- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- 2YT-1800-305/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01474-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilkaviškio rajono savivaldybės ir VĮ „Turto bankas“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Edita Gaubienė
Įžanginė dalis
nedalyvaujant pareiškėjui A. M. (atstovaujamas advokato), suinteresuotų asmenų Vilkaviškio rajono savivaldybės ir VĮ „Turto bankas“ atstovams (teismo šaukimai įteikti tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant), suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas A. M. prašo teismą nustatyti faktą, kad veršidė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė.
Pareiškėjas pareiškime nurodė bei jo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1998 m. gruodžio 31 d. tuometinės Vilkaviškio rajono Gižų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio protokolu Nr. 23 buvo nuspręsta atiduoti 46 bendrovės pajininkams veršidę, esančią (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)). Tą pačią dieną buvo surašytas ir Gižų žemės ūkio bendrovės atsiskaitymo ir turto perdavimo aktas Nr. 103. Tiek likvidacinės komisijos protokole, tiek atsiskaitymo bei turto perdavimo akte yra išvardintos 48 pajininkų vardai ir pavardės, nors faktiškai turtas yra perduotas 46 asmenims. Taip atsitiko todėl, kad minėtuose dokumentuose dviejų pajininkų (K. E. ir K. V.) pavardės yra įrašytos du kartus, t.y. jos pajus gavo už save ir už savo sutuoktinius, kurie pajų dalinimo metu jau buvo mirę. Kadangi šie asmenys jiems paskirtu turtu nesinaudojo ir jiems jis nebuvo reikalingas, tai laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2006 m. gegužės 30 d. pareiškėjas pagal tarpusavio pasirašytas pirkimo-pardavimo sutartis bei sutikimus šį statinį iš pajininkų (arba jų turto paveldėtojų) nusipirko, sumokėdamas pajininkams jų pajus atitinkančią bei susitartą kainą. Visiems šiems asmenims buvo išrašyti Kasos išlaidų orderiai, t.y. pinigų mokėjimas yra įtrauktas į pareiškėjo, kaip ūkininko, vedamą buhalterinę apskaitą. Sumokėjęs pajininkams pinigus, pareiškėjas tikėjosi sudaryti ir notarinę šio statinio pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi pajininkų buvo pakankamai nemažai ir vienu metu juos visus sukviesti pas notarą pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui nebuvo jokios galimybės, tai jie (ar jų turto paveldėtojai) patvirtintais įgaliojimais (2005 m. lapkričio 2 d., 2005 m. lapkričio 5 d., 2005 m. lapkričio 7 d., 2005 m. lapkričio 24 d.) įgaliojo vieną iš pajininkių – Z. Š. atlikti įvairius su minėtu statiniu susijusius veiksmus, tame tarpe ir parduoti jiems priklausančias šio statinio dalis. Pajininkai buvo sudarę ir susitarimą dėl visiems jiems priklausančių dalių nustatymo. Tačiau statinio (veršidės) įteisinimo (kadastrinių matavimų, teisinės registracijos ir kt.) procesas užtruko pakankamai ilgai ir per šį laikotarpį keletas iš įgaliojimą Z. Š. davusių asmenų mirė, todėl sudaryti notarinės veršidės pirkimo-pardavimo sutarties jau nebebuvo galima ir ji iki šiol nėra sudaryta. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas, pradėjęs naudotis minėtu statiniu, jokių jo nuosavybės dokumentų negavo ir savo nuosavybės teisių į jį iki šiol negali įregistruoti. Visą šį laiką naudodamasis veršide pareiškėjas ją pritaikė savo poreikiams, t.y. šį statinį naudoja kaip sandėliavimo patalpas, kuriose laiko įvairius ūkyje reikalingus daiktus, techniką ir kt. Savo lėšomis šiame statinyje pareiškėjas įsivedė elektrą, kurią pajungė prie elektros įvado, kuris yra gretimame jam nuosavybės teise priklausančiame pastate ((duomenys neskelbtini)), todėl šiuo metu moka už elektros energiją, sunaudojamą abiejuose šiuose statiniuose. Be to, per šį laikotarpį jau teko remontuoti veršidės stogą, naujai sudėti duris, langus. Pareiškėjas atliko ir patalpų išdėstymo rekonstrukciją, pritaikant jas sandėliavimui. Pareiškėjas nori susitvarkyti žemės sklypo, esančio po šiuo statiniu dokumentus, atlikti šio žemės sklypo geodezinius matavimus, kad galėtų tiksliai žinoti naudotinos teritorijos ribas, vėliau – išsipirkti iš valstybės šį žemės sklypą po pastatais, tačiau negali to padaryti, kadangi nuosavybės teisės į šį statinį (veršidę) jo vardu nėra įregistruotos. Dėl nuosavybės teisių į veršidę įregistravimo pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centras Marijampolės filialą, pateikdamas visus jo turimus dokumentus, tačiau jam buvo paaiškinta, kad įregistruoti statinio jo vardu nėra galimybės, kadangi jo pateikti dokumentai neatitinka įstatymų reikalavimų, t.y. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Pareiškėjas mano, jog jo turimi dokumentai pilnai įrodo, kad jis yra sąžiningas ir teisėtas statinio (veršidės) valdytojas ir jį valdo jau daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką nuo 2005 m. lapkričio mėnesio, t.y. nuo tada, kai šis statinys buvo jam faktiškai perduotas ir perėjo į jo valdymą momento iki šiol, jo valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Apribojimų, nurodytų Civiliniame kodekse, įgyti veršidę nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra (b.l. 2-3, t. I, garso įrašo 1.07 min., t. II).
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo tenkinimui, jeigu byloje bus nustatytos visos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu sąlygos (b.l. 82-83, t. II).
Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareikštu pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sutinka, ginčo objektas Vilkaviškio rajono savivaldybei nepriklauso (b.l. 87-88, t. II).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų pareiškimo tenkinimui jokia forma neišreiškė.
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Teismo posėdyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Išklausęs teismo posėdyje pareiškėjo atstovės paaiškinimus, liudytojų L. R. ir K. K. parodymus, taip pat ištyręs šios bylos rašytinius įrodymus (1998 m. gruodžio 31 d. Vilkaviškio rajono Gižų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio protokolą Nr. 23 (b.l. 5, t. I), 1998 m. gruodžio 31 d. Gižų žemės ūkio bendrovės atsiskaitymo ir turto perdavimo aktą Nr. 103 (b.l. 6, t. I), susitarimą dėl pastato valdymo atitinkamos dalimis (b.l. 7-9, t. I), A. M. sudarytą sąrašą dėl (duomenys neskelbtini) veršidės pajininkams sumokėtų pinigų už nupirktus pajus (b.l. 10, t. I), pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas tarp A. M. ir pajininkų (ar jų įpėdinių), pajininkų sutikimus bei kasos išlaidų orderius (b.l. 11-29, t. I, b.l. 2-77, t. II), pajininkų (ar jų įpėdinių) įgaliojimus (b.l. 30-41, 42, 43, 44, 45, 46, 47-48, t. I), AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 m. liepos 27 d. raštą Dėl informacijos pateikimo (b.l. 50, t. I), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus (b.l. 51-52, t. I, b.l. 93, t. II), nekilnojamo turto objekto 2005 m. lapkričio 16 d. kadastrinių matavimų bylą), teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:
nekilnojamas daiktas – veršidės buvo pastatytos 1985 m.; priklausė kolūkiui; reorganizuojant kolūkį, pastatas – veršidės galiausiai perėjo Vilkaviškio rajono Gižų žemės ūkio bendrovės nuosavybėn (b.l. 5, t. I, liudytojo L. R. parodymai (garso įrašo 16.40 min., t. II), nekilnojamo turto objekto 2005 m. lapkričio 16 d. kadastrinių matavimų byla);
likviduojant Vilkaviškio rajono Gižų žemės ūkio bendrovę, 1998 m. gruodžio 31 d. bendrovės likvidacinė komisijos posėdyje buvo svarstytas veršidės atidavimo pajininkams už pajus klausimas ir nutarta veršidę sumoje 49000 pajinių litų atiduoti 46 pajininkams (dviem iš jų veikiantiems ir savo mirusių sutuoktinių vardu), veršidė tą pačią dieną Gižų žemės ūkio bendrovės atsiskaitymo ir turto perdavimo aktu Nr. 103 perduota pajininkams (b.l. 5, 6, t. I);
pareiškėjas A. M. laikotarpyje nuo 2005 m. lapkričio 2 d. iki 2006 m. gegužės 30 d. pagal tarpusavio pasirašytas pirkimo-pardavimo sutartis bei sutikimus veršidę iš pajininkų nupirko, sumokėjo jiems jų pajus atitinkančią bei susitartą kainą (b.l. 11-29, t. I, b.l. 2-77, t. II);
nors buvo atlikti paruošiamieji veiksmai, siekiant sudaryti notarinę veršidės pirkimo-pardavimo sutartį (buvo pasirašyti įgaliojimai, suteikiantys vienam iš pajininkų teisę kitų pajininkų vardu atlikti veršidės teisinę registraciją, kitus būtinus veiksmus ir parduoti atitinkamas pastato dalis), tačiau dėl užsitęsusio proceso ir kitų priežasčių notarinė veršidės pirkimo-pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta (b.l. 30-41, 42, 43, 44, 45, 46, 47-48, t. I, pareiškėjo atstovės paaiškinimai (garso įrašo 1.07 min., t. II));
pareiškėjas A. M. iš karto po veršidės įsigijimo (galutinai atsiskaitė su visais pajininkais 2006 m. gegužės 30 d.) pradėjo veršide naudotis: šį statinį naudojo ir naudoja kaip sandėliavimo patalpas, kuriose laiko įvairius ūkyje reikalingus daiktus, techniką ir kt.; pareiškėjas savo lėšomis šiame statinyje įsivedė elektrą, kurią pajungė prie elektros įvado, kuris yra gretimame jam nuosavybės teise priklausančiame pastate ((duomenys neskelbtini)), todėl šiuo metu moka už elektros energiją, sunaudojamą abiejuose šiuose statiniuose; suremontavo veršidės stogą, naujai sudėjo duris, langus; atliko veršidės patalpų išdėstymo rekonstrukciją, pritaikant jas sandėliavimui (b.l. 50, 51-52, t. I, pareiškėjo atstovės paaiškinimai (garso įrašo 1.07 min., t. II), liudytojų L. R. ir K. K. parodymai (garso įrašo 16.40 min., 22.44 min., t. II));
nekilnojamas daiktas – veršidė, jo kadastro duomenys bei daiktinės teisės į šį daiktą Nekilnojamo turto registre neįregistruota, 2005 m. lapkričio 16 d. atlikti šio nekilnojamo daikto kadastriniai matavimai, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 93, t. II, nekilnojamo turto objekto 2005 m. lapkričio 16 d. kadastrinių matavimų byla).
Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiama CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bei kt.).
Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos numatytos kaip privalomos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, t. y.: pareiškėjas praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijęs iki galo nuosavybės teisės į veršidę jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu (nors pareiškėjas veršidę faktiškai įgijo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, tačiau tai nebuvo įforminta teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. nebuvo sudaryta notarinė prikimo-pardavimo sutartis); pareiškėjas veršidę įgijo sąžiningai ir iki šiol ją valdo bei naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu veršidę nupirko iš asmenų, kuriems ši buvo perduotas už pajus; duomenų, kad veršidė būtų užvaldyta per prievartą ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra; pareiškėjas buvo ir yra įsitikinęs, kad veršidę įgijo teisėtai ir niekas kitas į ją nepretenduoja (su kitais asmenimis ginčo dėl veršidės įsigijimo ir naudojimosi ja niekada nebuvo ir nėra); nuo pat įsigijimo momento pareiškėjas pradėjo atvirai, nesislapstydamas valdyti veršidę, ja naudojosi ir nepertraukiamai naudojasi iki šiol; tas faktas, jog veršidė nėra įregistruota pareiškėjo vardu, taip pat nėra kliūtis teismui konstatuoti daikto atviro valdymo sąlygos buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011)); veršidė nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (suinteresuoti asmenys jokių duomenų dėl veršidės priklausymo valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise nėra pateikę); daiktinės teisės į veršidę nėra įregistruotos viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų vardu; pareiškėjas veršidę valdė ir valdo kaip savo, elgiasi kaip šio daikto savininkas (naudoja, prižiūri, remontuoja, saugo); pareiškėjas veršidę teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.
Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į veršidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).
Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 259, 265, 270, 307, 443 straipsnio 1 dalimi, 530-533 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti faktą, kad pareiškėjas A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į veršidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.