Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), laikinai – (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia naudojo fizinį smurtą sutuoktinės R. V. mažamečių vaikų atžvilgiu: tai yra, mažametei A. T., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą diržu smogė į sėdmenis, mažamečiui T. J., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą ranka ir vieną kartą diržu smogė į sėdmenis bei vieną kartą ranka smogė per pastarojo rankos pirštus, tokiais savo veiksmais mažamečiams nukentėjusiesiems A. T. ir T. J. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, S. V. 2021 m. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia gulinčiam lovoje sutuoktinės R. V. nepilnamečiui sūnui G. T., vieną kartą spyrė į ranką bei vieną kartą ranka smogė į dešinį skruostą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam G. T. sukėlė fizinį skausmą.

S. V. padarytos nusikalstamos veikos yra numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

S. V. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:

- S. V. visišku prisipažinimu ir parodymais, kad su R. V. yra vedę du metus. R. V. turi savo keturis vaikus ir jie kartu susilaukė dar dviejų bendrų vaikų. Visi gyveno socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Turi du bendrus vaikus – Ž. V., kuriai yra pusantrų metų, ir V. V., kuriam yra trys metai. R. V. vaikai – A. T., T. J., M. T. ir G. T.. Su A. ir T. sutaria labai gerai, jie drausmingi vaikai, klauso jo, yra tvarkingi, su jais nebūna jokių problemų. Su M. yra sunku bendrauti, jis yra labai užsidaręs, tačiau labai tvarkingas, skrupulingas, padeda R. V., atidžiai ruošia namų darbus. Su G. beveik nebendrauja, jis visada guli lovoje, nieko nepadeda. G. nėra drausmingas vaikas, su juo sunku susikalbėti, niekada neprižiūri mažųjų vaikų. Ankščiau su G. jie daug žaisdavo, būdavo, jog žaidimo forma apsistumdydavo, abudu nukrisdavo ant lovos ir žaidimo forma rodydavo vienas kitam, kuris yra stipresnis. Jų tos ristynės žaidybine forma vyko vasaros laikotarpiu, kuomet su G. dar bendravo. Vasaros laikotarpiu, kuomet su G. dar žaisdavo, pamena, jog gulėjo ant lovos, vienas kitam buvo suėmę už rankų ir jis G. gulint paėmė už rankos, tačiau tiksliai neatsimena, ar jis ranką sulenkė ir užlaužė jam už nugaros, ar tiesiog paėmė su rankomis jam už riešo ir jį suko, to tiksliai pasakyti negali, tačiau G. visiškai nieko nesakė, kad jam skaudėtų, ar dar ką nors, kadangi jie abu suprato, jog tai tik jų žaidimai. Tačiau supranta, kad galėjo G. tokiu būdu sukelti fizinį skausmą. Yra ne kartą užšaukęs piktesniu balsu ant M. ir G., tačiau tai darydavo tik tuomet, kai matydavo, kad jie visiškai neklauso nei jo, nei mamos. Pamena, kai maždaug prieš kelias savaites, išgirdo M. kambaryje vartojantį necenzūrinius žodžius. Tuomet jis atėjo pas M. į kambarį, pamatė, kad jis žaidžia telefonu ir vartoja tokius žodžius, todėl jis ant M. taip pat pasakė lygiai tokius pačius žodžius ir atėmė telefoną. Yra ne kartą G. su M. specialiai pastūmę A. ir T., arba juos negražiai pavadinę, todėl tai pamatęs ar išgirdęs yra ne vieną kartą ant jų užšaukęs, taip siekiant juos sudrausminti ir paaiškinti, kad taip su mažesniais vaikais elgtis negalima. Maždaug prieš porą metų, tikslaus laikotarpio neatsimena, A. su T. yra gavę nuo jo su rankos delnu po vieną kartą per sėdmenis už tai, kad jo ir R. V. neklausė, tačiau sudavė jiems tik po vieną kartą. Ar jie ką nors sakė, ar verkė, jis tikrai neatsimena, nes tai vyko jau seniai, tačiau tokiais veiksmais jiems negalėjo sukelti fizinio skausmo, kadangi jis tikrai sudavė su rankos delnu nesmarkiai, jie smūgio net praktiškai negalėjo jausti. Taip pat maždaug prieš kelis metus, tikslaus laiko neatsimena, yra su diržu, tačiau jo apibūdinti negali, nes tiksliai neatsimena kaip jis atrodė, sudavęs T. per sėdmenis vieną kartą. Ar T. verkė po jo suduoto smūgio, jis neatsimena, bet mano, kad greičiausiai verkė. Tokiu savo veiksmu galėjo sukelti jam fizinį skausmą, tačiau dėl kokios tiksliai priežasties sudavė T. per sėdmenis, jis neatsimena, bet mano, todėl, kad atsikalbinėjo ir neklausė, o tokiu veiksmu siekė padaryti pamoką T., kad jis daugiau taip nebesielgtų ir gerbtų tėvus. Dėl to, kas pateikta pranešime apie įtarimą gali pasakyti, kad smurtavo prieš vaikus būdamas išgėręs, blaivus jis niekada nebūtų jų mušęs. Parodo, kad prisipažįsta jog buvo A. T. sudavęs per sėdmenis diržu, tiksliai kada tai buvo neprisimena, galėjo būti prieš du metus, tai galėjo būti nutikę dėl neatliktų namų ruošos darbų. Jis gailisi, kad netinkamais savo veiksmais A. sukėlė skausmą. Dėl T. J. prisimena, kad jis kažkur kišo nagus kur jam negalima, tada jis supykęs jam sudavė per sėdmenis, diržu per sėdmenis ir ranką, kadangi buvo labai įpykęs sudavė ir per pirštus, kad daugiau jų nekištų kur nereikia. Kiek pamena diržas buvo ne jo, jo neišsitraukė iš savo kelnių, jis tiesiog mėtėsi namuose. Jis labai nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio elgesio. Taip pat buvo situacija kuomet grįžo neblaivus į namus ir nusprendė pažadinti G. T., dėl ko jis norėjo, kad jis atsikeltų dabar neprisimena, tiesiog jam taip girtam tada atrodė. G. nesikėlė ir jis jam spyrė, pataikė į ranką ir galėjo būti, kad sudavė per veidą. G. labai ant jo supyko dėl tokio elgesio, jis supranta tai ir supranta, kad tokiais savo veiksmais visiems vaikams jis sukėlė fizinį skausmą, taip elgtis nedera. Tokie dalykai būdavo tik jam esant išgėrusiam, labai dažnai vartodavo alkoholį. Ar jo žmona Renata matydavo, kai jis buvo smurtavęs prieš vaikus, negali pasakyti, jis šito neatsimena. Šiuo metu tvarkosi savo gyvenimą, nebevartoja alkoholio, nori susitvarkyti ir toliau gražiai gyventi. Ar grįš gyventi pas Renatą ir vaikus, negali pasakyti, šiuo metu jie dar nekalbėjo apie tai. Dar kartą parodo, kad nuoširdžiai gailisi dėl netinkamų savo veiksmų prieš vaikus, tikslių laikų kada tai vyko jis negali nurodyti. Iš viso su ta šeima jis gyveno penkis metus laiko. Jei susitaikys su visais, daugiau niekada prieš nieką nesmurtaus (2 t., b. l. 38-40, 48-49);

- nepilnametės nukentėjusiosios A. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kad S. V. jai tėvas, taip jį vadina. Sutinka pasakoti apie S. Dabar nebegyvena su S, anksčiau gyveno kartu. Kai gyveno kartu niekaip nesielgė, pasipykdavo. Kaip žmogus jis negeras, nes kiekvieną dieną geria. Brolį G. vadina arkliu, o taip negražu vadinti ir ant M. pavaro, kartais vadina „gaidys“. S biški gražiai elgiasi. Senais laikas ją mušė su diržu per subinę, jai buvo 6 metai ir T. per subinę mušė, taip daryti negražu. Važiavo pas daktarą, rado mėlynę ant kojos (rodo). Mėlynė atsirado kai nukrito ant gatvės kai važiavo su dviračiu. Nubrozdinimai ant rankų plaštakų atsirado nuo diržo. Su diržu sudavė brolis T. T. su diržu sudavė nei iš šio, nei iš to, ji jam nieko nedarė, o jis daužė. Kai S. sudavė diržu niekas nematė. Patikslino, kad matė mama, T. ir G. Mama sakė jam dingti iš namų, jis išėjo. Tėvas pyksta ant jų. Nežino, kodėl pyksta, jis ant visų pyksta, kad jie sujaukia kambarius. Kai gavo diržu ji verkė, jai skaudėjo. Ji girdėjo kaip brolius pavadino negražiais žodžiais ir kaip tėvas T. trenkė diržu per subinę ir su ranka. Matė kaip G. trenkė į snukį kai gulėjo lovoje. M. dėjo į galvą ir per telefoną. Kai S. trenkė G. liepė išeiti iš namų ir jis išėjo pas močiutę. G. sudavė todėl, kad naktį nemiegojo. Trenkė naktį, tada ji nemiegojo. Ji kambario neturi, miega kartais pas G., kartais pas M., ar pas mamą. Nepatinka S., nes jis negeras tėvas, reikia jį pasodinti į kalėjimą, jis girtauja, dar ir kaimynus pasikviečia, o jai nepatinka ir naktį neleidžia miegoti. Pati sugalvojo, kad reikia pasodinti į kalėjimą. M. trenkė į galvą, sudaužė telefoną, kad nemiega. Tai buvo senai. Dabar yra antrokė. S. vaikus mušė jau senai. Kai eina į mokyklą per tą laiką S. vaikų nemušė, mažesnius mušė. Be G., M., T.dar yra V. ir Ž. Mušė T., M., G. kai jie buvo mažesni. Matė kaip V. trenkė per nagus, daugiau nieko nematė. Kai juos mušė M. verkė, G. ir T. verkė. Mokykloje socialinei pasakojo kas vyksta namuose, ką pasakojo nepamena. Į mokyklą buvo atėjusios vaikų teisės ir klausė, ar mušė (1 t., b. l. 91-92);

- nepilnamečio nukentėjusiojo T. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kad parodymais, kad S. V. jam ne tėvas, vadina dėde. S. negyvena kartu, anksčiau gyveno kartu, jis pas jį miegodavo. Papasakos apie S. Su dėdė pasipyksta biški, nes jis blogas yra, nes jį mušė kai jam buvo 4 metai. Mušė diržu ir ranka. Jis nieko nepadarė, bet mušė. Dar skriaudė, pavadino arkliu G., jo niekaip nevadino. Mušė su ranka ir su diržu. Su diržu sudavė per subinę, o su ranka sudavė irgi per subinę ir ranka sudavė per nagus (parodė kaip). Per nagus sudavė kitą kartą, senai tai buvo, jam buvo 5 metai, o dabar 7 metai. Buvo pas daktarą, ant keliukų kraujas bėgo, nukrito nuo laiptų. Nubrozdinimų ant kaktos nebuvo, o į kaklą įdrėskė mama, biški nervuojasi, nenusikirpo nagų. Su autobusu važiuoja į mokyklą. Nebuvo iškritęs iš autobuso, tik buvo atsitrenkęs autobuse į kėdė, užsigavo galvą. Su A. žaidžia su planšete. Žaidžia su kėdėmis. Kai dviese žaidžia buvo su kėde nukritęs prie kompo, bet neskaudėjo. Su M. žiūri teliką, žaidžia telefonais. M. neužgauna, bet jį muša su kumščiais, nežino į kurią vietą, visur daužo A. ir M. Kai S. sudavė diržu, ranka per užpakalį ir per nagus jam skaudėjo, verkė. Niekas nematė. Brolis nematė kai trenkė diržu, ir kai per rankas gavo irgi niekas nematė. Jis nieko nepadarė, bet mušė. Kad S. muštų kitus brolius, sesę, nematė. Kai mušė S., visą dieną gėrė, buvo išgėręs. Gėrė alų ir degtinės gėrė. Gėrė dirbtuvėse. Grįžęs šūkauja ant vaikų, būna piktas (1 t., b. l. 113-114);

- nepilnamečio nukentėjusiojo M. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kad S. V. jam niekas. Blogas. Gyveno kartu, bet dabar negyvena. S. V. juos visus visaip išvadina, jį vadina „žolėdžiu“, „arkliais“ vadina. Daugiau nieko nepadaręs, tik išvadindavo. Yra neskaudžiai sutrenkęs per galvą. Tai buvo draugiškai, jau senai, kai jam buvo kokie 12 metų. Visaip išvadina, kad neklauso mamos ir sėdi prie telefono. Kai jį taip išvadina, jis supyksta arba nuliūsta. Taip išvadina dažnai, per savaitę apie 5 kartus. Kai atsirado savi vaikai, prie jo nelabai eidavo. Yra matęs kai skriaudžia kitus vaikus, kalbėjosi su jais. Nėra matęs, kad muštų, A. su juo draugiškai gyveno. Negražiais žodžiais visus išvadindavo, o savų vaikų negražiai nevadindavo. A. nevadina negražiai. Buvo atėmęs telefoną, kad neklausė, bet nesudaužė. Laikydamas diržą rankoje S. V. grasino, bet labai senai. Taip grasino visiems, kai jam buvo 11 metų. Atvykdamas į apklausą prieš tai su niekuo nekalbėjo, kad kalbėti kitaip. S. V. nebegyvena kartu, dėl to, kad visaip vadina. Bijo S. V. dėl to, kad garsiai visaip išvadina, ar kažką padarytų, pavyzdžiui daužytų. Jis atrodo piktas, todėl bijo. Atėmė iš brolio G. ausines ir planšetę. Girdėjo kaip sakė padėti ausines, bet jis nepadėjo. Kai ausines metė į sieną nesulūžo, o planšetę tik paėmė. S. toks elgesys dėl to, kad prisigeria ir palieka durnesnis. Būdamas prigėręs visą laiką taip išvadina, o blaivas bijo. Nėra matęs, kad mamą būtų stūmęs, ar trenkęs (1 t., b. l. 135-136);

- nepilnamečio nukentėjusiojo G. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kad S. V. jam niekas, patėvis. Anksčiau kartu gyveno aštuoni, 6 vaikai. Blaivas normaliai elgiasi, bet šaukdavo, suduodavo per subinę, o girtas kabinėjasi, išvadina arkliais. Per subinę yra sudavęs T., A. Suduodavo su ranka, bet tai senai, neatsimena kada. Kai suduodavo per užpakalį kartais verkdavo ir A., ir T. S. V. nejaučia savo jėgos. Kai jam buvo 14 metų, S. V. buvo išgėręs ir netyčia žaidžiant išnarino ranką. Po to paryčiais apie 3-4 val. jį prižadino girtas, jis nesikėlė, gulėjo lovoje ant pilvo ranką nuleidęs žemyn ir jam jis spyrė į ranką ir išėjo. Grįžo po 2 min. ir trenkė per veidą į dešinį žandą. Jam skaudėjo. Žadino 3-4 val. ryto, nežino kodėl, buvo girtas, pastoviai kabinėjasi, prasivardžiuoja. Kai spyrė į ranką, pataikė į pirštus, nelabai skaudėjo. Kai sudavė į žandą skaudėjo. Dažnai vyksta tas girto kabinėjimasis. Per mėnesį gal porą dienų blaivas ir prigėręs visada lenda. Kai grįžta išgėręs išvadina debilu, nieko nemoka. Tada kai jį prižadino, jam buvo 15 metų, kokį mėnesį nepamena, praeitais metais. Kai buvo ekspertizėje išsiaiškino kurią dieną, kad buvo savaitgalis. Dažnai vyksta tas girto kabinėjimasis. Per mėnesį gal porą dienų blaivas ir prigėręs visada lenda prie jo. Prie kitų vaikų nelabai kabinėjasi, kartais kliūna ir jiems. Yra matęs, kad pastūmė M., atėmė telefoną ir pravardžiavo „žolėdžiu“, nes jis ne viską valgo. Tą naktį kambaryje su juo miegojo M. M. tuo meta miegojo. Dėl įvykio su ausinėmis, mama prašė išvalyti indus, pasakė, kad pabaigs ir tuoj ateis, o jis paėmė planšetę, atėmė ausines ir metė į sieną. Dar jį paėmęs tempė už peties ir už rankos, kad eitų valyti indų. Nelabai skaudėjo. Tuo meta S. V. buvo nelabai išgėręs, bet buvo nevisiškai girtas. To konflikto metu mama išvarė S. V.. Tą savaitgalį S. V. tempė vieną kartą. Pirmasis įvykis įvyko lovoje, o antras įvykis su indais, tarp tų įvykių mėnesio, dviejų laiko tarpas. Bijo S. V., nes yra silpnas, ir nieko negali jam padaryti, o jis gali, kad prisigėręs ko nepadarytų, nes yra kalbėjęs, kad ranką sulaužys, galvą į sieną paleis. Taip kalbėjo kai prisigerdavo, ne kiekvieną dieną taip sakydavo, bet dažnai taip sakydavo. Yra varęs iš namų sakydamas, kai sulauksi 16 metų išspirs į gatvę. Iš namų nėra išvaręs. Nėra nieko daręs prieš V., Ž. (1 t., b. l. 157-158);

- liudytojos Ingos Lukšaitės-Samaitienės parodymais, kad teikia konsultacijas R. V. vaikams: A. T., G. T., T. J. ir M. T.. M. teikė konsultacijas maždaug 2017 m., kadangi jos to prašė (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius, kadangi M. sunkiai adaptavosi aplinkoje. Su M. turėjo kokias šešias konsultacijas, kurių metu suprato, kad vaikui tikrai reikia pagalbos, nes jis buvo labai uždaras vaikas, girdėdavo kažkokius žingsnius, jausdavo šaltį, įsivaizduodavo, kad pro jį kažkas praeina, būdavo labai pasyvus, tačiau apie jokius smurto atvejus tuo metu nebuvo užsiminęs. Daugiau su nei vienu vaiku neteko bendrauti, iki kol nuo 2021 m. lapkričio 19 d. pradėjo konsultuoti A. bei 2021 m. gruodžio 3 d. – G., T. ir M. Vaikus pradėjo konsultuoti, nes į Joniškio švietimo centro pedagoginę psichologinę tarnybą kreipėsi (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius, kadangi du vaikai buvo perkelti į savaitinį darželį, dėl to direktorius sunerimo, kad kiti vaikai gali pajausti nerimą ir baimę, kad ir juos gali laikinai atskirti nuo šeimos. Apie A. gali pasakyti, kad ji labai aktyvi, labai atvira, betarpiška. Ji jai papasakojo, kad mama su patėviu labai pykstasi, kad patėvis muša vaikus ranka ir diržu, o daugiausia mušamas yra G. Taip pat nurodė, kad patėvis juos negražiai vadina tokiais žodžiais: „gaidys“, „iškrypėlis“, „pyderas“, o mama tais pačiais žodžiais vadina patėvį. Mergaitė taip pat nurodė, kad yra mačiusi, kaip patėvis nurengia jos mamą, tačiau ji negali tiksliai atsakyti ar ji tai matė, nes miega tame pačiame kambaryje, ar pastebėjo tai atsitiktinai. A. turi labai gerą santykį su mama, kurią labai myli ir gerbia. A. paminėjo, kad patėvis juos muša kai vartoja alkoholį ir kad bijo patėvio. 2021 m. gruodžio 10 d. konsultacijos meta A. pasakė, kad patėvis jų niekada nemušė, tačiau ji jos paklausė, kodėl prieš tai jai minėjo, kad patėvis prieš vaikus smurtavo, tuomet A. atsakė, kad tai buvo anksčiau, o dabar nebemuša. Apie T. gali pasakyti tiek, kad projekciniuose konsultavimo metoduose, patėvis buvo piešiamas su diržu rankoje, o gyvūnų šeimos piešinyje, jis buvo vadinamas gaidžiu, kadangi muša vaikus, o mama buvo nupiešta kaip dinozauras, nes jo pasakymu, ji yra didelė, o jis pats buvo drakonas, kadangi pasak jo, jis yra panašus į mamą. Apie T. gali pasakyti, kad jis yra kalbus, drąsus vaikas. Jis pasakojo, kad patėvis jį muša, išmeta žaislus, bet daugiausia mušamas yra G. T. jai konkrečiai neįvardino kaip jis buvo mušamas, o G. sakė, kad patėvis mušė ranka, diržu. T. taip pat nurodė, kad patėvis nuolatos keikiasi, vartoja necenzūrinius žodžius, liepia dingti iš akių. T. sakė, kad mama vaikus gina, kai būna namie. T. taip pat minėjo, kad patėvio bijo, todėl tyli ir stengiasi nesirodyti akyse. Apie M. gali pasakyti, kad jam reikalinga psichiatro pagalba, kadangi vaikas yra labai pasyvus, greitai pavargsta, visas veiklas atideda tolimesniam laikui, kada bus saugu ir ramu, turi savitą pasaulį, kuriame gyvena ir jai abejonių kyla dėl jo brandos, nes jis labai nebrandus. M. konsultacijų metu jai pasakojo, kad patėvis gąsdina, keikiasi, grasina, kad užmuš visus, muša G. Sakė, kad patėvio labai bijo, todėl visuomet tyli ir nieko nekalba. Taip pat minėjo, kad patėvis išmeta žaislus, jo laivelius. M. slepia daiktus, kad patėvis nerastų ir neišmestų jų. Jis labai bijo kažką daryti, nes visuomet galvoja, kad tai yra nesaugu. 2021 m. gruodžio 10 d., konsultacijos metu jis lygiai taip pat, kaip A., nurodė, kad jų niekas nemuša, o kai paklausė, kodėl praeitą kartą sakė visai kitaip, M. nurodė, kad tai buvo seniai ir tik vieną kartą, tačiau prieš kurį vaiką buvo smurtauta, jis nenurodė. G. yra atviras, bendraujantis, jis tiesiai šviesiai pasakė, kad gyvena nelabai gerai, nes patėvis jį muša su diržu, jam grasina, tačiau kuo grasina nežino, to neminėjo. Jis taip pat nurodė, kad patėvis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, G. miegant lovoje, vieną kartą sudavė su delnu per veidą. Taip pat pasakojo, kad patėvis būdamas neblaivus ir žaisdamas su G., pastarajam išsuko ranką ir paskui juokėsi. G. nurodė, kad patėvis būdamas neblaivus trenkė jo telefoną į sieną. G. taip pat minėjo, kad patėvis jį nuolat žodžiais įžeidinėja. G. sakė, kad tyli, nes bijo priešintis, o kai mama būna namuose kartais jį užstoja. G. buvo minėjęs, kad kol mama buvo ligoninėje, jis gyveno pas močiutę, kadangi bijojo būti namuose su patėviu. Jis taip pat pasakė, kad nekenčia patėvio, kad norėtų, kad jo nebūtų. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, A. teikė dvi konsultacijas, T. taip pat dvi, M. irgi dvi konsultacijas, o G. skyrė tris konsultacijas. Dar apie šią šeimą gali pasakyti, kad pabendravus su atvejo vadybininke, ši šeima patiria socialinę riziką (1 t., b. l. 174-175);

- liudytojos R. V. parodymais, kad S. V. yra jos sutuoktinis, susituokę apie du metus, kartu gyvena penkis metus, adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena šeši vaikai, iš kurių keturi vaikai: A. T., T. J., M. T. ir G. T. yra iš jos ankstesnių draugysčių, S. V. yra jiems patėvis, o kiti du vaikai: V. V. ir Ž. V. yra jos ir S. V. bendri vaikai. Su S. V. paskutinio mėnesio laikotarpyje sutaria nelabai gerai, nuolatos konfliktuoja, kadangi su juo bendrauja tik tiek, kiek liečia jų bendrus vaikus V. ir Ž. Ji vaikus atveda S. V. į darbą, kad jie pabendrautų su tėvu, kol ji grįš iš parduotuvės ir paskui juos vėl pasiima. S. V. paskutiniu meta su ja bendrauja negražiai, vadina ją necenzūriniais žodžiais, tačiau su jos kitais keturiais vaikais nebendrauja. S. V. iš pradžių, kol A. buvo sunku kalbėti, kol ji turėjo sveikatos problemų, S. V. su ja labai gražiai bendraudavo, žaisdavo su ja, rūpindavosi, mylėdavo ją, tačiau, kai gimė jų sūnus V., S. V. vis dažniau atstumdavo A., sakydavo jai dingti iš akių ir nesirodyti. S. V. erzindavo, kad A. yra labai meilus vaikas, jai visuomet trūkdavo dėmesio ir ji jo įkyriai reikalaudavo, todėl kaltinamasis ją atstumdavo, nes vis daugiau dėmesio jis skyrė V. A., matydama, kad yra atstumiama S. V., su juo nustojo bendrauti ir atšalo jo atžvilgiu. Su T. S. V. taip pat labai gražiai bendraudavo, juo labai rūpindavosi, žaisdavo su juo, nešiodavo ant nugaros, domėdavosi, kaip jam sekasi, ar jam viskas yra gerai. Pats T. taip pat matydavosi, kad labai pripažįsta S. V. ir mylį jį, nes jis jį vadindavo tėčiu. Net ir dabar jis jos ne kartą buvo paklausęs, kur yra tėtis ir kad nori su juo susitikti. Tačiau, kai gimė V., S. V. T. taip pat kaip ir A., pradėjo atstumti, nebeskyrė jam dėmesio, kadangi visas jo dėmesys buvo skiriamas V. M. yra visiškai kitoks vaikas nei visi kiti. Jis vienintelis su ja sodina gėles, jas laisto, kepa jai kiekvieną dieną sausainius. S. V. laikui bėgant M. vis labiau nepatikdavo, nes jis yra labai uždaras, tylus, gyvenantis savame pasaulyje. M. yra išrankus vaikas ir S. V. pyksta ant M., kad jis nevalgo to, ką valgo S. V. ir vadiną jį „žolėdžiu“, o M. tas žodis labai nepatinka. M. bendrauja praktiškai vien su ja, su S. jis beveik išvis nebendrauja, nes tik ji M. supranta. M. dar iki pat šiol yra piktas ant S. V., nes jis išmetė lauk jo didelį maišą su lego konstruktoriais, nes jam pasirodė tai nereikalinga. G. S. V. nepatiko jau nuo pat pradžių, nes G. labai daug laiko praleisdavo prie kompiuterio ir telefono. S. V. labai kabinėdavosi prie G., vadindavo jį negražiais žodžiais: „arkliu“, „gaidžiu“, „pyderu“. Maždaug nuo 2021 m. lapkričio 10 d. jos vaikas V. pradėjo lankyti savaitinį darželį „V.“, kuris yra Žagarėje. Taip yra todėl, nes V. turi genetinę ligą, jis netoleruoja baltymų ir negali valgyti to, ką valgo kiti. Jos keturiems vaikams nuo to momento buvo pradėtos teikti psichologo konsultacijos, nes vaikai bijojo, kad ir jie nebūtų paimti į savaitinį darželį. Nėra niekada mačiusi, kad S. V. kada nors smurtautų prieš A., muštų ją diržu, ar su ranka, ji taip pat jai nėra kažko panašaus kada nors sakiusi. Tik yra girdėjusi, kad S. V. žodžiais skaudindavo A., pavyzdžiui, sakydavo, jai, kad ji gali važiuoti į vaiknamį, nes ji čia yra nereikalinga, vadindavo ją tingine. Apie T. taip pat gali pasakyti tik tiek, kiek apie A. Nėra mačiusi, kad kada nors S. V. smurtautų, muštų jį su diržu ar ranka. Tik yra buvęs vienas atvejis, tai buvo maždaug 2021 m. liepos arba rugpjūčio mėnesį, tikslaus mėnesio ir dienos neatsimena, tik žino, kad buvo vasaros laikotarpis, T. mesdamas iš kaladėlės pataikė į televizorių ir jį sudaužė. Ji vakare S. V. pasakė apie tai ir jis pasikvietė į jų kambarį T., iš kelnių išsitraukė juodos spalvos, odinį, su metaline sagtimi, maždaug vieno metro ilgio diržą ir stovėdamas priešais T., laikydamas rankoje diržą pradėjo klausti T., ką jis padarė. Ji tai pamačiusi, iškart atėmė iš S. V. rankos tą diržą ir jį paslėpė už nugaros ir pasakė, kad vaikas nekaltas, kad nupirks kitą televizorių. Kai ji atėmė iš S. V. diržą, jis išėjo iš jos kambario ir jame liko tik ji su T. S. V. tuo meta T. su diržu niekur nesudavė, bet tuo metu jis buvo stipriai neblaivus. Tai buvo vienas ir vienintelis atvejis, kai S. V. grasino T. su diržu, tačiau daugiau nėra niekada mačiusi ir T. jai nėra nieko pasakojęs, kad S. V. naudotų fizinį smurtą prieš jį. S. V. juoko forma T. vadindavo myžniumi ir taip pat kaip A. sakydavo, kad jis gali važiuoti į vaiknamį, nes nereikalingas yra. Kalbant apie M., nėra niekada mačiusi, kad S. V. prieš jį smurtautų, suduotų jam su diržu, ar ranka. M. taip pat nėra jai pasakojęs, kad jį muštų S. V.. Apskritai M. yra uždaras vaikas, todėl jis su S. V. praktiškai nebendrauja. S. V. tik yra žodžiu sakęs M., kad jis gali vykti į vaiknamį, kad yra nereikalingas, vadindavo jį „žolėdžiu“. Jis dažnai išmesdavo M. žaislus, laikraščio iškarpas, todėl M. jai dažnai verkdamasis skųsdavosi dėl to. S. V. prieš jos tris vaikus: M., A. ir T. nėra niekada smurtavęs, nėra to mačiusi ir vaikai jai nėra nieko pasakoję, tik žodžiu juos vadindavo taip, kaip jiems nepatinka, nėra niekada tekę jų ginti nuo S. V.. Kalbant apie G., gali pasakyti, kad S. V. jo labai nemėgsta. Vadina jį labai negražiais žodžiais. G. jai nėra niekada pasakojęs, kad prieš jį smurtautų, muštų su diržu, ar miegančiam suduotų per veidą. Kai tokius dalykus jai papasakojo vaiko teisės, ji paklausė G. ir jis sakė, kad nesakė jai tokių dalykų, nes nenorėjo, kad ji nervintųsi, tačiau bandant klausinėti G. apie šiuos įvykius, jis nenorėjo nieko jai pasakoti, todėl smulkiai papasakoti nieko negali. 2021 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, tik pamina, kad buvo penktadienis, S. V. apie 16. val. grįžo į namus būdamas neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo. Ji buvo pas save kambaryje ir iš G. kambario išgirdo, kad S. V. keikia G. ir šaukia ant jo ir ji iškart atbėgo pas G. į kambarį ir pamatė G. ir S. V. stovint kambaryje. S. V. buvo su rankomis suėmęs G. už pečių ir jį purtė, rėkdamas sakė jam „mesk tuos kompus, eik tvarkytis, kiek čia gali žaisti“. Tai pamačiusi, ji priėjo prie S. V., jį nustūmė, užstojo G. su nugara ir nusivedė jį į kambarį, o S. V. liko pas G. kambaryje. Tą kartą jai G. nieko nepasakojo, ar jam ką nors daugiau darė S. V., jis nesakė, ar jam skaudėjo tuo momentu, kai jį S. V. purtė, tačiau matėsi, kad G. buvo labai išsigandęs. Sekančią dieną, S. V. nuo ryto kažkur išėjo ir apie 15 val. grįžo vėl į namus būdamas neblaivus. Jis nuėjo į G. kambarį ir ji išgirdo šurmulį, keiksmus, atėjo į kambarį ir pamatė, kad S. V. šaukia ant jo, todėl ji jį pastūmė, liepė nebekelti triukšmo ir išsivedė G. pas save į kambarį. G. jai buvo užsiminęs, kad S. V. buvo paėmęs jo ausines ir metė jas į sieną, tačiau ar jis taip darė penktadienį, ar šeštadienį, ji to neatsimena. Tą dieną S. V. G. nieko nedarė. Sekančią dieną, sekmadienį, S. V. ryte vėl kažkur išėjo ir grįžo apie 21 val. vėl būdamas neblaivus. Jis kambaryje iš pradžių konfliktavo su ja ir paskui nuėjo pas G. į kambarį, o ji žinodama, kad vėl jis gali ką nors padaryti jos sūnui, taip pat iš paskos nuėjo į kambarį. Įėjusi į kambarį pamatė, kad S. V. stovinčiam G. su ranka buvo suėmęs už dešiniojo peties ir tokiu būdu bandė kelti G. į viršų. Ji matė, kad G. skauda ir paėmė S. V. už nugaros už jo megztinio ir tokiu būdu atitraukė jį nuo G., o pačiam G. čiupo už rankos plaštakos ir nusivedė jį pas save į kambarį, o S. V. girdėjo kaip išėjo iš namų. Daugiau nėra niekada mačiusi, kad S. V. smurtautų prieš G., taip pat jis jai nėra to niekada pasakojęs. Tik buvo tie du atvejai 2021 m. lapkričio mėnesį, kuriuos ką tik papasakojo. Apie kitus smurto atvejus jai papasakojo vaikų teisės, tačiau G. jai apie juos nieko nedetalizavo. S. alkoholinius gėrimus vartodavo kiekvieną dieną. Jis visuomet iš po darbo vakarais grįždavo girtas, tačiau ar jis gerdavo darbe, ar kur nors kitur, ji nežino. Ant savo vaikų kūno vietų nėra niekada mačiusi jokių smurto žymių, ant G. kūno taip pat nėra niekada jų mačiusi. Tarp S. V. ir G. nėra niekada mačiusi kažkokių žaidybine forma vykstančių muštynių ar kažko panašaus. Apie A. sužalojimus gali pasakyti, kad kraujosruva kairėje blauzdoje laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio galo iki 2021 m. gruodžio 13 d., jai atsirado bežaidžiant su T., kadangi pati matė, kaip jie tarpusavyje žaidybine forma mušėsi ir A. iškrito iš lovos ir taip susitrenkė blauzdą. Dėl A. nubrozdinimų abiejų rankų riešuose, nieko pasakyti negali, nes nežino iš kur jie jai atsirado, ji jai nieko nesakė, tik pamatė juos, kai Šiauliuose ją apžiūrėjo. Tie sužalojimai ant riešų galėjo atsirasti taip pat tuo metu, kai A. žaidė su T., kadangi jie nuolatos mušasi tarpusavyje, yra be galo judrūs, žaidžia nuolatos ir ji nespėja jų sužiūrėti, o tokius sužalojimus jie pasidaro patys bežaisdami, nes ne kartą yra tekę tai matyti. Apie T. sužalojimus gali pasakyti, kad kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio galo iki 2021 m. gruodžio 13 d., jam atsirado iškritus iš autobuso, kadangi rengdama T. buvo pastebėjusi tą mėlynę ir T. jai papasakojo, kad parvažiuojant į namus ir lipant iš autobuso, jis ne taip padėjo koją ir nukrito ant žemės ir dėl to atsirado jam mėlynė. Apie T. nubrozdinimą kaktos dešinėje pusėje gali pasakyti, kad dar prieš visas šventes, maždaug 2021 m. gruodžio 10-12 dienomis, T. pas ją atbėgo ir jai pasiskundė, kad bežaidžiant su M., jis jam trenkė iš aštraus daikto per galvą. Toje vietoje matė, kad bėga kraujas ir atsiranda guzas, todėl dėjo ledą ant tos vietos, o kitoje dienoje matėsi mėlynė ir nubrozdinimas (1 t., b. l. 180-183);

- 2021 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 8 d. iš Joniškio rajono švietimo centro buvo gautas pranešimas, kuriame psichologė Inga Lukšaitė-Samaitienė nurodė, kad pabendravusi su R. V., gyv. (duomenys neskelbtini), vaikais, gavo informacijos, kad patėvis S. V., naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, smurtauja prieš R. V. nepilnamečius vaikus. Kad patikslinti įvykio aplinkybes telefonu buvo susisiekta su psichologe Inga Lukšaite-Samaitiene, kuri paaiškino, kad nuo 2021 m. lapkričio 19 d. pradėtos teikti psichologo konsultacijos A. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. J., gim. (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. T., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su G. T., pastarasis psichologei nurodė, kad S. V., būdamas girtas, kabinėjasi prie visų šeimoje esančių vaikų, naudodamas psichologinį smurtą juos įžeidinėja, baugina įvairiais pasakymais, kartais muša juos diržu, vieną kartą G. T. miegančiam savo lovoje, S. V. sudavė ranka jam per veidą bei kartą, neblaivus S. V., galimai kambaryje, žaidžiant, dūkstant, netyčia išnarino G. T. ranką, o po to tyčiojosi iš G. T., pasakydamas nepadorius žodžius G. T. atžvilgiu. Psichologei bendraujant su kitais vaikais, taip pat jie nurodė, kad patėvis S. V., kai būna girtas, prie jų įžeidžiamai kabinėjasi, yra mušęs diržu. Psichologė nurodė, kad bendraudama su vaikais, nefiksavo kada G. T. S. V. sudavė per veidą ir kada S. V. mušė vaikus diržu, bet iš pokalbio su vaikais suprato, kad smurtaujama namuose, įvykiai buvo kažkur prieš vieną ar du mėnesius, galimai 2021 m. spalio mėn. pradžioje ar lapkričio mėn. pradžioje (1 t., b. l. 9-10);

- 2021 m. gruodžio 7 d. Joniškio rajono švietimo centro pranešimu, kuriuo nurodoma, kad dėl smurto šeimoje (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriui L. Ć., jo vadovaujamoje ugdymo įstaigoje nuo 2021 m. lapkričio 19 d. pradėtos teikti psichologo konsultacijos A. T., gim. (duomenys neskelbtini), T. J., gim. (duomenys neskelbtini), M. T., gim. (duomenys neskelbtini). ir G. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantiems (duomenys neskelbtini). A. T. konsultacija suteikta 2021 m. lapkričio 19 d., T. J., M. T. ir G. T. – 2021 m. gruodžio 3 d. Konsultacijas teikia psichologė Inga Lukšaitė-Samaitienė. Konsultacijų metu paaiškėjo, kad visi vaikai patiria fizinį ir psichologinį patėvio S. V. smurtą. Patėvis smurtauja būdamas girtas, muša vaikus ranka ir diržu, miegančiam G. T. trenkė per veidą, išnarino ranka. Pastaruoju metu fizinio smurto šiek tiek sumažėjo (bet neišnyko), tačiau nuolat patiriamas psichologinis smurtas – vaikams grasinama, kad „išplaus kiaušus“, „užmuš“ ir t. t., vaikai koneveikiami necenzūriniais žodžiais („žąsine“ „gaidy“, „iškrypėli“ ir pan.), išmetami jų žaislai, jie yra įsibaiminę ir jaučiasi nesaugūs. Mergaitės teigimu, ji ne kartą yra mačiusi tėvų lytinį aktą. Mamai esant ligoninėje su A., G. T. gyvena pas močiutę, nes bijo patėvio išpuolių. Konsultacijų metu fizinio smurto žymių nepastebėta. Visų vaikų santykiai su mama yra pakankamai artimi. Vaikai jaučiasi mamos mylimi, globojami ir ginami prieš patėvį, smurto iš mamos pusės vaikai nepatiria. Patėvis dažniausiai smurtauja kai mama nemato arba kai nespėja jų apginti. Įvertinus esamą situacija, rekomenduojama kuo greičiau atskirti patėvį nuo šeimos ir palikti vaikus gyventi su mama R. V. (1 t., b. l. 21-23);

- 2021 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra ir įvykio vieta nufotografuota ir aprašyta (1 t., b. l. 24-32);

- 2021 m. gruodžio 9 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu dėl galimo smurto prieš mažamečius vaikus (1 t., b. l. 34-59);

- 2021 m. gruodžio 13 d. Specialisto išvada Nr. G 1789/2021(04), kurioje atlikus A. T. apžiūrą, siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, buvo padarytos šios išvados: A. T. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose; Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Odos nubrozdinimai abiejose plaštakose padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais; poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje padaryta prieš 9-15 parų iki apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje 2021 m. gruodžio 13 d. Odos nubrozdinimai abiejose plaštakose padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje; sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais; A. T. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršių. Odos nubrozdinimai abiejose plaštakose galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių su kietais bukais daiktais metu, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (1 t., b. l. 105);

- 2021 m. gruodžio 13 d. Specialisto išvada Nr. G 1790/02021(04), kurioje atlikus T. J. apžiūrą, siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, buvo padarytos šios išvados: T. J. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje; poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Odos nubrozdinimas kaktos dešinėje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu; poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje padaryta prieš 9-15 parų iki apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje 2021 m. gruodžio 13 d. Odos nubrozdinimas kaktos dešinėje padarytas prieš 1-2 paras iki apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje; sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais; T. J. nustatyti sužalojimai riek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje galėjo būti padaryta tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir/ar paviršių. Odos nubrozdinimas kaktos dešinėje galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu metu, tiek ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (1 t., b. l. 127);

- 2021 m. gruodžio 13 d. Specialisto išvada Nr. G 1791/02021(04), kurioje atlikus M. T. apžiūrą, siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, buvo padaryta išvada, kad M. T. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 149);

- 2021 m. gruodžio 13 d. Specialisto išvada Nr. G 1792/02021(04), kurioje atlikus G. T. apžiūrą, siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, buvo padaryta išvada, kad G. T. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 171).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą S. V., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes jis mušdamas sutuoktinės R. V. mažamečius vaikus A. T. ir T. J., sukėlė pastariesiems fizinį skausmą. Taip pat baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą S. V., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis mušdamas sutuoktinės R. V. sūnų G. T., sukėlė pastarajam fizinį skausmą.

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

S. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurių padarymą įstatymo sankcijoje yra numatyta arešto bausmė, kaip alternatyvi bausmė.

Baudžiamojoje byloje yra visos sąlygos procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorė siūlo kaltinamajam S. V. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti 60 parų arešto bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 40 parų arešto bausmę, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti 45 parų arešto bausmę, taikant BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 30 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 55 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – S. V. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant S. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., išskyrus jei nebuvimas nustatytu laiku susijęs su darbu, gydymo paslaugomis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamasis S. V. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prašomos skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu, sutinka su arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis (2 t., b. l. 64-66).

Priimdamas teismo baudžiamąjį įsakymą ir skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį – kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, laikomas neteistu (2 t., b. l. 1-4), 2019 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atliestas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (2 t., b. l.9-10), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 20-22), yra nedirbantis (2 t., b. l. 24-25), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 27), prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir spręsdamas kaltinamajam paskirtinos bausmės klausimą, teismas sutinka su prokurorės siūlomomis kaltinamajam už padarytas atskiras nusikalstamas veikas skirti arešto bausmėmis ir jų dydžiais. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, t. y. prie paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad S. V. yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, turi du mažamečius nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl S. V. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių terminui, skiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei skirtinos pareigos.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš artimuosius asmenis, paskirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 52-53), ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų A. T., T. J. ir G. T., nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais, nesilankyti (duomenys neskelbtini), vaikų ugdymo įstaigose bei vietose, kuriose kaltinamajam žinomas nukentėjusiųjų buvimas (2 t., b. l. 58-59), paliktinos iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su nepilnamečių apklausomis (1 t., viršelis), paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir S. V. paskirti galutinę subendrintą 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, S. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskirti intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant S. V. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti S. V. pareigas:

- pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti S. V. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešerių) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų A. T., T. J. ir G. T., nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais, nesilankyti (duomenys neskelbtini), vaikų ugdymo įstaigose bei vietose, kuriose S. V. žinomas nukentėjusiųjų buvimas, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su nepilnamečių apklausomis, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti S. V., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.