Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-11 · Administracinė byla Nr. eI-4022-643/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-11
Bylos Nr.
eI-4022-643/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04318-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
V. Ž.
Atsakovas
Aplinkos apsaugos agentūrai
Trečiasis asmuo
R. Š.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-10795-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-04318-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.16.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiškėjui V. Ž. ir atsakovo atstovei Jelenai Dilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š., dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. Ž. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) konkurso „Dėl priėmimo į Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas“ komisijos 2015-07-30 sprendimą dėl konkurso rezultatų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, pažeidžia jo teisę į objektyvų, sąžiningą, protingumo, teisėtumo bei teisingumo principus atitinkantį pretendento vertinimą. Nurodo, kad dalyvavo 2015-05-20 Agentūros paskelbtame konkurse į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas (toliau – ir Konkursas). Konkursas įvyko 2015-07-30 9 val. Agentūros direktoriaus kabinete.

Skunde nurodoma, kad Konkurso pokalbio metu buvo pažeisti Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 (toliau – ir Aprašas), nuostatai: konkurso eigai fiksuoti Agentūra nedarė ištisinio skaitmeninio garso įrašo – neįrašyti komisijos pokalbiai (svarstymas, vertinimas, pasitarimas). Taip buvo pažeistas Aprašo 62 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir teisėtumo principai. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė stebėti balų skaičiavimą – komisija 10 min. tarėsi dėl vertinimo ir tik po to pakvietė pareiškėją į komisijos darbo patalpas. Pareiškėjo nuomone, Komisijos tarimasis pretendentų vertinimo klausimais pažeidžia individualaus vertinimo, įtvirtinto Aprašo 63 punkte, esmę.

Konkurso metu taip pat buvo padaryti pretendento vertinimo pažeidimai, kadangi konkurso dalyviams buvo užduodami nelygiaverčiai klausimai. Be to, Konkurse, kiekvienam komisijos nariui vykdant individualų vertinimą, Komisijos nariai tarėsi dėl vertinimo.

Pareiškėjo atsakymai į pokalbio metu pateiktus klausimus buvo vertinami neproporcingai ir neobjektyviai, kadangi jis visiškai atsakė į visus Konkurso komisijos klausimus atsakė, tačiau jam nebuvo skirtas maksimalus balų skaičius.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad 2015-07-30 Agentūroje vykęs konkursas į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas atitiko Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) ir Apraše nustatytus reikalavimus. Pretendentams buvo pateikiami lygiaverčiai klausimai, parengti atsižvelgus į Agentūros direktoriaus 2015-05-14 įsakymu Nr. AV-116 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2015-04-17 įsakymo Nr. AV-98 „Dėl struktūrinių pertvarkymų ir Aplinkos apsaugos agentūros pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintame Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme nurodytą veiklos sritį. Konkurse dalyvavo 8 pretendentai. Jo eigoje buvo padarytas skaitmeninis garso įrašas. Komisijos nariai įvertino pretendentus individualiai ir užpildė individualaus vertinimo lenteles. Komisijos sprendimas buvo įformintas Agentūros konkurso 2015-07-30 protokolu Nr. 3TP-9, kuriame nustatyta, kad konkursą laimėjo pretendentas R. Š., surinkęs 8,4 balo. Pareiškėjas konkurse užėmė 4 vietą, surinkęs 6 balus.

Atsakovas teigia, kad VTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nėra detalizuojama egzamino žodžiu (pokalbio metu) tvarka, o yra nustatyti tokio egzaminavimo tikslai ir uždaviniai, kurių turi būti laikomasi nustatant konkretaus egzaminavimo tvarką. Atsakovo nuomone, pareiškėjas netinkamai interpretuoja Aprašo 62 punkte įtvirtintą nuostatą, reglamentuojančią daromus garso įrašus. Atsakovas vadovaujasi 2008-06-12 Valstybės tarnybos departamento rekomendacijos 9 punktu, kuriame nustatyta, kad kiekvieno pretendento egzaminavimo metu daromas garso skaitmeninis įrašas turėtų būti ištisinis. Teigia, kad Konkurso pokalbio metu 2015-07-30 buvo padarytas skaitmeninis garso įrašas, perkeltas į kompiuterinę laikmeną ir pridėtas prie protokolo. Konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų atsakymus vertino individualiai ir užpildė konkurso individualaus vertinimo lentelę, kaip ir nurodyta Aprašo 63 punkte. Pagal Aprašo 65 punktą, pasibaigus konkursui, balų skaičiavimą turi teisę stebėti visi pretendentai. Šiuo atveju visi pretendentai, kaip ir pareiškėjas, sulaukę konkurso pabaigos, buvo pakviesti į patalpą, kurioje vyko konkursas ir galėjo nevaržomi stebėti balų skaičiavimą bei rezultatų paskelbimą.

Pokalbio metu pareiškėjas netinkamai išvardijo pagrindinius valstybės tarnybos principus, supainiojo juos su VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos etikos principais. Į kitus Komisijos klausimus pareiškėjo atsakymai taip pat nebuvo tikslūs ir išsamūs, todėl jo įvertinimo balo vidurkis sudarė 6 balus. Kiekvienas Komisijos narys turi diskrecijos teisę vertinti pretendento atsakymus. Atsakymų vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, bet ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą, tuo tarpu pareiškėjo nesutikimą su Komisijos narių vertinimu, laiko subjektyviu jo paties vertinimu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo į skundą argumentus. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad 2015-07-30 dalyvavo konkurse į Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas. Jo sukaupta profesinė patirtis ir kompetencija atitiko pareigybės, į kurią buvo paskelbtas konkursas, aprašymo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Konkurso metu jis surinko 8.4 balus ir užėmė pirmą vietą. Nuo 2015-09-01 eina Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas. Palaiko Agentūros atsiliepime į skundą pateiktus atsikirtimus. Pareiškėjo skundo argumentus laiko subjektyviais bei deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir prašo juos vertinti pateiktų įrodymų kontekste.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Nagrinėjamoje byloje ginčijami Agentūros organizuoto 2015-07-30 konkurso „Dėl priėmimo į Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas“ rezultatai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

Aplinkos apsaugos agentūra 2015-05-20 paskelbė konkursą karjeros valstybės tarnautojo – Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti.

Agentūros direktoriaus 2015-07-17 įsakymu Nr. AV-179 buvo sudaryta Konkurso komisija.

2015-07-22 elektroniniu paštu pareiškėjas buvo informuotas, kad pokalbis įstaigoje vyks 2015-07-30 9 val.

Iš Agentūros 2015-07-30 Konkurso protokolo Nr. 3TP-9 matyti, kad Konkursas buvo pradėtas 2015-07-30 9 val. ir baigėsi 2015-07-30 13.20 val. Konkurso laimėtoju pripažintas R. Š.. Pareiškėjas užėmė ketvirtą vietą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime (byla Nr. 24/07), aiškindamas teisinių santykių, kylančių iš priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas procedūrų, pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant šiuos ginčus, konstatavo, <...> „kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.“ Atitinkamai tame pačiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad <...> „Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.“ Remiantis šia konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (LVAT 2013-10-10 d. nutartis Nr. A438-1163/2013). Teismų praktikoje pripažįstama, kad Apraše įtvirtintos procedūros ir taisyklės laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyvių valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą.

Pareiškėjas nesutikimą su konkurso organizavimo tvarka ir protokole užfiksuotais rezultatais iš esmės grindžia Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 (Aprašas) 62 ir 63 punktų, Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies pažeidimais, bei netinkamai atliktu pretendentų vertinimu.

Aprašo 62 punkte nustatyta, kad konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Skaitmeninis garso įrašas perkeliamas į kompiuterinę laikmeną, pridedamas prie protokolo ir saugomas konkursą organizavusioje įstaigoje teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo vertinimu Agentūra, nedarydama ištisinio garso įrašo ir nefiksuodama komisijos svarstymų, vertinimo ir pasitarimo, šią Aprašo nuostatą pažeidė. Vertinant šį pareiškėjo argumentą svarbi yra ir Aprašo 82 punkto nuostata, kad pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu ir savo pokalbio skaitmeniniu garso įrašu. Vertinant sistemiškai Aprašo 62 ir 82 punktų nuostatas darytina išvada, kad teisės aktuose nėra nustatyta pareiga komisijai daryti visos konkurso procedūros ištisinį garso įrašą. Kaip savo rekomendacijose yra nurodęs už VTĮ ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą atsakingas Valstybės tarnybos departamentas, ištisinis turėtų būti tik kiekvieno pretendento egzaminavimo įrašas. Iš į bylą pateikto ginčo konkurso garso įrašo nustatyta, kad Agentūra nepažeidė Aprašo 62 punkto nuostatų. Pareiškėjas su garso įrašu susipažinti turėjo galimybę, todėl konstatuoti Aprašo nuostatuose įtvirtintų procedūrinių pažeidimų šiuo atveju nėra pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo konstatuoti ir VTĮ 3 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

Aprašo 63 punkte konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Blogiausias įvertinimas yra 1 balas, geriausias – 10 balų. Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas, komisijos nariai pildo konkurso individualaus vertinimo lentelę (Aprašo 6 priedas). Iš Agentūros į bylą pateikto 2015-07-30 konkurso protokolo Nr. 3TP-9 matyti, kad visi penki konkurso komisijos nariai užpildė konkurso individualaus vertinimo lenteles, kuriose kiekvieną pretendento vertinimą nurodė balais. Šios komisijos narių užpildytos ir pasirašytos konkurso individualaus vertinimo lentelės pridėtos prie protokolo ir pareiškėjas su jomis taip pat turėjo galimybę susipažinti, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Aprašo 63 punkto pažeidimo. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų apie komisijos narių šališkumą vertinant pretendentus. Teismų praktikoje laikoma, kad asmens nešališkumas yra, kol neįrodyta priešingai, t.y. kol nėra nustatyta, kad valstybės tarnautojas, veikdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytoje situacijoje, parodo suinteresuotumą, priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių.

Likę pareiškėjo skundo argumentai yra susiję išskirtinai su, jo nuomone, neteisingais pretendentų atsakymų vertinimais.

LVAT praktikoje išaiškinta, kad vertinimo kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (LVAT 2015-09-21 nutartis Nr. A-634-492/2015). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (LVAT 2012-09-20 nutartis Nr. A143-1334/2012). Nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (LVAT 2012-11-15 nutartis Nr. A492-2667/2012). Komisijos nariai turi tam tikrą diskreciją spręsdami, kaip įvertinti kiekvieną pretendentą. Toks vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (LVAT 2012-06-14 d. nutartis Nr. A858-1623/2012). Pareiškėjo argumentai, kad už kai kuriuos atsakymus jam turėjo būti skiriamas maksimalus balų skaičius, tuo tarpu jam suteiktas balų skaičius – 7, laikytini subjektyviu pareiškėjo vertinimu grindžiamomis prielaidomis, nesudarančiomis pakankamo pagrindo pripažinti, kad komisijos nariai, vertindami pretendentų atsakymus piktnaudžiavo jiems suteikta vertinimo diskrecijos teise.

Pagal Aprašo 61 punktą konkurso metu pretendentams turi būti pateikiami lygiaverčiai klausimai. Iš į bylą pateiktų raštinių įrodymų (konkurso į Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigas (1-5T) (2015-07-30) klausimai) ir garso įrašo nustatyta, kad visiems pretendentams buvo užduodami lygiaverčiai klausimai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Aprašo 61-68, 82 punktais, spręstina, kad nagrinėjamu atveju Agentūra, organizuodama konkursą Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigoms užimti, procedūrinių pažeidimų, kurie būtų nulėmę neobjektyvų visų aplinkybių įvertinimą, nepadarė (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Ginčijamas sprendimas (konkurso protokolas), atsižvelgiant į specifinį šių teisnių santykių reguliavimą, laikytinas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje numatytų aktų panaikinimo pagrindų.

Nagrinėjant bylą ir vertinant faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reglamentavimą, teismui abejonių dėl Aprašo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams nekilo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė