Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.3; 3.4.5.2; 3.2.6.1; 3.2.6.11 (S)

2019 m. gegužės 20 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Š., J. L., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas patikslintame pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjo atstovė advokatė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo senelis V. A.. V. A. 2006 m liepos 13 d testamentu, sudarytu Kauno m. 6-ajame notaro biure (notarinio registro Nr. 8798) jam priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypų su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypas, paliko pareiškėjui D. S.. Visą kitą likusį savo turtą, kur jis bebūtų, ir iš ko besusidėtų, V. A. paliko savo vaikaitei J. L.. Po pareiškėjo senelio V. A. mirties atsirado paveldėjimas pagal testamentą. 2019 m. sausio 15 d. Kauno miesto 6-ajame notarų biure pareiškėjui buvo išduotas Liudijimas (not. reg. Nr. 1-169), patvirtinantis, pareiškėjas yra V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis. V. A. sutuoktinė ir pareiškėjo senelė A. A. mirė (duomenys neskelbtini). 2006 m. liepos mėn. 13 d testamentu, sudarytu Kauno m. 6-ajame notaro biure (notarinio registro Nr. 8799) A. A. jai priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypas, taip pat paliko pareiškėjui D. S.. Visą kitą likusį savo turtą, kur jis bebūtų, ir iš ko besusidėtų A. A. paliko savo vaikaitei J. L. (A. A. ir V. A. mirusio sūnaus dukrai). Jų įrodymų apie giminystės ryšį pareiškėjas neturi galimybės pateikti, nes duomenų apie mirusį A. A. ir V. A. sūnų gyventoju registre nėra. A. A. santuokoje su V. A. turėjo dukrą J. Š., kuri yra suinteresuotas asmuo šioje byloje. Pažymėjo, kad po A. A. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai – sutuoktinis V. A., nei dukra J. Š., nei pareiškėjas (testamentinis įpėdinis ir vaikaitis), nei suinteresuotas asmuo J. L. (testamentinė įpėdinė ir vaikaitė) dėl palikimo priėmimo po A. A. mirties, nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. sausio 15 d. Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarės J. Rulienės raštas Nr. 3. Po A. A. mirties liko jai ir jos sutuoktiniui V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sklypas. A. A. sutuoktinis V. A. po sutuoktinės mirties liko gyventi šiame bute ir jame gyveno iki savo mirties. Po sutuoktinės mirties V. A. naudojosi jiems abiems priklausiančiais įvairiais daiktais: baldais, indais bei kitais kilnojamaisiais daiktais, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius už butą, rūpinosi jais kaip savo turtu. Šie V. A. veiksmai rodo, kad jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo naudotis įstatyme numatytu terminu ir įstatyme numatytu būdu. Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, patvirtina prie pareiškimo pridedami dokumentai – gyvenamojo namo, kuriame yra butas, administratoriaus UAB „Būsto valda“ 2019 m. sausio 17 d. išduota pažyma, patvirtinanti jog buto administravimo, techninės priežiūros, šildymo sistemų aptarnavimo mokesčiai apmokėti iki 2018 m gruodžio 31 d. Aplinkybes, jog po A. A. mirties jos sutuoktinis V. A. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, patvirtina ir liudytojos A. Z. parodymai. Kadangi V. A. po sutuoktinės A. A. mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į A. A. turtą, todėl pareiškėjas kreipiasi teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo fakto nustatymo paveldėjimo teisės nustatymo tikslais. Suinteresuoti asmenys – pareiškėjo mama J. Š. ir J. L. pretenzijų į palikėjos A. A. turtą nereiškia. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu patvirtina tai, kad nors raštu V. A. nebuvo išreiškęs savo valios priimti palikimą po savo sutuoktines A. A. mirties, palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, ir šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo momentu ((duomenys neskelbtini)), mirus sutuoktinei A. A., V. A. gyveno tame pačiame bute, atliko jo vidaus remontą, juo naudojosi, prižiūrėjo, išlaikė iki mirties, t. y. palikimą priėmė. Tai, kad V. A. gyveno tame pačiame bute, prižiūrėjo jį ir išlaikė, reiškią kad šiuo turtu naudojosi kaip savo. Kadangi šiuos veiksmus V. A. yra atlikęs, todėl pripažintina. kad palikimą po sutuoktinės A. A. mirties, jis priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. Z. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pažinojo abu palikėjus. Nurodė, kad pareiškėjo ir jos tėvai buvo pažįstami, nuolat bendravo, susitikdavo tėvų susirinkimuose, kadangi ji ir pareiškėjo motina J. buvo klasės draugės, žinojo apie pareiškėjų senelių mirtį, dalyvavo laidotuvėse. Po A. A. mirties matydavo, kad V. A. liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tuo butu rūpinosi, apie kitą pareiškėjo senelių turimą turtą nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. S. yra palikėjos A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), ir palikėjo V. A., mirusio (duomenys neskelbtini) vaikaitis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas V. A. vardu. Tuo tarpu iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie žemės sklypą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (SB „Gervėna“, (duomenys neskelbtini) sklypas), nustatyta, kad šį nekilnojamąjį turtą palikėjai pardavė dar 2004 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7KV-47, tačiau nei palikėjos A. A., nei palikėjo V. A. 2006 m. liepos 13 d. sudaryti testamentai, kuriais jie jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą paliko vaikaičiui D. S. pakeisti nebuvo. Testamentų registro duomenimis bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios A. A. turtą, užvesta nebuvo. Šias aplinkybes patvirtina ir Kauno miesto 6-ojo notarų biuro pažyma teismui, kurioje nurodoma, kad Kauno m. 6-ajame notarų biure po A. A. (gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), mirties (mirusi (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo byla iki 2019 m. sausio 15 d. nėra užvesta.

Kauno miesto 6-jame notarų biure po V. A. mirties yra užvesta paveldėjimo byla. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis palikėjos A. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, o palikėjo V. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš pareiškėjo ir pareiškėjo atstovės ir liudytojos paaiškinimų ir rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad po A. A. mirties jos sutuoktinis V. A. liko gyventi santuokoje įgytame bute, šiuo turtu naudojosi, jį prižiūrėjo, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, faktiškai turtą valdė. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – pažyma iš UAB „Būsto valda“, kurioje nurodyta, kad V. A. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apmokėjo administravimo, techninės priežiūros, šildymo sistemų aptarnavimo mokesčius.

Nustatyta, kad po A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes po palikėjos mirties dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą niekas nesikreipė testamento nepaliko. Pareiškėjas yra palikėjų vaikaitis, antros eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnis). Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikėjo V. P. P. turtą, nėra.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, nors ir būdamas testamentinis palikėjos A. A. įpėdinis, po savo senelės mirties per tris mėnesius nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir palikimo nepriėmė. Tuo tarpu palikėjas ir pareiškėjo senelis V. A. faktiškai priėmė po sutuoktinės A. A. mirties likusį jos turtą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. A. rūpinosi po sutuoktinės mirties likusiu jos turtu, mokėjo mokesčius už palikėjai ir jam nuosavybės teise priklausiusį turtą. Ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savą, nes palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 10,71 Eur, patikslintą pareiškimą patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais, 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo ir jo įforminimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybei 10,71 Eur (dešimt eurų 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.