Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovams A. M., I. N., Ž. S. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo pripažinti, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Ieškinyje nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno miesto apylinės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje nutraukta ieškovės ir R. M. santuoka, dėl teisinių žinių trūkumo ištuokos faktas Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas tik (duomenys neskelbtini). Iki santuokos nutraukimo su R. M. ilgą laiką kartu nebegyveno, nevedė bendro ūkio. Santuokos metu buvo įgiję butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį po sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, priėmimo pardavė, gautas lėšas pasidalino lygiomis dalimis, už gautus pinigus ieškovė įsigijo ginčo butą. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą santuoka laikoma nutraukta nuo ištuokos fakto įregistravimo momento, atsižvelgiant į tai laikoma, kad ginčo butas įgytas santuokos metu ir priklauso ieškovei ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ginčo butą savo vardu ieškovė įgijo už asmenines lėšas jau po faktinio santuokos nutraukimo, R. M. prie buto įsigijimo neprisidėjo, niekada bute negyveno, į butą pretenzijų neturėjo, todėl mano, kad šioje situacijoje nesusiformavo pagrindas bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei atsirasti. Be to, visos sutartys dėl atsiskaitymo už butui suteiktas paslaugas su paslaugų tiekėjais yra sudarytos ieškovės vardu, ši aplinkybė, ieškovės manymu, patvirtina tai, kad ieškovė yra vienintelė ginčo buto savininkė. Bendri ieškovės ir R. M. vaikai A. M. ir I. N., taip pat R. M. dukra Ž. S. visą laiką buvo įsitikinę, kad ginčo butas yra įgytas po santuokos nutraukimo ir priklauso tik ieškovei, pretenzijų po tėvo mirties į ½ ginčo buto dalį neturėjo.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Audronė Žemeckė ieškinį palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovė I. N. atsiliepimu sutiko su ieškiniu, prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jos tėvai kartu nebegyveno dar iki santuokos nutraukimo, sutuoktinių santykiai buvo nutrūkę dar prieš B. M. įsigyjant ginčo butą, tėvas lėšomis neprisidėjo prie buto įsigijimo. Tėvams pradėjus gyventi skyrium, I. N. apsigyveno su savo motina (ieškove B. M.), o jos brolis A. M. – su tėvu R. M.. Nei R. M., nei A. M. niekada negyveno ginčo bute. Nurodė, jog jokių pretenzijų, kaip R. M. įpėdinė, į butą neturi.

Atsakovė I. N. teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti atsakovei nedalyvaujant, patvirtino, kad sutinka su ieškovės reikalavimu, prašo ieškinį tenkinti (e. b. l. 150).

Atsakovė Ž. S. atsiliepimu į ieškinį sutiko su ieškovės reikalavimu, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, jog jokių pretenzijų į ginčo butą niekada neturėjo ir ateityje neturės.

Teismo posėdyje, apie kurį pranešta, atsakovė Ž. S. nedalyvavo, prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, jog visiškai sutinka su ieškiniu ir jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, prašė ieškinį tenkinti (e. b. l. 171).

Atsakovui A. M. ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnis). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šaukimas į teismo posėdį atsakovui A. M. įteiktas asmeniškai, į teismo posėdį atsakovas neatvyko, prašymų dėl posėdžio eigos nepateikė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek buto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas. Taigi, nors ginčo butas buvo įgytas 1996 m. vasario 12 d., sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

Iš byloje esančių rašytinų įrodymų nustatyta, kad B. M. (iki santuokos sudarymo K.) ir R. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai Kauno civilinės metrikacijos biure padarytas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8, 10-11). Santuokos metu 1992 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 pagrindu sutuoktiniai nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12-13), butas parduotas 1996 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, pinigus už parduodamą turtą B. M. ir R. M. gavo 1996 m. sausio 15 d., sutuoktiniai lėšas pasidalino lygiomis dalimis po keturiolika tūkstančių litų (e. b. l. 14-17, 18-20). B. M. 1996 m. kovo 1 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 21). 2004 m. liepos 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnijos pažymoje nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena B. M. ir I. M. (e. b. l. 22). B. M. 1996 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1158 pagrindu nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 23). Laikotarpiu nuo 1996 m. vasario 26 d. iki 2007 m. sausio 23 d. B. M. sudarė paslaugų sutartis dėl butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teikiamų paslaugų su paslaugų tiekėjais Kauno SVĮ „Namų priežiūra, Kauno šilumos tinklais, UAB „Kauno vandenys“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Kauno energija“, AB „Lesto“ (e. b. l. 24-42). A. M. ir I. M. (N.) tėvai yra B. M. ir R. M. (e. b. l. 43-45). B. M. 1996 m. kovo 1 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – išsituokusi 1998 m. birželio 26 d. (e. b. l. 46-47). R. M. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – mirė ištuokoje, vaikai – Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), I. N., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 58), paskutinė mirusiojo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 60).

Teismas nustatė, kad B. M. ir R. M. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas apie tai Kauno civilinės metrikacijos biure padarytas (duomenys neskelbtini). Santuokos metu sutuoktiniai nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 1996 m. vasario 15 d., taigi, jau po santuokos nutraukimo teismo sprendimu, lėšas už parduodamą turtą B. M. ir R. M. gavo (duomenys neskelbtini), pinigus pasidalino lygiomis dalimis po keturiolika tūkstančių litų, tai patvirtindami savo parašais 1996 m. sausio 15 d. sutartyje, sudarytoje su Nekilnojamojo turto firma dėl buto pardavimo (e. b. l. 18). Ginčo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė nuosavybės teise įgijo 1996 m. vasario 12 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2-1158 pagrindu, tai yra jau po ieškovės ir R. M. santuokos nutraukimo teismo sprendimu, tačiau santuokos nutraukimo fakto neįregistravus civilinės metrikacijos skyriuje.

Pagal ieškovės ir R. M. santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose, nors santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu, santuokos nutraukimo faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini), taigi santuoka laikoma nutraukta nuo šios datos. Ginčo butą B. M. nuosavybės teise įsigijo esant nutrauktai santuokai su R. M., tačiau santuokos nutraukimo fakto neįregistravus, tai yra pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą esant nenutrauktai santuokai.

Esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje. Turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Ieškovės nurodytus argumentus, kad turtą įsigijo už asmenines lėšas, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovė ginčo butą įgijo po santuokos nutraukimo (nors ir neįregistravus santuokos nutraukimo fakto civilinės metrikacijos įstaigoje), būsto įsigijimui panaudodama lėšas, gautas pardavus santuokos metu įgytą būstą ir pasidalijus gautas lėšas su R. M.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo pat buto įsigijimo bute gyveno, jos gyvenamoji vieta nuo 1996 m. kovo 1 d. buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), sutartis dėl atsiskaitymo už ginčo butui suteiktas paslaugas su paslaugų tiekėjais sudarė B. M.. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. M. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie ginčo buto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo, jokių pretenzijų dėl buto priklausymo ieškovei ar jo naudojimo nėra pareiškę R. M. įpėdiniai atsakovai A. M., I. N. ir Ž. S., atsakovės I. N. ir Ž. S. atsiliepimuose į ieškinį sutiko su ieškinio reikalavimais, A. M. prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo nereiškė. Taigi šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės parodymais ir atsakovių atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, patvirtinančiomis faktą, kad ginčo butas buvo įsigytas už asmenines B. M. lėšas.

Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė paneigė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Nekilnojamojo turto registre įgytas turtas taip pat įregistruotas vienos ieškovės vardu. Aplinkybė, kad ieškovė savo vardu įsigijo butą ir savo (o ne abiejų sutuoktinių) vardu jį įregistravo nekilnojamojo turto registre, pagal susiformavusią teismų praktiką yra pakankama vertinti kaip aiškiai išreikštą ieškovės valią įgyti nekilnojamąjį daiktą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Byloje susidarė 20,73 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (e. b. l. 2), kurios, ieškinį tenkinus, lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovei B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. S., gimusios (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis valstybei 20,73 Eur (dvidešimt eurų 73 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra po 6,91 Eur (šešis eurus 91 ct) iš kiekvieno atsakovo. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų sutenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmus.