Telšių apylinkės teismo nutartis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. B., institucijos priėmusios nutarimą atstovams E. S., G. C. išnagrinėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros 2012-06-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 26 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros Pakruojo apskrities pareigūno 2012-06-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 26 A. B. pripažintas kaltus padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 2000 Lt bauda. Nutarimu konstatuota, kad 2012-06-08 atliekant UAB „duomenys neskelbtini“ planinį kompleksinį patikrinimą nustatyta, kad įmonė surenka antrines žaliavas (stiklą, plastiką, popierių ir kartoną) iš gyventojų ir įmonių. Surinktos antrinės žaliavos sandėliuojamos įmonės teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini). Prieš atiduodant popierių, kartoną ir plastiką antrinių žaliavų tvarkytojams, įmonė minėtas atliekas apdoroja, tai yra suspaudžia su MGP presu. Įmonė kuri atlieka atliekų apdorojimą privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau TIPK) leidimą. A. B. kaip UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius yra atsakingas už šios įmonės vykdomą veiklą. Savo tokiais veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. įsakymo Nr. D1-368 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 44 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. įsakymo Nr. D1-555 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2 priedo 8 punkto reikalavimus.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovas G. C. paaiškino, kad 2012-05-22 raštu UAB „duomenys neskelbtini“ buvo įspėtas apie numatomą patikrinimą, kuris įvyks 2012 m. birželio 5-8 d. Direktorius pasirašė, žinojo apie planinį kompleksinį patikrinimą. Po patikrinimo, buvo surašytas įmonei patikrinimo aktas Nr. 33, kuriame užfiksuoti pažeidimai, ko pasėkoje buvo surašyti net gi du administraciniai teisės pažeidimo protokolai: vienas už tai, kad nebuvo vedama atliekų apskaita. Šio nutarimo neskundė ir paliko galioti, antras- dėl to, kad įmonė, kuri atlieka atliekų apdorojimą privalo turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Buvo įteiktas privalomas nurodymas Nr. 7, birželio 8 d, surašytas, kuriame aiškiai parašyta, kad iki 2012-09-10 įmonė privalo parengti ir pateikti paraišką Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti. Privalomo nurodymo Nr. 7 direktorius neskundė. 2012-06-11 buvo surašytas protokolas. Nurodė, kad jo G. C. pareigos – agentūros vedėjas. Pateikė duomenis dėl pareigybės aprašymo. Iš pateiktų duomenų matyti, kad jis turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimt i nutarimą. pateiktus duomenis jis olas Nr. 26 UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriui A. B.. Pateikta medžiaga, surašytas patikrinimo aktas Nr. 33, pateiktos foto nuotraukos iš kurių matosi presas, kuriame yra plastikiniai buteliai, antroje - jau supresuotas popierius, trečioje supresuotas plastikas. Pateikta medžiaga patvirtina, kad pažeidimas padarytas. Paskyrė nuobaudą kaip pareigūnui, neatkreipė dėmesio, kad nuobauda įstatyme įmonės direktoriui numatyta didesnė. Dėl 2011 m. įsakymo Nr. D1-555 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2 priedo 8 punkto nurodymo, tiesiog nepasigilino ir padarė techninę klaidą. Pažeidėjas sutiko, neprieštaravo, parašė, kad gailisi, neprieštaravo dėl nuobaudos paskyrimo. Prašo nutarimą palikti nepakeistą.

Atstovas E. S. prašo pareigūno G. C. nutarimą Nr. 26 priimtą 2012-06-15 palikti nepakeistą, kadangi pareigūnas išsamiai išnagrinėjo, išsiaiškino aplinkybes, pažeidimas yra padarytas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistas.

ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams – nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir juridinių asmenų vadovams – nuo trijų tūkstančių litų iki šešių tūkstančių litų.

A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda už tai, kad UAB „duomenys neskelbtini“, kurios direktoriaus pareigas jis eina, užsiėmė atliekų tvarkymo veikla, neturėdama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo. Tokiais veiksmais už įmonės veiklą atsakingas A. B. pažeidė 2011 m. įsakymo Nr. D1-368 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 44 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. įsakymo Nr. D1-555 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2 priedo 8 punkto reikalavimus. Atsiliepime į apeliacinį skundą institucija surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą nurodė, kad buvo padaryta techninė klaida nurodant, kad A. B. pažeidė 2011 m. įsakymo Nr. D1-555 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2 priedo 8 punkto reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad antrinės žaliavos, tai tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. To paties įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat numato reikalavimą, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą turi gauti leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) 44 punkte numatyta, kad įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti nustatyta tvarka išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Šių taisyklių 38 punkte nurodoma, kad atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt.

Leidimų išdavimo tvarką nustato Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo taisyklės (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės), patvirtintos 2002 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 80 (nauja redakcija nuo 2005 08 26 (Žin., 2005, Nr. 103-3829)), kurių 5.9 punktas apibrėžia leidimo sąvoką, pagal kurią taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, atitinkančias šių taisyklių reikalavimus. Pagal Leidimų išdavimo taisyklių 7 punktą, leidimus privalo gauti: 1) veiklos vykdytojai, eksploatuojantys taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius; 2) veiklos vykdytojai, eksploatuojantys taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 2 priedas reglamentuoja kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar ūkinei veiklai arba įrenginiui, nepriskirtam prie taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, reikia leidimo. Šio priedo 8 punkte įtvirtinta, kad veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą arba eksploatuojantys įrenginius, kurie nepriskiriami prie Leidimų išdavimo taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti leidimą kai: atliekos apdorojamos (išskyrus įmones, kurios gamybos vietoje naudoja arba šalina, įskaitant paruošimą naudoti arba šalinti, tik savo ūkinės veiklos metu susidariusias nepavojingas atliekas, jeigu tokioms įmonėms taikoma Taisyklių 9 priede nustatyta išimtis turėti leidimo dalį dėl atliekų tvarkymo). Ši punkto redakcija įsigaliojo nuo 2011-01-11 (2010-12-10 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-981). Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių 5.21. p. yra apibrėžiama veiklos vykdytojo sąvoka. Veiklos vykdytojas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso įrenginys arba kuris naudoja, valdo įrenginį nuomos, panaudos, patikėjimo teise arba eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę, ir kuris privalo gauti leidimą vykdyti ūkinę veiklą ir/arba eksploatuoti įrenginį. Šių taisyklių 7 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti veiklos vykdytojus, eksploatuojančius Leidimų išdavimo taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius, gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Kaip minėta taisyklių 5.9 p. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą apibrėžia kaip dokumentą, suteikiantį teisę jame nustatytomis sąlygomis vykdyti ūkinę veiklą arba eksploatuoti įrenginį ar jo dalį. Taigi, pagal 2005 m. birželio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-330 patvirtintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas yra sprendimas, suteikiantis teisę jame nurodytomis sąlygomis eksploatuoti įrenginius, o be Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar pažeidžiant jame nustatytas sąlygas įrenginius eksploatuoti draudžiama.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ Pakruojo rajone vykdo komunalinių atliekų surinkimą iš įmonių bei gyventojų. Bendrovė surenka antrines žaliavas (popierių, stiklą, plastiką), kurios perduodamos atliekas tvarkančioms įmonėms. Įmonė yra įtraukta į atliekas tvarkančių įmonių registrą, 2005-04-29 išduota licencija pavojingų atliekų tvarkymo.

Nesutiktina, su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais argumentais, kad antrinės žaliavos, tai nėra atliekos. Jau minėto Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta, kad antrinės žaliavos, tai tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. To paties įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat numato reikalavimą, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą turi gauti leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčijo patikrinimo metu fiksuotų, nustatytų faktinių aplinkybių, (8,9 b.l.) neskundė po atlikto patikrinimo įteikto privalomo nurodymo Nr. 7 (47 b.l.).

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu. Ši teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės apžeidimo sudėties požymius. Teismas tik nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas konkretus ATPK straipsnis ar jo dalis neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio ar bylos aplinkybių ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą, turi vertinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, ir privalo grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad būtų pašalinti trūkumai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartimi (paskelbtoje biuletenyje „Administracinių teismų praktika“, Nr. 4, 2003 metai, 57-59 p.) suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl pažeidimų bylos nagrinėjimo stadijoje, kuria nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos, tai bylos teisminio nagrinėjimo metu yra pašalinami visi procesiniai pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Vienas iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentų, dėl kurio turėtų būti panaikintas nutarimas ir nutraukta byla, kad nutarime ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas neegzistuojantis norminis teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, kad šis netikslumas nekeičia padaryto pažeidimo esmės ir veikos kvalifikavimo, A. B. dalyvauja teismo posėdyje, kuriame nagrinėjamas jo skundas, todėl jei ir buvo suvaržytos jo teisės ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, šis pažeidimas pašalintinas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nurodant, kad savo tokiais veiksmais A. B. pažeidė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų 2002 m. vasario 27 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 80 (2010-12-10 įsakymo Nr. D1-981 redakcija, galiojusi nuo 2011m. sausio 11 d.), 2 priedo 8 punkto ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) 44 punkto reikalavimus.

ATPK 242 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad aplinkos apsaugos organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas turi teisę už ATPK 51² straipsnio antrojoje dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus – vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Iš 2012-06-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 26 (5 b. l.) matyti, kad bylą nagrinėjo Pakruojo rajono agentūros vedėjas G. C.. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-01-09 įsakymu Nr. D1-8 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių suteikimo“ (aktuali 2012-05-25 redakcija) 1 punktu suteiktos šios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios: <...> Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų agentūrų, inspekcijų vedėjams ir viršininkams, jų pavaduotojams <...>. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros pateikto G. C. pareigybės aprašymo (42-44 b.l.), valstybės tarnautojo pažymėjimo, pareigūno pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (45,46 b.l.) G. C. yra Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vedėjas, todėl jam yra suteiktos vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galios. Teismo posėdžio metu institucijos priėmusios nutarimą atstovas paaiškino, kad jo pareigos yra vedėjo, paaiškino dėl nutarime nurodytų vyriausiojo specialisto pareigų. Šių aplinkybių buvimas, t.y aplinkybė, jog nutarime nurodyta, kad bylą nagrinėja vyriausiasis specialistas G. C., nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą išnagrinėjo neįgaliotas organas.

ATPK 51² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad atsakomybėn gali būti traukiami fiziniai asmenys, pareigūnai ir juridinių asmenų vadovai. Institucijos priėmusios nutarimą atstovas nurodė, kad A. B. skirta minimali 2000 Lt dydžio bauda. Pažymėtina, kad juridinių asmenų vadovas minimali nuobauda numatyta sankcijoje yra 3000 Lt. Tačiau nors A. B. skirta mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda už ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, jos tinkamai nemotyvavus, tačiau atsižvelgus į tai, jog byla nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, nuobauda griežtinimo linkme nerevizuojama, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti sunkinama dėl jo paties paduoto skundo (non reformatio in peius principas). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-24 nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344-2004, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 6, 88-93 p.).

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas surašytas įgalioto asmens, pažeidimas yra įrodytas, A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, A. B. skundas netenkintinas. (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 2 d. 5 d., 6 d., teismas

nutaria:

Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros Pakruojo apskrities pareigūno 2012-06-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 26, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 51 ² straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 2000 Lt bauda, ir skundo netenkinti.

Nutarties kopijas per tris dienas išsiųsti A. B. ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūrai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.