Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2019 m. liepos 6 d. apie 11.34 val. Vilniuje, Eišiškių pl. – Metalo g. vairavo automobilį Crysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, jis neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, be to, vairuodamas automobilį buvo neatidus, nesilaikė atstumo, atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Šiais savo veiksmais A. Š. pažeidė KET 14, 126, 220 ir 226 punktų reikalavimus.

A. Š. teisės ir pareigos išaiškintos surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuris administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasirašytas. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 1). Neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad A. Š. vengia atvykti į teismo posėdį ir administracinio nusižengimo byla, vadovaujantis ANK 629 straipsniu, gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant.

A. Š. 2019 m. gruodžio 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. liepos 6 d. vairuodamas automobilį Crysler Voyager sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos išsigandęs pasišalino. Minėtą automobilį jis pardavė nepažįstamam metalo supirkėjui. Dėl pažeidimų labai gailisi (b. l. 12).

Nukentėjusysis J. P. (J. P.) rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. liepos 6 d. apie 11.40 val. jis važiavo savo automobiliu Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Eišiškių pl. link Dariaus ir Girėno g., sustojus prie šviesoforo po kelių sekundžių pajuto smūgį. Išlipęs iš transporto priemonės jis pamatė šalia stovintį automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu iš tos mašinos išlipo keleivis, o pati mašina išvažiavo iš eismo įvykio vietos (b. l. 5).

Iš 2019 m. liepos 6 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. liepos 6 d., apie 11.30 val., patruliuodami Vilniuje, gavo pranešimą, kad Eišiškių plente ties Metalo gatve įvyko eismo įvykis, kurio vienas iš vairuotojų pasišalino. Atvykę minėtu adresu pastebėjo šalia sankryžos antroje eismo juostoje stovintį automobilį Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja paaiškino, kad į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė mėlynos spalvos automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo romų tautybės keleivis A. A., o eismo įvykio kaltininkas nuvažiavo link Naujininkų pusės. Pabendravus su eismo įvykio kaltininko keleiviu A. A. jis paaiškino, kad vairuotojo nepažįsta, žino tik tiek, kad vairuotojo vardas A. arba A. (b. l. 2).

Iš administracinio nusižengimo byloje pateiktos Eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad 2019 m. liepos 6 d. 11.34 val. užfiksuota eismo įvykio vieta (b. l. 3). Papildomoje informacijoje apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintas transporto priemonės Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis (b. l. 4).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilis Crysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. birželio 26 d. priklauso E. V.. (b. l. 7).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2019 m. birželio 27 d. E. V. pardavė automobilį Crysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. (b. l. 10).

Iš remonto išlaidų apskaičiavimo sąmatos, matyti, kad automobilio Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos sudaro 371,89 eurus (b. l. 13-15).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ANK 415 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę transporto priemonių valdytojams už vairavimą transporto priemonių, neapdraustų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. To paties straipsnio 2 dalies nuostatos užtraukia atsakomybę už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros <...> vairavimą. Kadangi A. Š. vairuojamas automobilis Crysler Voyager neatitiko transporto priemonei, dalyvaujančiai eisme keliamų reikalavimų: jis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka (automatiškai išregistruotas), be to, transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra jį vairuodamas A. Š. pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, jog A. Š. veiksmai administracinio nusižengimo protokole, t. y. kad jis vairavo automobilį Crysler Voyager, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas ir be valstybinės techninės apžiūros, kvalifikuoti kaip du savarankiški nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios veikos, todėl nusižengimas gali būti padaromas tiek ir vienos, tiek ir kelių iš nurodytų veikų padarymu, todėl abiems A. Š. inkriminuotoms veikoms esant padarytoms vienu metu, jo veiksmai kvalifikuotini kaip vienas, o ne keli savarankiški nusižengimai, numatyti ANK 415 straipsnio 2 dalyje, jų kvalifikavimas papildomai pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, - perteklinis, dėl to antruoju atveju šalintinas (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

ANK 423 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie lemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Kadangi A. Š. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, todėl vairuodamas automobilį jis taip pat pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones tokios teisės neįgijusiems asmenims.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 126 punktas nustato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. A. Š. pripažino, kad bylai reikšmingu metu vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir išsigandęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, eismo įvykį patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys: nukentėjusiojo J. P. ir liudytojos A. P. rašytiniai paaiškinimai, eismo įvykio vietos schema, remonto išlaidų sąmata, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį.

ANK 426 straipsnio 1 dalis nustato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 220 punktas nustato, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. A. Š. pripažino, kad jis ne tik sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, bet ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, kadangi išsigando. Tokius A. Š. veiksmus teismas vertina kaip tyčinį KET 220 punkto nuostatų pažeidimą, kuris atsižvelgiant į tai, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimu svetimai transporto priemonei padaryta žala (371,89 eurų) neviršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydžių (750 eurų), teisingai kvalifikuotas kaip ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

ANK 415 straipsnio 1 dalies nuostatomis už šio administracinio nusižengimo įvykdymą įvykdymą yra numatyta bauda nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. ANK 415 straipsnio 2 dalies nuostatomis už šį nusižengimą numatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų.

ANK 423 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimties eurų.

ANK 426 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių nuo aštuonių šimtų penkiasdešimties iki dviejų tūkstančių eurų. Be to, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis), o vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių – gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti keturi administraciniai nusižengimai, iš kurių du itin grubūs, susiję su transportu ar kelių ūkiu – A. Š. vairavo transporto priemonę, nors teisės vairuoti nėra įgijęs, bei sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais jis sukėlė pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui bei apsunkino eismo įvykio tyrimą), į tai, kad A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, gailėjosi dėl jų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į A. Š. asmenybę apibūdinančius duomenis – darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, ne kartą baustas administracine tvarka (vien per 2019 metus buvo surašyta 20 administracinio nusižengimo protokolų), 2016 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto aplinkės teismo nutartimi baustas už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos, paskirtų baudų nemoka (b. l. 25- 40), teistas daugiau nei 10 kartų (b. l. 17-24). Pažeidėjo padaryti pažeidimai, analizuojant ANK nuostatas, vertintini kaip vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodamas automobilį, neturėdamas tam teisės, A. Š. sukėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. Š. paskyrus baudas, įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius nusižengimus, sankcijų ribose. Paskirtas baudos subendrinus apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).

ANK 426 straipsnio 7, 8 dalyse nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, bei neturintiems teisės vairuoti, transporto priemonės konfiskavimas. Įvertinus A. Š. padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, jo charakteristiką, laikytina, kad A. Š. sistemingai daro administracinius nusižengimus, tinkamų išvadų nedaro, todėl siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje jo atžvilgiu taikytina ANK 28 straipsnio įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, tikslu, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-719/2018). A. Š. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimama 1 metams 6 mėnesiams.

Byloje nustatyta, kad A. Š. transporto priemonės Crysler Voyager realiai nebevaldo, kadangi, jo paties teigimu, automobilį pardavė nepažįstamam metalo supirkėjui. Atsižvelgiant į tai, transporto priemonės – automobilio Crysler Voyager, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas netaikytinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

ANK 664 straipsnio 2 dalis be kita ko numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Taigi, administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Jei teismas nusprendžia šio klausimo nenagrinėti, toks jo sprendimas turi būti argumentuotas (ANK 636 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018).

ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti asmenims už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų). Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, padaryta žala yra būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant šį nusižengimą. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad A. Š. kaltais veiksmais buvo apgadintas nukentėjusiajam J. P. priklausantis automobilis Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamojoje byloje yra pateikta remonto išlaidų sąmata, iš kurios matyti kad Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidos sudaro 371,89 eurus. Kaip telefonu paaiškino J. P. ( b.l. 16 ) šiuo administraciniu nusižengimu padarytą 371,89 eurų žalą jam atlygino Lietuvos draudikų asociacija. Atsižvelgiant į tai, šioje administracinio nusižengimo byloje klausimas dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam J. P. nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. Š. (A. Š.) paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108618349, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.