- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-16
- Bylos Nr.
- II-19-1143/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Pažeidėjas
- A. F. Z.
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. F.- Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-27799-2024 (ROIK: 242555785693) (toliau – Skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. F.-Z. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 24 d. nutarimu 10-ANR_N-27799-2024 buvo nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. .y. už tai, jog 2024 m. rugsėjo 23 d., 10.30 val., Vilnius-Lyda Vilniaus rajono sav. Magistraliniai keliai Vilnius-Lyda, 11,900 km. vairuodama automobilį, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Tokias savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau - KET) patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimą.
2. 2024 m. spalio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Banga Misevičienė (toliau – Institucija) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 242555785693 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-27799- 2024 (toliau – Nutarimas), kuriuo buvo pripažinta kalta padarius nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir jai paskyrė administracinę nuobaudą – 170 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas pareiškėjos A. F.-Z. (toliau ir – Pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos priimtą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės visiškai neskirti, kitą Institucijos priimto nutarimo dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodė, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą, kartu buvo surašytas ir administracinis nurodymas, kuriuo jai buvo siūloma iki 2024 m. spalio 8 d. sutikti su nusižengimu ir už padarytą nusižengimą sumokėti 85 Eur bei skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Iki nurodytos datos administracinio nurodymo neįvykdė, kadangi norėjo dalyvauti bylos nagrinėjime ir prašyti pareigūno neatimti teisės vairuoti transportą priemones. Ginčija tik tai, kad buvo priimtas pernelyg griežtas sprendimas kiek tai susiję su administracinio poveikio priemonės taikymu. Mano, kad administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas išspręstas netinkamai. Skundžiamame Nutarime Institucija tik deklaratyviai nurodo, kad paskirta administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, jos kaitės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šių aplinkybių turinio visiškai netyrė. Institucija, turėdama įstatymais jai suteiktą kompetenciją nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir griežtų sankcijų už aptariamą nusižengimą pobūdis grindžia Institucijos pareigą bylą nagrinėti ne atmestinai, visiškai nesigilinant į bylos aplinkybes, neindividualizuojant pažeidimo ir nevertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės, ignoruojant teisingumo ir protingumo principus. Institucija neišlaikė pusiausvyros tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti bei administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. nepaskyrė nuobaudos, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui ir jos asmenybei. Vairuodama transporto priemonę važiavo Lydos plentu, Vilniaus r. sav. Tolumoje matė, kaip iš dešinėje pusėje esančio šalutinio kelio į pagrindinį kelią, kuriuo ji važiavo, įvažiavo krovininis automobilis. Jis važiavo nedideliu greičiu, todėl ji, nors ir važiavo leistinu greičiu, priartėjo prie jo. Ji net pastebėjo, kad jai priartėjus prie transporto priemonės ir važiuojant iš galo, krovininės transporto priemonės vairuotojas dar lėčiau pradėjo važiuoti, taip, kaip tuomet suprato, leisdamas suprasti, kad jai sudaro sąlygas jį lenkti. Taigi vien dėl to, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė važiavo lėtai, nusprendė ją aplenkti. Prieš pradėdama lenkti transporto priemonę įsitikino lenkimo manevro saugumu t. y. įvertino, kad matomumas labai geras, priekyje kelias yra tiesus, lenkimui būtina priešpriešinio eismo juostos atkarpa yra laisva, įjungė kairiojo posūkio signalą, neviršydama leistino greičio lenkė krovininį automobilį. Lenkimo manevras neužsitęsė, nes lenkiama transporto priemonė važiavo lėtai. Buvusi įvykio situacija ekstremalaus vairavimo nei iš vieno eismo dalyvio nepareikalavo. Atlikus lenkimo manevrą, netrukus buvo sustabdyta policijos ekipažo ir paaiškinta ką ji pažeidė, jai net bloga pasidarė. Buvo susikoncentravusi į saugų lenkimo manevrą krovininės transporto priemonės, dėl ko ir nepamatė kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kur ne gyvenvietėse statomas 150-300 m. atstumu iki sankryžos, o šiuo konkrečiu atveju, kai nagrinėja įvykio vietą, jis buvo pastatytas 250 m. iki sankryžos su aptariamu šalutiniu keliu iš kairės. Matomai pastebėti kelio ženklą sutrukdė ir lenkiamos transporto priemonės gabaritai bei jos ir lenkiamos transporto priemonės išsidėstymas kelyje. Pasielgė itin neatidžiai, aplaidžiai ir neatsakingai. Gailisi ir atsiprašo. Tai jai didelė pamoka ir nors ir taip buvo atidi kelyje, tačiau nuo šios bus dar atidesnė atlikdama lenkimo manevrus. institucija nevertino ir to, kad nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, esant geram matomumui, priešpriešinio eismo lenkimo momentu nebuvo, sankryža bei ilga kelio atkarpa nuo sankryžos buvo aiškiai matoma, jokių transporto priemonių, artėjančių link sankryžos nebuvo, todėl pats lenkimo manevras, atsiribojant nuo teisinio jo vertinimo, buvo saugus, kadangi, lenkdama transporto priemonę, jokiam kitam eismo dalyviui jokio pavojaus nesukėlė. Prašo įvertinti vaikų amžių, atstumus iki jų ugdymosi įstaigos iki jos darbovietės ir tai, kad sutuoktinis negali padėti, nes jis dirba slenkančiu darbo grafiku. Ji dirba (duomenys neskelbtini), dukra ((duomenys neskelbtini)) yra pradinuke, mokosi (duomenys neskelbtini), o sūnus ((duomenys neskelbtini)) lanko (duomenys neskelbtini). Dukra lanko ir popamokines veiklą – šokius, kad taip pat reikalauja vežiojimo. Ilgą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau susiklostė tokios nepalankios aplinkybės, kad buvo priversti pakeisti gyvenamąją vietą ir šiuo metu gyvena su šeima (duomenys neskelbtini). Dėl tokios situacijos vaikų ugdymo įstaigos nuo gyvenamosios vietos yra už 22 km., kas yra apie 1 valanda kelio. Susisiekimas viešuoju transportu komplikuotas ir varginantis mažiems vaikams. Sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo grafikas. Dėl didelio darbų krūvio, dažnai dirba viršvalandžius. Taigi ji viena rūpinuosi vaikų nuvežimu į ugdymo įstaigas ir parvežimu, ir yra atsakinga už buitį. Sutuoktiniui numatyta operacija, po ko jis negalės į lauką išeiti, taigi ji liks viena, galinti pasirūpinti šeimos poreikiais. Jos darbo uždarbis mažas, sutuoktinio taip pat nėra didelis ir nėra jokių perspektyvų, kad artimiausiu metu padidėtų jų šeimos pajamos. Kad įsigyti kokį nors daiktą, kaip antai televizorių, sofą ir pan. ima vartojimo paskolas . Šiai dienai už visus jų įsiskolinimus į mėnesį moka – 480 Eur ir išmokėjimo terminai siekia ne vienerius metus, todėl net ir 170 Eur baudos sumokėjimas jiems sukėlė didelius suvaržymus. O jeigu dėl teisės vairuoti netekimo nebegalės be pagrindinio darbo, dar ir papildomai uždarbiauti, tai šeimos finansinė padėtis dar labiau pablogės. Prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2024 m. spalio 24 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 242555785693 priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-27799-2024 pakeisti iš dalies – už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei paskirta Institucijos Nutarimu ir palikti paskirtą 170 Eur baudą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į Pareiškėjos skundą Institucija nurodė, jog nesutinka su skundu ir nemano, jog yra teisinis pagrindas panaikinti nutarimą. Institucija savo atsiliepime pažymi, jog paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingi protingumo kriterijus. Jokių administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjos padėtį ypatingai švelninančių aplinkybių nenustatyta, todėl jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso sankcijoje, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
5. Teismo posėdyje Pareiškėja palaikė savo skundą ir prašė neatimti jai teisės vairuoti arba bent sutrumpinti terminą. Nurodė, kad nepastebėjo kelio ženklo, draudžiančio lenkti. Pažymėjo, kad gyvena Vilniuje, o dirba ir vaikai mokosi ugdymo įstaigose Vilniaus rajone, kasdien važinėja, be teisės vairuoti jai tai padaryti būtų itin sunku, gal kokį mėnesį galėtų pagyventi pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sutuoktinis negali padėti ir vežioti, nes jis dirba slenkančiu darbo grafiku, be to jam numatyta operacija, šeimos finansinė padėtis yra sunki. Taip pat nurodė, kad baudą sumokėjo, baigė papildomus vairuotojų kursus, anksčiau nėra pažeidusi kelių eismo taisyklių, neturėjusi nuobaudų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
6. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
7. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, tai yra atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 23 d., 10.30 val., Vilnius-Lyda Vilniaus rajono sav. Magistraliniai keliai Vilnius-Lyda, 11,900 km. A. F. Z. vairuodama automobilį, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“.
9. Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų. Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. O KET 3 priedo 1.6 punkte nurodoma, kad siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos.
11. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu Pareiškėja prašė atsižvelgti į žmogiškuosius faktorius ir sumažinti skirtos administracinės poveikio priemonės terminą arba jos visiškai neskirti. Ji nurodė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltę pripažįsta, prašo trumpinti jai paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmę arba jos visai neskirti dėl turimo darbo ir šeimos aplinkybių. Prašo įvertinti vaikų amžių, atstumą nuo gyvenamosios vietos Vilniuje iki jų ugdymosi įstaigos bei iki jos darbovietės (duomenys neskelbtini), į tai, kad sutuoktinis negali padėti, nes jis dirba slenkančiu darbo grafiku. Kartu pažymėtina ir tai, kad sutuoktiniui numatyta operacija, be to šeimos finansinė padėtis yra sunki. Šiuo atveju pasielgė impulsyviai, neįvertinusi kelio ruožo ir galimai kilsiančių neigiamų pasekmių. Savo veiksmais pavojaus aplinkiniams nekėlė, tikrai dėl savo poelgio gailisi, kaltę iškart pripažino.
12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir skundą padavusio asmens kaltės. Skundu iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Skundu prašoma sušvelninti Pareiškėjai taikytą administracinio poveikio priemonės terminą arba jos visai netaikyti. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su Pareiškėjos paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės dydžiu.
13. Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
14. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
15. Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
16. Teismo vertinimu, A. F.-Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisėtai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – 170 eurų bei privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam sankcijoje nustatytam terminui – 3 mėnesiams.
17. Kita vertus, iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad šeimoje auga du nepilnamečiai, beveik 2 ir 6 metų vaikai, Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) ir darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga, rūpestinga, aktyvi. Dukra yra pradinuke, mokosi (duomenys neskelbtini), o sūnus lanko (duomenys neskelbtini). Gyvena Vilniuje ir iki vaikų ugdymo įstaigos nuo gyvenamosios vietos yra už 22 km. Sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini). Tiek teismo posėdžio metu, tiek pateikdama skundą teismui, A. F.-Z. nurodė, kad netekusi vairuotojo pažymėjimo, ji negalės atlikti pagrindinių darbo funkcijų ir rūpintis šeima, kas leidžia pripažinti, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas A. F.-Z. nėra tik jos nubaudimo priemonė, bet ir reikšmingas poveikis jos profesinei veiklai, pragyvenimo šaltiniui ir šeiminiams įsipareigojimams. Institucija teisingai, kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę įvertino tai, kad pareiškėja kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad Pareiškėja administracine tvarka nebausta.
19. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties pareiškėjos jau padarytas reikalingas išvadas, šeimyninę situaciją, tai, kad anksčiau Pareiškėja nebuvo bausta administracine tvarka – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. F.-Z. skirti trumpesnį administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, sumažinant iki 1 (vieno) mėnesio laikotarpio. Teismo įsitikinimu toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
20. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas, o skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 24 d. nutarimas keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatant A. F.-Z. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, nei ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. F.-Z. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27799-2024 (ROIK: 242555785693) pakeisti: pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį A. F.-Z. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki 1 (vieno) mėnesio.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27799-2024 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.