Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas pilnai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Įvertinus ieškovės, atsakovo bei liudytojo (ieškovės sugyventinio) M. B. paaiškinimus, o taip pat ieškovės pateikto paprastojo vekselio (b. l. 5) turinį, nustatyta, jog 2015 m. sausio 15 d. atsakovas išdavė ir pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo 2015 m. vasario 02 d. jį apmokėti, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas A. M. iki teismo posėdžio dienos nėra sumokėjęs ieškovei vekselyje nurodytos sumos, t.y. 6 900,00 Eur.

4. Vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnis). CK 6.878 straipsnyje numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai Civilinio proceso normos, reglamentuojančios paskolos santykius, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Civilinio Kodekso normos, reglamentuojančios paskolos sutarties sampratą, formą, paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą (CK 6.870, 6.871, 6.873 straipsniai), neprieštarauja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymui. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas sprendžia, kad byloje pateiktas vekselis vertintinas kaip skolos raštelis ir tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos paskolos santykius reglamentuojančios normos.

5. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė, t.y. pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straispnio 2 dalis). Pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris ar ne. Paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus. Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui; kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-04-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-145/2009; 2010-09-28 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-366/2010; 2010-12-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-564/2010).

6. Byloje pateiktame vekselyje nėra nurodyta, kad atsakovas iš ieškovės gavo 6 900,00 Eur, tačiau atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad yra iš ieškovės gavęs 6 900,00 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. vasario 2 d.

7. CPK 187 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 187 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad teismo konstatuotas konkretaus byloje reikšmingo fakto pripažinimas reiškia, jog dėl tokio fakto neliko šalių ginčo, kartu – šalių pareigos teikti įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tokį faktą. Fakto pripažinimas gali lemti bylos baigtį, t. y. pripažinto fakto reikšmė byloje gali būti didelė. Dėl to teismas fakto pripažinimą gali konstatuoti, kai tam yra visos įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014).

8. Nagrinėjamu atveju šalių nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą teismui spręsti, jog tarp šalių nėra ginčo dėl paskolintų pinigų gavimo – perdavimo fakto. Šalys surašė vekselį būtent užtikrinti paskolos santykius. Įvertinus CPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, teismas turi pagrindą spręsti, jog tai, kad ant paprastojo vekselio nėra atsakovo įrašo „pinigus gavau“, neturi esminės reikšmės šioje byloje.

9. CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

10. Atsakovui nevykdant įsipareigojimo sutartu terminu grąžinti gautą paskolą, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti paskolintus pinigus. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad skolą ieškovei gražino, todėl ieškovės reikalavimas dėl paskolos sumos priteisimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas – ieškovei iš atsakovo priteisiama 6 900,00 Eur skola (CK 6.2, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.870, straipsniai, CPK 177, 185 straipsniai).

11. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

13. Byloje ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 207,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 4). Ieškinį tenkinus pilnai, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

14. Valstybė šioje byloje patyrė 26,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkintus, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 d. 3 p., 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 6 900,00 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų eurų) skolą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2022 m. birželio 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 207,00 Eur (dviejų šimtų septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,86 Eur (dvidešimt šešių eurų 86 ct) pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.