, dirbęs tą darbą, ar darbo vietoje buvęs, neatsimenantis. Nežinantis, ar važiavęs tuo keliu. Jam priklauso automobilis, be jo važinėja tėvai, šeimos nariai: tėvas R. A., gyvena tuo adresu, kur ir jis, mama R. A., sesuo L. A.. Tėvai turi savo mašiną, bet gali ir jo naudotis. Jis turintis dvi mašinas ir dar vieną tėvai. Sesuo neturėjo tuo momentu mašinos lapkričio 23 dieną. Gal sesė galėjo važiuoti pas daktarus, psichologus, galėjo važiuoti, o ar važiavo, negalintis pasakyti. Nežinantis, ar važiavo. Kaladė iš kur pas jį buvo mašinoje, neįsivaizduojantis, jos nemetęs. Jis vienas važiavęs, turėjęs važiuoti vienas, jei ten važiavęs. Buvo pirmadienis. Kad jis būtų metęs, chuliganiškai vairavęs tikrai ne, to nebuvo. Važiavęs kultūringai. Persirikiavęs į pirmą juostą, gal prieky buvusi mašina staigiai stabdė. Tą vietą žinantis, maždaug įsivaizduojantis. Jei priešais automobilis staigiai stabdo dėl kliūties atsiradusios, dėl duobės, nelabai tvarkingas tas kelias. Kodėl į tą automobilį buvo mestas daiktas, jis yra esu nubaustas už mestą daiktą, irgi nesutikęs su tuo, gal kažkokią šiukšlę metęs. Skundęs nutarimą, teismo nutartį, Apygardos teismas paliko galioti. Nebuvo sumokėjęs baudos, kai skundęs nutarimą, jis skundę tiktai, nebuvo sumokėjęs, po Apygardos teismo sprendimo jis tik tada sumokėjęs baudą. Kad sumokėjimas yra 2016 m. sausio 1 d., negali būti. Aš tada dar kartą yra sumokėjęs, po apygardos teismo sumokėjęs 50 eurų baudą. Policijoje neaiškinęs aplinkybių, sakęs nežinantis ką tą dieną veikęs, nes ten pasikvietė po 3 savaičių kažkur, o jis tiksliai negalėjęs atsakyti, sakęs jam reikia pasitikslinti reikia, į teismą sakęs atvyksiąs ir išaiškinsiąs viską. Važiavęs, nepažeidęs kelių eismo taisyklių, jeigu jis ten važiavęs tikrai. Įvykio neatsimenantis, kad ten būtų važiavęs. Patį pažeidimą atsimenantis, kadangi to specialiai nedarantis, niekad taip nesielgiantis, niekada už chuliganišką vairavimą nėra baustas, ne prielaidą darantis, o žinantis, kad niekad taip nesielgiantis. Jeigu tą dieną būtų chuliganiškai vairavęs, atsimintų tikrai, kad taip elgęsis. Jo tėvui 55 metai, be barzdos, 20 metų skirtumas. Iš išvaizdos atskirtų liudytojas, sako, kad buvo su galvos apdangalu. Tai galima sumaišyti žiūrint kiek jisai matė, kiek žmogus matė tų bruožų. Kodėl jį galėjo atpažinti, apibūdinti mašiną, iš pradžių buvo nurodęs vienokius numerius, po to kitokius, skirtingi bruožai buvo pateikti, jie labai skiriasi nuo jo bruožų. Liudytojas mašinos numerį buvo ne tokį nurodęs, buvo nurodęs vieną numerį, paskui buvo parašęs kitą, tie numeriai skiriasi viena raide atrodo. Ten rašyta vienoks numeris, nubrauktas, rašytas kitoks. Jį tikriausiai atpažinę, gal kažkur yra susitikę, gal matęs, įsiminęs.

Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK atstovė Jolita Uldinskienė teismo posėdyje prašė atmesti Š. A. skundą.

Apklaustas liudytojas A. P., gim.1974 m, parodė, kad po darbo važiavęs vienas namo su savo automobiliu Ford Galaxy Nr.(duomenys neskelbtini), raidžių neatsiminsiantis. Važiavęs dešine juosta nuo Klaipėdos pusės čia ties Domeikava, Mega, link Vilniaus, pro Mega važiavęs dešine juosta. Buvo tai įsirikiuojantis, tai išsirikiuoja srautas, lėtai, prieš Neries tiltą. Jis kaip visada kaire juosta pagal eismo taisykles 80 km/val., važiavęs. Prisivijo automobilis prie pat, jam nebuvo kur rikiuotis, nes ten mašina prie mašinos, dvi juostos, užimta ir tiktai juda. Jis kaire juosta važiavęs, antra link kairės pusės, 80 km./val.. Prisivijo automobilis VW Passat, kuris spaudė jį, jam nebuvo kur rikiuotis į dešinę, būtų kažkam avarinę situaciją sudaręs ar užkišiąs, ar kažką sudaužęs, ar panašiai. Pravažiavus tiltą, automobiliai nusuka ta antra juosta į Jonavos gatvę. Ruošęsis į dešinę rikiuotis, juosta jau atsilaisvino, tada tas VW Passat dešine puse, jam nespėjus nė persirikiuoti, aplenkė jį dešine eismo juosta, prieky jo į kairę ir stabtelėjo. Neleidęs aplenkti per tiltą nuo Megos viaduko, praktiškai per tiltą. Šviesomis nemirksėjo, tuo metu tamsu buvo, ten apšviesta. Pravažiavus tiltą, jam nespėjau į dešinę persirikiuoti, dar tik nusukinėjo mašina, jis į jo juostą, stabtelėjo, tada jis metęsis į dešinę juostą. Jis taip pasiliko, jis jį pravažiavęs, paskui jis jį jau prisivijo ant kalniuko, pajutęs dunktelėjimą į savo vairuotojo dureles. Tada jis greitai mašinos numerį užsirašęs ant degtukų dėžutės, turėjęs tušinį po ranka, nes visad turintis, sąskaitas, po parduotuves prekes vežiojantis. Gerai matęs numerius. O kad buvo suklydęs, tai savo blogai prieš tai buvo įrašęs, toks nemalonus įvykis buvo. Greitai užsirašęs, paskui ten ant kalno tamsu, neapšviesta buvo. Paskui pavažiavęs iki degalinės, pažiūrėjęs, kad jam buvo sulankstytos durelės, išsikvietęs policiją. Jis jam nesignalino. Per galinio vaizdo veidrodį į tą mašiną žiūrėjęs, buvo vienas žmogus, kai jį aplenkė, šešėlis matėsi vienas. Per galinį langą jis nematęs, kad vienas, nes kai aplenkė, stabdė jam prieš pat, kai jis švietęs, matėsi, kad viena galva mašinoj. Ar jam buvo reikalas stabdyti – nežinantis, priešais jį nebuvo mašinų, nebent kas jam išbėgo, nežinantis. Jis tada į dešinę, aplenkęs jį. Jo elgesį vertinantis kaip chuliganišką. Tokia situacija jam ne pirma, jei būtų nemetę į duris, būtų paprasčiausiai nesikreipęs į policiją. Supyko, kad per tiltą, jam nebuvo kur rikiuotis. Jis pagal taisykles, nes tiltas, kameros yra, nevažiuos 100, jį iš karto nufotografuos, ten yra kameros stovi, važiavęs kokia 85 km/h, o ta juosta kokia 60 km/h, nes ji nusukinėja per tiltą. Veidą įsidėmėjęs, kai metė, langas buvo praviras keleivio ir tas dunktelėjimas kokias dvi sekundes ir ,,fokas“ ir dunktelėjimas į duris ir ,,fokas“, jis iš karto į dešinę metęsis. Veidą pamatęs per langą pravirą keleivio pusės, jis per keleivio langą metė. Kai jis stabtelėjo, jis į dešinę metęsis. Jis paskui prisivijo jį. Jis nekreipęs dėmesio, galvojęs ir nuvarys jau. Tik bubumt į duris, ir jis tada pasukęs galvą, langas buvo praviras, ir jis tuo momentu pamatęs jį, jis dar foką parodė. Jį jis užstabdė antroje juostoje, kairėje. Jis tai spėjęs laisvai nusukti į dešinę. Jis stabdė manantis dėl to, kad gal norėjo kažką tai biškį pavaidint ar ką, gal tik stabdė, kad žybteltų lemputė, nežinantis, kiti - būna taip pagąsdina Kaune. Ar jis jam sukėlė pavojų, jei būtų staigiai nesureagavęs, ne, laisva dešinė buvo, tai jis taip spėjęs persirikiuoti. Jeigu nebūtų buvę laisva dešinė, būtų tada staigiai stabdyti reikėję, bet dešinė laisva buvo, tai jis taip apvažiavęs. Automobilio prieky kliūčių nebuvo, gal kas išbėgo, jis nežinantis, gal vairuotojas žino, kas prieky, mašinų nebuvo, gal jam nebent kas išbėgo, kas buvo jo mašinos priekyje, nematęs. Jis staigiai stabtelėjo, mašinų tai tikrai nebuvo. Jis atpažinęs tą asmenį, šitas asmuo. Jei būtų nestaigiai sureagavęs pasukti dešiniau, ar galėjo sukelti eismo įvykį, negalintis pasakyti, kai tiek metų vairuojantis, važiavęs 80 km/val. greičiu. Jis toje vietoje grįžęs radęs kaip kulbę, atitiko jam tuos įspaudus, daugiau kitų daiktų neradęs, iš pradžių galvojęs, kad bambaliu. Tas daiktas skirtas kaip po ratu toks medinis trikampis pasikišti. Jeigu automobilį keli, kai ratą nuleidžia, tai pasikiši kaladėlę, kad jeigu rankinis silpniau laiko, kad nenuriedėtų automobilis, toks trikampis po automobilio ratu. Kai kiti ratą montuojasi, vežiojasi, kai nuleido ratą, kad neriedėtų. Ji rankų darbo ir specialiai padarytas toks, nelakuotas, paprastas. Nupjauta, ir dešimties rąstelio padarytas trikampis. Neatsitiktinis daiktas, jis grįžęs, didesnių neradęs, nei bambalių. Jis antra juosta važiavęs, pirma juosta jį apvažiavo, apvažiavo kokia 10-15 metrų, jo neprisileido, jis ėjęs į dešinę, prieš pat neiššoko, apvažiavo kokia 10 metrų, žiūrėjęs per veidrodį, nes jis kaip ir pirma juosta aplenkė, ir žiūrėjęs, kad čia rikiuotis reikia, jo šviesos, tada staigiai į dešinę. Toje vietoje prietema buvo tokia. Ta vieta jau neapšviesta, jau už tilto. Metęsis tada į pirmą juostą. Patvirtinantis, kad nebuvo jam priežasties stabdyti, priekyje jo automobilių nebuvo, nežinantis ką jis matė. Jis jį prisivijo, nes jis kai taip pristabdė, pasiliko už 100 metrų, kol tą greitį paėmė. Jis važiavęs pirma juosta ir tada jis antra juosta prisivijo ir pajutęs tą smūgį į dureles ir pasižiūrėjęs, tas sekundžių reikalas, dvi sekundes, jis prisilyginęs lygiagrečiai buvo. Šį daiktą metė ne prieš, jis buvo pirmoj juostoj, jis antroje, tarpas tarp mašinų kokia pusantro metro, metras dvidešimt. Jis nematęs kaip atsidarė langą, išgirdęs dunktelėjimą pasižiūrėjęs į kairę pusę, jo veidas buvo prieš jį. Su kepure tokia buvo juoda. Matęs kokias dvi sekundes, ir įsidėmėjęs, panašus, automobilis šimtas procentų tas pats, užsirašęs numerį, tas pats Passat. Nežinantis, gal jo draugas koks nors vairavo, panašus. Mašinoje daugiau asmenų nematęs, vienas buvo. Tėvas važiuoti negalėjo, jaunas veidas, jaunas žmogus. Atpažinimą darė policijoje, darė praėjus mėnesiui su trupučiu kažkur, praėjus pusantro mėnesio. Parašęs pareiškimą tą pačią dieną lapkričio 23 dieną, bet kažkaip į dvi dalis išskirstė, vieną dėl to, tą tai greitai, už kelių dienų pasikvietė dėl chuliganizmo, galvojęs, kad jau viskas baigėsi, o paskui dar į kitą pasikvietė policija dėl to vairavimo. Šitas atpažinimas buvo darytas vieną kartą. Tai praėjus dviem mėnesiams beveik. Atpažinime buvo veidai – du zoniniai ir vienas normalu, iškart matosi. Atpažinęs dėl ko, kad panašiausias iš tų trijų žmogus, abejonių nebuvo. Kad tie du - tai šimtu procentų ne. Ant teisių vienaip, realiai kitaip žmogus atrodo. Akių nematęs, atpažinęs pagal bruožus, kažkur panašiausias buvo. Ar tai buvo A. jis nežinantis, čia reikia jo klausti, kas vairavo automobilį. Jis panašiausias ką jis matęs, 100 proc. negali garantuoti. Jis jį pirmame teisme pamatęs pirmą kartą. Šimtu procentų galintis pasakyti, kad tas automobilis buvo įvykyje, tame veiksme dalyvavo. Jam tai nesukėlė avarinės situacijos, galėjęs laisvai persirikiuoti į dešinę, suspėjęs laisvai. Metęsis į dešinę pusę, jeigu būtų nesimetęs, būtų turėjęs staigiai stabdyti, jeigu būtų dešinė juosta užimta. Gal būtų suspėjęs sustoti, bet 80 greitis. Prieš tam automobiliui stabdant, jis per šoninį veidrodėlį žiūrėjęs, mašinos prieky nebuvo, nes jis važiavęs 80 km/val., vienas tik iš galo jį spaudė. Automobilio nematęs, nematęs kas priekyje, tik vienas variantas – kažkas iš gyvūnų galėjo iššokti, nes mašinos tai priekyje nebuvo nė vienos. Prieš tai, kai jį aplenkė, prieky nebuvo automobilio, nebent gyvūnas, daugiau nieko. Ten leidžiamas greitis – 80 km/val., taip jis važiavęs. Ar greitį viršinęs nežinanti, nes jis per tiltą, ten kameros stovi, visada važiuojantis 80 km/val. Galintis šimtu procentų pasakyti, kad automobilio priekyje nebuvo, o kokių gyvūnų, dėl kitko – Kleboniškio miškas prie pat, vidury, vidurinė juosta tik aptverta, iš vienos pusės gali įbėgti ir iš kitos, nematęs žvėrių jokių.

Susipažinus su Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r.PK 2016-04-05 nutarimu Nr.56N-56334763-16 administracinio teisės pažeidimo byloje, nustatyta, kad Š. A., a.k(duomenys neskelbtini) nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str.1 d. padarymą, t.y. jis 2015-11-23 d. apie 16:30 val. vairavo transporto priemone VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas keliu Al Vilnius-Kaunas-Klaipėda 99 km., Kauno miesto ribose, esant intensyviam transporto eismui, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiuodamas antrąja eismo juosta staigiai persirikiavo į pirmąją eismo juostą, apvažiavo antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį Ford Galaxy vėl staigiai persirikiavo iš pirmos į antrąja eismo juostą ir staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, tokiu būdu priversdamas staigiai stabdyti, bei keisti judėjimo greitį ir kryptį dešinėn automobilio Ford Galaxy vairuotoją, šiais savo veiksmais VW Passat vairuotojas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlusį pavojingą situaciją, keliančią realią grėsmę eismo saugumui, savo ir automobilio Ford Galaxy vairuotojo gyvybei ir sveikatai. Jam skirta administracinė nuobauda – 175 eurai su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Administracinio teisės pažeidimo byloje yra 2016-01-12 A. P. paaiškinimas, kad 2015-11-23 apie 16:30 val. jis važiavęs jam priklausančiu automobiliu Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu Vilnius-Kaunas-Klaipėda kažkur 99 km., antrąja eismo juosta. Jam važiuojant nuo prekybos centro „Mega" link Vilniaus per Neries tiltą, jam iš paskos važiavo automobilis, kuris važiavo labai arti jo vairuojamo automobilio galo, bandydamas jį spausti, kad važiuotų greičiau. Kadangi eismas buvo labai intensyvus ir abi eismo juostos buvo pilnos automobilių, jis neturėjęs galimybės persirikiuoti į pirmą eismo juostą ir jį praleisti. Pravažiavus tiltą, pirmoje eismo juostoje atsirado tarpas, nes pirma eismo juosta važiavęs automobilis nusuko į Jonavos gatvę, Kauno mieste. Paskui jį važiavęs automobilis staigiai persirikiavo į pirmą eismo juostą, pravažiavo jį, staigiai persirikiavo priešais jo automobilį į antrą eismo juostą, ir be jokios priežasties staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, nes priekyje nebuvo jokios kliūties, dėl ko jam būtų reikėję jį pravažiavus ir persirikiavus į antrą eismo juostą staigiai stabdyti. Jis sureagavęs į jo tokį manevrą, staigiai stabdęs ir sukęs vairuojamą automobilį į dešinę, į pirmąją eismo juostą, gerai kad tuo metu nebuvo automobilio, nes kitaip būtų įvykęs eismo įvykis. Tuomet jis pirma eismo juosta nuvažiavęs toliau, o staigiai stabdęs automobilis liko antroje eismo juostoje. Jam važiuojant toliau pirmąja eismo juosta, vėl minėtas automobilis susilygino su jo vairuojamu automobiliu, jis nekreipęs dėmesio ir tik išgirdęs stiprų trinktelėjimą į vairuotojo dureles šiek tiek žemiau lango. Ir tada jis pamatęs, kad automobilio praviras keleivio pusės priekinis langas, mašinoje važiavo vienas, bet jau priekinėje keleivio sėdynėje nebuvo nieko. Po smūgio jis iškart įjungęs avarinį šviesos signalą ir stojęs kelkraštyje ir nusirašęs greitai nuvažiuojančio automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), markė VW Passat tamsios spalvos. Asmenį vairavusį minėtą automobilį galėtų atpažinti. Po įvykio jam sustojus kelkraštyje iškart paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešęs apie įvykį. Kadangi buvo labai intensyvus eismas, pasakęs, kad policijos pareigūnų lauksiantis „Statoil" degalinėje. Atvykę pareigūnai nufotografavo jo automobilį. Paskui grįžęs į tą vietą, kur buvo kažkas mesta į jo automobilį, radęs medinį trikampį, kuris atitiko ant jo automobilio durelių atsitrenkusio daikto kontūrus.

A. P. savo ranka rašytame pareiškime, Žaliakalnio PK gautame 2015-11-24, rašė, kad lapkričio 23 d. apie 16.30 val. važiavęs nuo Kauno link Vilniaus. Ant Kleboniškio kalno pavažiavus Neries tiltu link Savanorių pr. netoli nuo įvažiavimo į Statoil degalinę, vairavęs automobilį FORD Galaxy (duomenys neskelbtini) tuo metu automobilis VW Passat, tamsios spalvos, (duomenys neskelbtini), aplenkęs staigiai stabdė, nors priekyje nebuvo jokių automobilių ir kliūties. Jis vos neatsitrenkęs į galinę dalį, metęsis į dešinę ir pristabdęs. Tada jis irgi pristabdė, pro keleivio langą kažką metė stambaus į jo pusės vairuotojo dureles, pajutęs garsų dingtelėjimą, ji staiga padidino greitį ir nuvažiavo. Jis sustojęs pamatęs ant vairuotojo priekinių durelių pažeidimus, žala 100 eurų.

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės matyti, kad Š. A. vardu yra nuo 2015-02-07 įregistruotas automobilis VW Passat, juodos spalvos, v/nr (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ ,,Regitra“ rašto 2016-05-11 Nr.(1.12)-24-1783 matyti, kad valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) registruotas automobilis Ford Siera, mėlynos spalvos.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad 2016-01-29 liudytojas A. P. atpažino Š. A., kaip asmenį, kuris sukėlė kelyje pavojingą situaciją. Jį atpažįstantis iš veido bruožų, t.y. akių, smailėjančios veido formos, lūpų, antakių formos.

Iš Kauno apylinkės teismo 2016-03-14 nutarties matyti, kad teismas atmetė pareiškėjo Š. A. skundą ir paliko galioti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2015-12-17 nutarimą Nr.25N-46556103, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą pagal ATPK 174 str., bei jam skirta administracinė nuobauda, už tai, kad 2015-11-23 apie 16.30 val., važiuodamas automobiliu „VW Passat", valst. numeris (duomenys neskelbtini) Islandijos pl., prie Kleboniškio parko, pravažiavęs pėsčiųjų tiltą, pro pravirą priekinį keleivio pusės stiklą, iš chuliganiškų paskatų metęs kažkokį daiktą į šalimais važiuojantį automobilį „Ford Galaxy" ir jį apgadinęs, tokiais veiksmais pažeidęs viešąją tvarką (b.b.33-35 l.)

Iš Kauno apygardos teismo 2016-05-05 nutarties matyti, kad apeliacinis Š. A. skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016-03-14 nutarties buvo atmestas, nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.

Teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ((duomenys neskelbtini) str.). Įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ((duomenys neskelbtini) str.). Įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) str.). Konstatuojant tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą remiamasis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad Š. A. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str.1 d. straipsnyje, kuris numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. P. duotais parodymais. Jo nurodytos aplinkybės yra pagrįstos kitų anksčiau paminėtų įrodymų visuma. Byloje nėra duomenų, kad liudytojas A. P. dėl asmeninių motyvų siektų melagingai apkaltinti pareiškėją administracinio teisės pažeidimo padarymu. Liudytojas nuosekliai ir išsamiai nurodė aplinkybes tiek policijos įstaigoje, tiek ją nagrinėjant teisme. Priešingai, pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nelogiški, neišsamūs ir teisiškai nepagrįsti. Liudytojo A. P. paaiškinimais administracinio teisės pažeidimo byloje, atpažinimo pagal fotonuotraukas protokolu, parodymais teismo posėdyje neginčijamai nustatyta, kad Š. A. 2015-11-23 apie 16.30 val., vairavo automobilį „VW Passat", valst. numeris (duomenys neskelbtini) Islandijos pl., prie Kleboniškio miško, Kauno m. sav.. Pareiškėjo teiginys, kad liudytojas A. P. galėjo apsirikti suklysdamas pareiškime nurodydamas automobilio numerį, paneigtas paties liudytojo parodymais, kad automobilio numerį užsirašė iš karto po įvykio, galėjo beskubėdamas rašydamas suklysti vieną raidę, tačiau iš karto pataisęs, neabejotinai įsidėmėjęs, kad automobilis buvo juodas VW Passat, bei VĮ ,,Regitra“ pateiktais duomenimis, kad numeris (duomenys neskelbtini) kurio vieną raidę buvo parašęs ir nubraukęs liudytojas, priklauso automobiliui Ford Siera, mėlynos spalvos, išregistruotam 2014-10-01, kas rodo, jog liudytojas, sutapus automobilio markei, spalvai, bei valstybiniams numeriams, negalėjo suklysti dėl Š. A. priklausančio automobilio dalyvavimo įvykyje. Pareiškėjas teismo posėdyje neginčijo savo galimo dalyvavimo įvykyje, teigdamas, kad tuo metu galėjo vairuoti automobilį nurodytoje vietoje, tačiau pasielgti taip kaip pasielgė automobilio vairuotojas jis negalėjo, nes jis taip nesielgia, vairuoja kultūringai. Kad automobilį vairavo pats pareiškėjas įrodo ir jo parodymai, kad automobilį be jo galėjo vairuoti tik jo tėvas, vyresnis 20 metų, sesuo ar jo motina, kiti asmenys negalėjo vairuoti. Liudytojas A. P. fotonuotraukoje atpažino Š. A., kaip asmenį vairavusį automobilį, bei teismo posėdyje patvirtino, kad jis tikrai panašus į tą asmenį, tikrai automobilį vairavo jaunas asmuo. Taip pat liudytojo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis matė ir įsiminė Š. A., nekelia abejonių dėl jo galimybės atpažinti pareiškėją. Kad Š. A. vairavo nurodytą automobilį nurodytu laiku ir vietoje, taip pat patvirtina įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2016-05-05 nutartimi nustatyti prejudiciniai faktai, kad Š. A. ne tik vairavo nurodytą automobilį, bet ir iš jo metė tiksliai nenustatytą daiktą, kuriuo apgadino liudytojo automobilį. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistas ,,non bis in idem“ principas, t.y. jis nubaustas už tą pačią veiką du kartus, kadangi tai nėra laikytina ta pačia veika, kuri pasireiškė skirtingais atliktais veiksmais: daikto į kitą automobilį metimu ir vairavimu, pažeidžiant kelių eismo taisykles, taip pat nesutapo veikos padarymo būdas, laikas, vieta. Pareiškėjo Š. A. teiginys, kad jeigu jis ir vairavo automobilį, tyčia nepažeidė Kelių eismo taisyklių, paneigtas liudytojo A. P. parodymų visuma, bei prejudiciniu faktu, nustatytu įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2016-03-14 nutartimi. Liudytojo A. P. parodymais nustatyta, kad Š. A. vairuodamas jam priklausantį automobilį VW Passat", valst. numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas paskui liudytoją A. P., kuris važiavo leistinu greičiu, spaudė, t.y. važiavo nesilaikydamas saugaus atstumo, siekdamas, kad liudytojas pagreitintų važiavimą, ar jį praleistų, o šiam nepadidinus greičio ir nepasitraukus iš kelio, jį apvažiavo iš dešinės pusės, bei staigiai priekyje stabdė, dėl ko kilo pavojinga situacija, t.y. liudytojas A. P. staigiai turėjo keisti judėjimo kryptį mesdamasis į dešinę juostą. Teismas atsižvelgdamas į įvykio situaciją, liudytojo parodymus, daro išvadą, kad šie pareiškėjo veiksmai buvo tyčiniai, padaryti iš keršto, skirti ,,pamokyti“ liudytoją kaip atsakas į tai, kad pareiškėjas buvo nepraleistas, šiurkščiai pažeidžiantys bendrai nusistovėjusias visuomenėje elgesio taisykles, dėl ko jie neabejotinai laikytini chuliganiškais. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą: į tai, kad liudytojo A. P. parodymais pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo staigiai stabdyti, kadangi priekyje automobilių nebuvo, taip pat jis nematęs jokių kliūčių, ar gyvūnų, dėl kurių būtų reikėję staigia stabdyti. Taip pat tyčinio stabdymo faktą įrodo ir tas faktas, kad po šio staigaus stabdymo, pareiškėjas iš karto prisivijo liudytojo vairuojamą automobilį, ir metė į jo automobilį daiktą, kuris jį apgadino, kas nustatyta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi, bei iš karto padidinęs greitį nuvažiavo.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str.1 d., padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 iki 231 euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 289 iki 579 eurų. Š. A. skirta administracinė nuobauda – 175 eurai su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, nėra per griežta (pagrįstai manytina, kad yra per švelni), bei atitinka administracinės nuobaudos skyrimo taisykles numatytas ATPK 30 str.2 d., (duomenys neskelbtini) str.1d., 2 d., kadangi jam paskirtas baudos vidurkis, o teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas paskirtas mažesniam negu vidurkis laikotarpiui, nors nebuvo jo atsakomybę švelninančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad turi galiojančių administracinių nuobaudų už vienarūšius administracinius teisės pažeidimus(ATPK 32 str.1 d.5 p.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo švelninti Š. A. paskirtų administracinių nuobaudų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2016-04-07 priimtą nutarimą Nr.56N-56334763-16 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.16054574625/56N-56334763-16, palikti nepakeistu, o pareiškėjo Š. A. skundą atmesti.

Nutarties nuorašą išsiųsti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui bei išsiųsti (įteikti) Š. A..

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Abraitis