Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bedrovės ,,Arvartus“ direktoriaus ir akcininko A. Š. atstovo advokato Rimvydo Jasevičiaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsakovui UAB „Arvartus“ atsisakyta iškelti bankroto bylą civilinėje byloje Nr. B2-261/2007 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bedrovės ,,Arvartus“ direktoriaus ir akcininko A. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Arvartus“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjas UAB ,,Arvartus“ direktorius ir akcininkas A. Š. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Arvartus“. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas yra nemokus ir jo įsiskolinimai nuolat didėja (pagal 2007 m. vasario 28 d. balanso duomenis atsakovo skolos sudaro 2 167 280 Lt, tuo tarpu bendrovė turto turi už 2 328 980 Lt). Kadangi atsakovo įsipareigojimai viršija pusę įmonės turto vertės, t.y. jis yra nemokus, jam keltina bankroto byla.

2007 m. gegužės 9 d. Panevėžio apygardos teisme gautas UAB ,,Arvartus“ akcininko Arvydo Matulaičio pareiškimas, kuriuo prašoma jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, paduoti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi UAB ,,Arvartus“ yra moki ir pagrindų nurodytų Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, ir kuriais remiantis įmonei gali būti iškelta bankroto byla, nėra. Be to, pažymėjo, jog įmonės vadovas jam nepranešė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors remiantis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis privalėjo tai padaryti.

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas pareiškėjas UAB ,,Arvartus“ direktorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo privalėjo informuoti UAB ,,Arvartus“ bendrasavininką A. M. , turintį 60 procentų bendrovės akcijų. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos UAB ,,Arvartus“ iškėlimo nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedai neįteikti A. Matulaičiui, negautas atsiliepimas ir neišklausyta jo nuomonė dėl bankroto bylos UAB ,,Arvartus“ iškėlimo. Šios aplinkybės sąlygojo nepagrįstos išvados, jog bendrovė yra nemoki, padarymą. Vykdant bankroto procedūras minėtų pažeidimų pašalinti negalima, nes išsprendus klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebus įmanoma nustatyti ieškovui termino ieškinio trūkumams pašalinti, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Be to, teismas nurodė, jog iš paskirtojo įmonės administratoriaus pateikto balanso bei pažymos apie UAB ,,Arvartus“ finansinius įsipareigojimus 2007 m. balandžio 16 d. matyti, jog įmonės pradelsti mokėjimai neviršija 200 000 Lt, tuo tarpu įmonės turtas yra 2 253 752 Lt, taigi pradelsti mokėjimai sudaro 7/100 įmonės balanse įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad įmonė yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jei ieškovas ar pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 3 punkte yra išaiškinęs, jog teismams būtina tikrinti ir reikalauti, kad asmenys, paduodami teismui pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, laikytųsi Įmonių bankroto įstatymo 6–8 straipsniuose išdėstytų reikalavimų. Minėtos įstatymo normos numato veiksmus, kuriuos privalo atlikti besikreipiantys į teismą asmenys, jų atlikimo terminus, įrodymus, kuriuos jie privalo pateikti teismui. Tinkamas šių reikalavimų atlikimas užtikrina savalaikį bankroto bylos iškėlimą ar atsisakymą iškelti bankroto bylą.

Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo reguliavimo tvarka, privaloma kreditoriui, kuris pareiškia ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalį kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei (skolininkui) raštu. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius (kreditoriai) privalo pateikti įmonei (skolininkui, atsakovui) (ĮBĮ 6 str. 4 d.). Tais atvejais, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia įmonės administracijos vadovas ar savininkas (savininkai) pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla, prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, paskutinių metų ir einamųjų metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinė atskaitomybė, informacija apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus bei įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įmonės vadovas (savininkas) pateikė kitiems įmonės savininkams (įmonei) pareiškimo teismui ir jo priedų nuorašus (ĮBĮ 8 str. 1, 2, 3 d.). Taigi, kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, kai ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškia įmonės vadovas (savininkas), įstatymas nenumato išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

Tais atvejais, jeigu administracijos vadovas (savininkas) nepateikia teismui įrodymų apie tai, jog pateikė atitinkamai įmonės savininkams ar įmonei pareiškimo dėl bankroto bylos ir jo priedų nuorašus, teismas turi priimti nutartį dėl trūkumų pašalinimo (CPK 115 str.). Taigi minėtų reikalavimų nesilaikymas nėra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, o vertintinas kaip pareiškimo trūkumas, kuriam pašalinti teismas privalo nustatyti CPK numatytą terminą. Jei pareiškimą padavęs asmuo nurodytų trūkumų nepašalina, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Jei toks trūkumas nustatomas jau priėmus ieškinį, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, tačiau tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prie pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nepridėjo įrodymų, pavirtinančių, jog įvykdė įstatymų nustatytą pareigą ir pateikė įmonės savininkams pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų nuorašus (b.l.2-63). Tačiau, teismas, matydamas, jog ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo neatitinka tokiam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų, be pagrindo nenustatė pareiškėjui termino trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs, ar pareiškėjo pateiktas pareiškimas ir jo priedai atitinka Įmonių bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, nenustatęs termino pareiškimo trūkumams pašalinti, iškėlė atsakovui UAB ,,Arvartus“ bankroto bylą. Vėliau įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu A. M. ir šiam apskundus nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo atskiruoju skundu, Panevėžio apygardos teismas, remdamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, ir sutikdamas su trečiojo asmens išdėstytais argumentais, 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, panaikino ir nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo, ieškinį paliko nenagrinėtą. Todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, naikintina.

Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, bankroto byla įmonei iškeliama, jeigu teismas nustato bent vieną iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki, arba 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis nustato, jog įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų - neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus 3 mėnesiams po Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžto termino.

Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos, kurių tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas turi vadovautis tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir kitais duomenimis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, remdamasis UAB ,,Arvartus“ 2007 m. balandžio 16 d. balanso duomenimis (b.l.134-135) bei 2007 m. gegužės 23 d. Pažyma ,,Dėl UAB ,,Arvartus“ finansinių įsipareigojimų 2007 m. balandžio 16 dienai“ (b.l.133) nustatė, jog pagal atsakovo balanso duomenis, jo turimas turtas yra 2 253 752 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 137 712 Lt. Įsipareigojimai, kurių reikalavimo terminai jau yra suėję (pagal ĮBĮ 2 str. 8 d.) neviršija 200 000 Lt, kas sudaro apie 7/100 įmonės balanse esančio turto. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ir palikdamas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nenagrinėtą, neatliko visų į bylą pateiktų dokumentų vertinimo (neįvertino pažymoje apie finansinius įsipareigojimus 2007 m. balandžio 16 dienai nurodytų aplinkybių, jog įmonės mokumui tiesioginės įtakos gali turėti šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla dėl 1 041 966 Lt skolos UAB ,,Baltijos brasta“ priteisimo ir pan.), kurių pagrindu būtų padaryta išvada apie realią įmonės finansinę padėtį, kreditorinius bei debitorinius įsiskolinimus, apie realias galimybes įmonei tęsti ūkinę-komercinei veiklą, todėl nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą ir nenustatė ar įmonė yra moki ar nemoki, o taip pat, ar egzistuoja pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą, ar atsisakyti ją iškelti.

Bankroto bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais procesiniais ypatumais. Kaip vienas tokių, paminėtinas aktyvus teismo vaidmuo, renkant įrodymus bei ruošiantis klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, ruošdamasis klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimui buvo pasyvus, todėl nepasinaudojo Įmonių bankroto įstatymo jam suteikta procesine galimybe rinkti įrodymus - įpareigoti įmonės savininką (savininkus), valdybos narius, vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį), likvidatorių pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą; kviesti į teismą įmonės savininką (savininkus), valdybos narius, vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu; kviesti į teismą įmonės kreditorius; reikalauti iš įmonės vadovo arba savininko (savininkų) pateikti teismui įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis (ĮBĮ 9 str. 2 d.). Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, neįvertino visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos bankroto bylos iškėlimui ar atsisakymui ją iškelti, todėl skundžiamos nutarties dalis, kuria apygardos teismas panaikino savo 2007 m. balandžio 16 d. nutartį iškelti UAB ,,Arvartus“ bankroto bylą, paliktina nepakeista ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas nagrinėti iš esmės nuo pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijos. Kadangi dėl teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimas užtruko, o vienas iš įmonės savininkų A. M. įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu teikė teismui atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutarties, t.y. jau susipažinimo su ieškiniu ir bylos medžiaga, todėl Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimo vykdymas ir termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymas šiuo atveju būtų tik formalus, todėl netaikytinas, nes neatitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų šios kategorijos bylose reikalavimų.

Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo A. M. pareiškė prašymą priteisti iš A. Š. bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių atliktų mokėjimų už suteiktas teisines paslaugas faktą, todėl šis A. M. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, perduoti Panevėžio apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.