- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-1881-601/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02439-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Lietuvos Respublikos, Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas nurodė, kad antstolio S. V. kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas, išduotas išieškotojui UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ dėl 88 599,54 Lt įsiskolinimo, 8 939,38 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkų UAB „Aurivis“, V. K., A. K. ir R. L. ir 317,40 Lt išieškojimo iš skolininko A. K.. Antstolis minėto vykdomojo dokumento pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/01915 2009-06-15 priėmė patvarkymą išskaičiuoti iš skolininko A. K. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį 70 proc. darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Teismas laikė, nors minimali mėnesinė alga nėra tapatu minimaliam mėnesiniam atlyginimui, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad išieškojimas iš skolininko siejamas su minimalia mėnesine alga (MMA), kurią, kaip ir nurodyta patvarkyme, tvirtina Vyriausybė, todėl būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga antstolio patvarkymą formaliai pripažinti neteisėtu, tuo labiau, jog antstolio priimtas patvarkymas savo forma ir turiniu atitinka Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 2.13 p. ir 13 priede nurodytą formą. Teismas laikė, jog antstolis vykdydamas vykdomąjį raštą, nepažeidė CPK 667 str. nuostatų, išieškojimas į visą skolininko gaunamą darbo užmokestį buvo nukreiptas teisėtai ir pagrįstai, kadangi nustačius, jog abu sutuoktiniai pagal vykdomąjį dokumentą ir pagal prievolės prigimtį yra skolininkai, atlikti CPK 667 str. nurodytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo nereikia. Formaliu teismas pripažino skundo argumentą, kad su ginčijamu patvarkymu pareiškėjo darbdaviui buvo pateiktas ne vykdomojo rašto originalas, bet šio dokumento patvirtintas nuorašas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti 2009-10-07 nutartį ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjo skundą patenkinti. Motyvuose nurodo:
1) pareiškėjo darbo užmokestis yra jo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė, iš kurios gali būti išieškoma tik pagal bendras sutuoktinių prievoles;
2) tiek pareiškėją, tiek jo sutuoktinę su skolininku sieja solidari prievolė, už kurio prievolės įvykdymą jie yra laidavę, t. y. UAB „Aurivis“, tuo tarpu sutuoktinių, kaip laiduotojų, prievolės vienas kito atžvilgiu yra asmeninės, todėl asmeninės pareiškėjo prievolės vykdymas galėjo būti nukreiptas tik į pareiškėjo asmeninę nuosavybę ar konkrečiai įvardintą jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje;
3) antstolis susiedamas išieškojimą su minimaliu atlyginimu, o ne minimalia mėnesine alga pažeidė CPK 736 str., be to Teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija negali būti taikoma, kai jos nuostatos prieštarauja CPK įtvirtintam reglamentavimui;
4) antstolis pateikdamas pareiškėjo darbdaviui vykdomojo rašto kopiją, o ne originalą, pažeidė CPK 733 str. 1 d., vykdomojo rašto kopija nėra vykdomasis dokumentas, todėl negali būti piniginių lėšų išieškojimo pagrindas, nes patvarkymas turi būti pateikiamas kartu su vykdomuoju dokumentu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis S. V. prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Motyvuose nurodo:
1) išieškant skolas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio taikomos CPK 736 str. normos, neatsižvelgiant į CK nuostatas ar prievolių prigimtį;
2) prievolė, kurios pagrindu vykdomas išieškojimas, yra solidari, tiek pareiškėjas, tiek jo sutuoktinė laidavo už tinkamą UAB „Aurivis“ įsipareigojimų vykdymą, jiems sudarant laidavimo sandorius galiojo įstatyminė prezumpcija, kad sandorių sudarymui buvo gautas sutuoktinių sutikimas;
3) pagal CK 6.81 str. 3 d. bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai;
4) nei pareiškėjas nei jo sutuoktinė pagal antstolio įpareigojimą nepateikė duomenų apie asmeninį skolininkų turtą, todėl išieškojimas vykdomas iš antstoliui žinomo turto pagal CPK nustatytą išieškojimo eiliškumą;
5) Teisingumo ministro patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra įtvirtinta ginčijama „atlyginimo“ sąvoka;
6) siunčiant vykdomuosius dokumentus vykdymui į skolininkų darbovietes dėl įvairių priežasčių dingsta apie 30 procentų vykdomųjų dokumentų, todėl siekiant apsaugoti šalių interesus, pagrįstai į skolininko darbovietę buvo išsiųsta patvirtinta vykdomojo dokumento kopija ir patvarkymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.
Sistemiškai aiškinant CK 3.88 str. 1 d. 5 p., pagal kurį šalims nesudarius vedybų sutarties vieno iš sutuoktinių po santuokos sudarymo gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, CPK 666 str. 1 d., numatančią, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, CPK 667 str. nuostatas, reglamentuojančias tokios dalies nustatymo tvarką bei CK 3.109 str. įtvirtintą atvejų, kai prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, sąrašą, darytina išvada, jog vykdymo procese antstolis negali nukreipti išieškojimo į visą vieno iš sutuoktinių darbo užmokestį, jeigu išieškoma pagal savo pobūdžiu asmenine laikytiną šio sutuoktinio prievolę. Aptartos teisės normos nekonkuruoja su CPK 736 str., kuriame nustatyti išskaitų iš darbo užmokesčio dydžių ribojimai, kadangi reglamentuoja skirtingus teisinio santykio aspektus, todėl esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms (pvz., kai reikia išieškoti iš bendrąja jungtine nuosavybe esančio vieno sutuoktinio darbo užmokesčio pagal asmeninę to sutuoktinio prievolę) CK 3.88 str., CPK 667 str. ir 736 str. nuostatos taikytinos kartu. Pripažinus, jog pareiškėjo darbo užmokestis priskirtinas bendrajai jungtinei jo ir jo sutuoktinės nuosavybei, antstolio patvarkymo išieškoti iš pareiškėjo priteistą sumą iš viso pareiškėjo darbo užmokesčio pagrįstumui įvertinti būtina nustatyti prievolės, kurios pagrindu vykdomas išieškojimas, pobūdį. CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto. CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sandorius sutuoktinis sudaro turėdamas kito sutuoktinio sutikimą. Jokių duomenų, jog ši prezumpcija būtų nuginčyta ar ginčijama, byloje nėra. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, už UAB „Aurivis“ prievolės tinkamą įvykdymą laidavo ne tik pareiškėjas, bet ir jo sutuoktinė, tiek lizingo sutartys, iš kurių kilo pagrindinio skolininko prievolė, tiek ir visos laidavimo sutartys buvo sudarytos tą pačią dieną, tuo pačiu teismo procesiniu sprendimu įsiskolinimas priteistas ne tik iš pagrindinio skolininko, bet ir iš trijų laiduotojų, tarp kurių yra tiek pareiškėjas, tiek ir jo sutuoktinė, todėl abejoti tuo, jog ir pareiškėjas, ir jo sutuoktinė žinojo apie vienas kito prisiimamus įsipareigojimus, nėra pagrindo, o, nesant duomenų apie pareiškėjo sutuoktinio kreipimąsi į teismą dėl pareiškėjos sudarytų sandorių teisėtumo per CK 3.96 str. nustatytą terminą, darytina išvada, jog atskirojo skundo argumentas, kad prievolė, kurios pagrindu vykdomas išieškojimas yra asmeninė ir vykdytina tik iš pareiškėjo asmenine nuosavybe valdomo ar jo dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolis, remdamasis CK 3.109 str. 1 d. 5 p., turėjo teisę išieškojimą nukreipti į visą pareiškėjo darbo užmokestį.
Pareiškėjas ginčijamo patvarkymo neteisėtumą sieja su patvarkyme nurodyta pavartota minimalaus mėnesinio atlyginimo sąvoka. Ši sąvoka yra įtvirtinta ir Teisingumo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1R-93 patvirtintoje formoje. Tiek iš šios formos, tiek ir iš ginčijamo patvarkymo turinio akivaizdu, jog aptariama sąvoka vartojama konkrečiame kontekste - nurodoma, jog dydis yra nustatytas Vyriausybės, pateikiama sąvokos santrumpa MMA, teisės aktuose vartojama kaip minimalios mėnesinės algos instituto trumpinys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Darbo kodekse minimalaus mėnesinio atlyginimo sąvoka nėra vartojama, DK 186-187 str. nurodyta, jog darbuotojas už darbą gauna darbo sutartyje nustatyto dydžio darbo užmokestį, kuris negali būti mažesnis už Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, todėl tarp įstatymo ir poįstatyminio akto bei jo pagrindu antstolio surašyto patvarkymo tiesioginio prieštaravimo, kuris galėtų suklaidinti už tinkamą teismo procesinio sprendimo vykdymą atsakingus asmenis, nėra. Kadangi norminio teisės akto teisėtumo vertinimas nepatenka į bendrosios kompetencijos teismo funkcijas, o galimai netikslios juridinės sąvokos vartojimas teisės akte nelaikytinas absoliučiu pagrindu atsisakyti tokį aktą taikyti, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas nenurodė, kaip galimas netikslumas gali pažeisti jo teises ar teisėtus interesus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors minimali mėnesinė alga nėra tapatu minimaliam mėnesiniam atlyginimui, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad išieškojimas iš skolininko siejamas su minimalia mėnesine alga (MMA), yra pagrįsta ir teisėta.
Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, jog vykdomojo dokumento nuorašo, o ne paties vykdomojo dokumento originalo siuntimas į pareiškėjo darbovietę kartu su ginčijamu patvarkymu yra pagrindas patvarkymą pripažinti neteisėtu. Iš pareiškėjo teismui pateikto skundo matyti, jog neteisėtu prašoma pripažinti konkretų antstolio priimtą dokumentą - patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo. Jokie kiti reikalavimai, susiję su antstolio veiksmų teisėtumu, teismui pateiktame skunde nepareikšti. Patvarkymo teisėtumas yra sietinas su įstatyme numatytų jo priėmimo procedūrų laikymusi bei jo turinio atitikimu nustatytiems reikalavimams. Patvarkymo ir vykdomojo rašto siuntimas yra savarankiškas antstolio atliekamas procesinis veiksmas. Reikalavimo pripažinti šį veiksmą neteisėtu skunde nėra. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog, išsiųsdamas į pareiškėjo darbovietę vykdomojo rašto nuorašą, o ne šio dokumento originalą, kaip to reikalauja CPK 733 str. 2 d., antstolis kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, todėl, net ir pripažinus, jog antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas argumentas, kad vykdomojo dokumento originalo į pareiškėjo darbovietę jis nesiuntė bijodamas, kad dokumentas nepradingtų, atsižvelgiant į CPK 741 str. apibrėžtą vykdomųjų dokumentų apskaitos tvarką bei įstatymo numatytą pareigą darbdaviui atlikti įrašus vykdomajame dokumente (pvz., CPK 740 str.), vertintinas kaip nepagrįstas, daryti išvadą, jog dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės, ir juolab spręsti, kad toks pažeidimas įtakoja ginčijamo patvarkymo teisėtumą nėra jokio teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.