Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-388-574/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-26
Bylos Nr.
1S-388-574/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-388-574/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14., 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės Danutės Mekionienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria patvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 59-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S. (J. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu J. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas 45 parų areštas, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 30 parų areštas, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para ir J. S. paskirta galutinė bausmė – 29 parų areštas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu J. S. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams.

2. J. S. bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. birželio 1 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gegužės 31 d. J. S. ½ bausmės dalį atliks – 2018 m. lapkričio 30 d.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 59-189 nutarė taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatant jam intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyviai priežiūrai siūlyti nuteistajam nustatyti tokias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2023 m. gegužės 31 d.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2023 m. gegužės 31 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 59-189 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. S..

Šalies argumentai

5. Nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartį. Nurodo, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo būdą, visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybė, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, atsižvelgti į likusios neatliktos bausmės dalį. J. S. praeityje 1 kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio neatstatomas pasekmes - žmogaus gyvybės atėmimą, padarymą. Nuteistajam likusi atlikti didesnė nei atlikta bausmės dalis, todėl taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas - kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsiant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis J. S. gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, kad jis pasitaisė, padarė reikiamas išvadas ir kad laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Atsilepimu į skundą nuteistasis J. S. prašo prokurorės skundo netenkinti. Nurodo, kad formalių kriterijų egzistavimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Be to, kompetentinga Komisija atliko savo darbą tinkamai, įvertino visas aplinkybes ir materialųjį paleidimo pagrindą. Komisijos poziciją patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas, tuo būdu parodydamas, kad Komisijos nutarimas yra teisiškai pagrįstas, priimtas nepažeidus teisės normų ir įstatymų. Jis atlieka bausmę Vilniaus Pataisos Namų Socialinės Reabilitacijos Skyriaus Pusiaukelės namų Poskyryje, kur socialiniai darbuotojai kasdien bendrauja su juo, mato jo elgesį, įvertino elgesio pokyčius, motyvaciją daugiau nenusikalsti. Atlikdamas bausmę jis nepadarė jokių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, kas duotų pagrindą teigti, kad ateity gali nusikalsti. Prokurorė nurodo, kad jam liko didelė neatliktos bausmės dalis, tačiau BVK nenumato kokio dydžio neatlikta bausmės dalis turi būti, o tik nurodo kokią bausmės dalį reikia atlikti, kad atsirastų galimybė būti lygtinai paleistam, todėl prokurorės argumentą prašo atmesti, nes jis nėra teisiškai pagrįstas, o tik vertinamas bendram kontekste, negali turėti lemiamos reikšmės paleidžiant lygtinai. Paleidus lygtinai jis nebus atleistas nuo bausmės ir ją atliks iki galo, nes žino, kad bausmė baigsis tik paskutinę jos dieną. Svarbu ir tai, kad bus prižiūrimas Probacijos tarnybos, tikrinama, kaip laikysiuosi numatytų apribojimų.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės skundas atmestinas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes, nuteistojo J. S. asmenybę bei vadovaujantis įstatymu.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tie nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis J. S. šiuo metu yra atlikęs beveik 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paliesti iš pataisos įstaigos. Atlikus T.Jasiūno nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2018 m. rugsėjo 24 d.), naudojant OAsys metodiką, buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei (22 balai (5 balai statiniai (sumažinti nėra galimybės), 17 balų – dinaminiai (yra galimybė mažinti)). Kaip jau buvo minėta, BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu T. Jasiūno pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis J. S. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nurodytus kriterijus, nes jis yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos 9 metų laisvės atėmimo bausmės, jo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema.

10. Sutiktina su skundo argumentu, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas, tačiau, nagrinėjamu atveju, nustatyti ne tik formalūs kriterijai. Iš J. S. asmens bylos bei joje esančios socialinio tyrimo išvados turinio matyti, jog nuteistasis prieš padarant nusikalstamą veiką, už kurią jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, nebuvo teistas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam nustatytas rekomendacijas: atliko gerovės darbus, tęsia jam teismo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių dengimą, aktyviai dalyvavo visose veiklose, numatytose individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane ir intensyvaus nuteistojo rengimo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos plane. Kolegija neabejoja, kad nuteistasis atlikdamas bausmę elgiasi pavyzdingai, septynis kartus yra skatintas už gerą elgesį ir darbą. Nors nuteistasis, laikomas suimtas Lukiškių tardymo-izoliatoriuje, vieną kartą pažeidė režimo reikalavimus, už ką jam buvo paskirta nuobauda, tačiau ji yra nebegaliojanti, o minėti paskatinimai leidžia daryti išvadą, jog jis linkęs laikytis tvarkos ir nepažeidinėti taisyklių. Nors prokurorė pateiktame skunde nurodo, kad nuteistasis J. S. pataisos namuose elgėsi taip, kaip privalo elgtis nuteistieji, tačiau ši pozicija yra nepagrįsta, kadangi asmenys yra skatinami tik už tokius veiksnius, kurie nepatenka į kasdienes nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, pareigas. Visos šios išvardintos aplinkybės parodo, jog J. S. yra charakterizuotinas teigiamai ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka pusiaukelės namuose, kas reiškia, jog beveik visą laiką jis praleidžia laisvėje. Tai, kad per šį laikotarpį jis nepažeidė jam nustatytos tvarkos, nenusikalto, neabejotinai parodo, jog socialinė reabilitacija pasiekė savo tikslus ir natūraliai mažėja nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika. Dėl prokurorės argumentų, susijusių su bausmės tikslų įgyvendinimu, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis nėra atleidžiamas nuo bausmės. Šiuo atveju dėl pozityvių pokyčių jo elgesyje jam yra švelninamas bausmės režimas, jį lygtinai paleidžiant į laisvę. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistajam paskirti įpareigojimai lygtinio paleidimo metu yra pakankami apribojimai, neleidžiantys manyti, jog asmuo yra atleidžiamas nuo bausmės. Be to, jeigu lygtinio paleidimo metu asmuo pakartotinai nusikalstų ar nevykdytų lygtinio paleidimo sąlygų, jis būtų grąžintas toliau atlikinėti jam paskirtą neatliktą laisvės atėmimo bausmę.

11. Nuteistasis J. S. yra motyvuotas dirbti, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje dirbo siuvykloje darbininku, perkeltas į Vilniaus pusiaukelės namus dirbo UAB „S“ pagalbiniu darbininku, už puikų darbą buvo paaukštintas pareigose – šiuo metu dirba generatorių starterių specialistu. Dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos priežiūros. Nuteistajam ne vieną kartą buvo leista išvykti iš pataisos namų į namus dviem paroms, išvykimo sąlygų pažeidimų neužfiksuota, nustatytos dienotvarkės nuteistasis laikėsi. Be to, nuteistasis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, siuvinių gamintojo ir baldų apmušėjo kvalifikaciją. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis laisvėje susiradęs darbą galėtų kuo greičiau padengti teismo nuosprendžiu priteistą neturtinę ir turtinę žalą nukentėjusiajai, kas priešingai nei teigia prokurorė, būtų nukentėjusiojo interesais. Nuteistasis taip pat palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo šeimos nariais, išėjęs į laisvę, turėtų kur gyventi. Be to, svarbu ir tai, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija dėl J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sprendimą priėmė vienbalsiai.

12. Taigi įvertinus J. S. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistajam tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, sprendžiant, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

13. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti skundžiamą nutartį prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėVitalija Norkūnaitė