Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-01-04 · Civilinė byla Nr. 2-65-598/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-04
Bylos Nr.
2-65-598/2012
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02542-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Ieškovas
V O
Atsakovas
A. D.
Trečiasis asmuo
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. 2-65-598/2012Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02542-2011-0Procesinio sprendimo kategorija (S)
78.2.1; 116.4; 125.1(N)JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 4 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei ,

dalyvaujant ieškovei V O. C., atsakovui A. D., trečiojo asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Motiejūnienei,

teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V O. C. ieškinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V O. C. ieškinį palaiko, prašo priteisti iš atsakovo A. D. nepilnamečio vaiko G. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 (keturis šimtus) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu tarpusavio santykiai pašlijo iš karto po vaiko gimimo. Šiuo metu atsakovas gera valia dukters išlaikymui materialinės paramos neteikia. Ne kartą kreipėsi į atsakovą, kad jis paremtų savo dukrą materialiai, tačiau į prašymus nereaguoja. Iš viso atsakovas dukros išlaikymui davė 330 Lt. Dukters maitinimui (pieno mišiniams, arbatoms, sultims, vaisiams ir kitiems maisto produktams) kas mėnesį išleidžia apie 350 Lt, dukters higienos priemonėms – apie 300 Lt, drabužėliams, žaislams -150 Lt. Vidutiniškai dukters išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 800,00 Lt. Be to dukra šiuo metu serga, jai reikalinga papildoma priežiūra ir papildomos išlaidos jos gydymui. Šiuo metu ieškovė dar nedirba augina dukrą, materialiai remia ieškovės mama. Dukters auginimui gauna 412 Lt socialinę pašalpą. Jokių kitų pajamų ar santaupų neturi. Atsakovas šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku.

Atsakovas A. D. su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Nurodė, kad negali mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, nes jis pats turi papildomų įsipareigojimų tretiesiems asmenims (kreditoriams), be to nuomojasi būstą, jeigu mokės dukros išlaikymui po 400 Lt, jis neturės iš ko gyventi.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė V.Motiejūnienė nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu. Vaikas yra stebimas gydytojų, paskirtos konsultacijos, o tėvo požiūris neatsakingas, vaiku jis nesurūpina. Ieškovės turtinė padėtis nėra gera, o atsakovo įsipareigojimai tretiesiems asmenims yra jo asmeninė problema, todėl prašomo priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, atsakovas yra sveikas darbingas žmogus, todėl privalo teikti vaikui išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad šalims gyvenant kartu ne santuokoje (duomenys neskelbtini). gimė dukra G. D. (b.l. 4). Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad atsakovas nuo dukters gimimo neteikia materialinio jai išlaikymo, iš viso iki šio laiko atsakovas yra sumokėjęs dukrai 330 Lt.

Ieškovės paaiškinimu bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, jos vienintelės pajamos – 412,50 Lt gaunama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui (b.l. 5). Faktiškai nuo vaiko gimimo ieškovei, neturinčiai didesnių pajamų, vienai tenka pareiga išlaikyti mažametį vaiką, jai materialiai padeda motina. Be to ieškovei tenka išlaikyti nuomojamą gyvenamąjį būstą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena kartu su dukra.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei atsakovo paaiškinimu nustatoma, kad atsakovas A. D. yra darbingas, šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis vieno mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis - 1580,00 Lt (b.l. 46). Ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad kitų pajamų šiuo metu jis neturi, tačiau jis gyvena taip pat nuomojamame bute, be to turi papildomų įsipareigojimų tretiesiems asmenims (kreditoriams), skola išieškoma per antstolio kontorą, todėl neturi galimybės mokėti 400 Lt dydžio išlaikymą.

LR CK 3.192 str. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystimosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 (Žin., 2007 Nr.137-5592) nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 800 Lt.

Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.

Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009).

Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda. Akivaizdu, kad viena augindama mažametį (6 mėnesių amžiaus) vaiką, ieškovė neturi galimybės savarankiškai dirbti ir gauti atitinkamai su tuo susijusias pajamas. Atsakovas yra darbingas, dirba, jo pajamos - apie 1580,00 Lt (b.l. 46). Registruotino nekilnojamojo turto šalys neturi, abu gyvena nuomojamame būste. Kitų išlaikytinių šalys taip pat neturi. Todėl atsižvelgiant į LR CK 3.192 str. 3 d. nuostatas, laikytina, kad šiuo atveju atsakovas būdamas darbingas ir dirbantis privalo teikti didesnį išlaikymą savo mažamečiui vaikui, negu ieškovė.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Šalys vaiko poreikius įrodinėja pateikdamos vaiko poreikių detalius paskaičiavimus. Ieškovė nurodė, kad mažamečio vaiko išlaikymo poreikiai per vieną mėnesį vidutiniškai yra tokie: maitinimui (pieno mišiniams, arbatoms, sultims, vaisiams ir kitiems maisto produktams) kas mėnesį apie 350 Lt, dukters higienos priemonėms – apie 300 Lt, drabužėliams, žaislams -150 Lt. Ieškovės nurodytas minimalus vaiko poreikių dydis atitinka nustatytą optimalų kriterijų - vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 800 Lt. Teismas šiuo atveju konstatuoja, kad atsižvelgiant į vaiko amžių ir šalių turtinę padėtį, kai dirba tik viena iš šalių, ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai yra per dideli. Tačiau kita vertus VšĮ Jonavos PSPC duomenimis (2011-12-28 raštas Nr.S3-2964) nustatyta, kad šalių mažametei dukrai yra diagnozuoti keli susirgimai: Sudirginimo sindromas, Cista kraujagysliniuose dariniuose ir Čiobrialiaukės hiperplazija. Nors gydymas kol kas netaikomas, tačiau yra būtinos gydytojų konsultacijos ir pastovi priežiūra, kas atitinkamai sąlygoja papildomas kelionės ir kitas būtinas išlaidas. Akivaizdu, kad ieškovės gaunamos socialinės pašalpos ir išmokos vaikui (412,50 Lt) nepakanka užtikrinti net minimalius vaiko poreikius, kaip nurodė ieškovė, ji priversta kreiptis dėl materialinės paramos į artimus giminaičius. Todėl šiuo atveju atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, laikytina, kad tėvų turtinė padėtis nelaikytina esminiu argumentu nustatant išlaikymo dydį, o ieškovės prašymas priteisti 400 Lt dydžio išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikytinas pagrįstu.

Atsakovo argumentai, kad jo turtinė padėtis neleidžia realiai teikti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio vaikui, nes jam tenka išlaikyti nuomojamą gyvenamąjį būstą bei vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, yra neparemti jokiais įrodymais, be to ir nelaikytini esminiais, nes šiuo atveju pirmumas teikiamas įsipareigojimų ir prievolių vykdymui mažamečio vaiko atžvilgiu ir šalys, prieš įsipareigodamos tretiesiems asmenims, privalo įvertinti savo turinę padėtį, esamus įsipareigojimus mažamečio vaiko atžvilgiu ir papildomų prievolių įvykdymo galimybes. Šalys turi sureguliuoti savo asmeninius ir turtinius santykius taip, kad kuo mažiau nukentėtų mažamečių vaikų interesai. Teismas nelaiko atsakovo papildomas išlaidas kito gyvenamojo būsto nuomai ir jo išlaikymui bei įsipareigojimus tretiesiems asmenims gyvybiškai svarbiomis bei būtinomis. Todėl šie atsakovo argumentai negali būti laikomi svariais, vertinant asmens turtinę padėtį, ieškovės prašomą priteisti išlaikymą atsakovas teikti gali, o to neišgalint, jis turi pats varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti šią naštą kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, jo sveikatos būklę, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo A. D. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai G. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2012-01-04 iki vaiko pilnametystės. Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai V O. C..

Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.) bei atsižvelgiant į ieškovės prašymą priteisti materialinį išlaikymą nuo pareiškimo teismui padavimo dienos, iš atsakovo priteistinas materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. sausio 4 d. (skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį) – iš viso 747,00 Lt.

Sutinkamai su CPK 80 str., 85 str., 96 str., iš atsakovo priteistina valstybei 144,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.194 str. ir CPK 259-260 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. D. a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. D., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 400 Lt (keturis šimtus litų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. sausio 4 d. iki G. D. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise G. D. įstatyminiam atstovui – motinai V O. C., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. D. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės G. D. gim. (duomenys neskelbtini) naudai 747,00 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt septynis litus) išlaikymo įsiskolinimo, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise G. D. įstatyminiam atstovui – motinai V O. C. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš A. D. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) nesumokėto žyminio mokesčio (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Banga Bartkienė