Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. U. (toliau – L. U.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo L. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugsėjo 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu L. U. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį ir paskirtas nuobaudas subendrinus, nubaustas 1013 eurų bauda su teisės vairuoti atėmimu 4 metams, už tai, kad jis 2016 m. birželio 25 d., 23 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį BMW 3161, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuodamas atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į šalia stovintį automobilį, vairuotojas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktus.Apeliaciniu skundu L. U. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į L. U. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. U. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nustatyta, kad L. U. vairavo automobilį BMW 3161, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuodamas atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į šalia stovintį automobilį, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokie apelianto veiksmai skundžiamu apylinkės teismo nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Ir nors apeliaciniu skundu su tokia apylinkės teismo išvada nesutinkama, teigiant, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių L. U. kaltę jam inkriminuotų teisės pažeidimų padaryme, nepateikiant jokių tai patvirtinančių duomenų, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančių duomenų visumą, abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu neturi pagrindo.Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas betarpiškai nagrinėjamą eismo įvykį stebėjęs, tačiau paties automobilio kliudymo fakto nematęs (jį girdėjęs) liudytojas – S. Š.. Jo teigimu, apie 23.45 val. jis išėjo parūkyti prie namo laiptinės ir pamatė atvažiuojantį automobilį BMW, kuris mėgino išvažiuoti atbuline eiga, jam mėginant apsisukti, jis (S. Š.) išgirdo traškesį. Iš 4-to namo aukšto pradėjo šaukti vyras, kad laikyti vairuotoją. Jis priėjo prie automobilio iš vairuotojo pusės, langas buvo atidarytas, jis įlindo per atidarytą langą ir mėgino paimti raktelius, liepė nevažiuoti, bet vairuotojas važiavo atbuline eiga, sakė, kad tik perstatys automobilį. Vairuotojas nuvažiavo į kitą kiemą ir sustojo. Buvo tamsu, tačiau namo kiemas apšviestas. Nuo įvykio vietos jis buvo maždaug už 20-30 metrų. Girdėjo, kaip vairuotojas išlipęs su kažkuo kalbėjosi telefonu, sakė, kad įkliuvo, kad gėręs. Iki atvykstant policijos darbuotojams, vairuotojas pasišalino. Atvyko policijos pareigūnai, rodė jam nuotrauką, jis atpažino automobilio vairuotoją. Buvo kliudytas automobilis MB.

7.1. Šiuos parodymus teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir liudytoja apklausta V. D., paaiškinusi, kad prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) ji išgirdo atvažiuojantį automobilį, kuris įsuko į kiemus ir dingo jai iš akiračio. Po to ji išgirdo garsus, žmonių šauksmus, šaukė, kad atsitrenkė. Iš automobilio išlipo vyrukas, kažkas iškvietė policiją. Tas vyrukas mėgino nuvažiuoti, bet žmogus mėgino jam sutrukdyti, įlindęs į automobilį. Vairuotojas dar pavažiavo toliau, sustojo, o kai atvyko policijos pareigūnai, jo jau nebuvo. Ji girdėjo, kaip vairuotojas su kažkuo kalbėjo telefonu, kad pakliuvo, iškviesta policija, jis keikėsi. Kai policijos pareigūnė jai parodė nuotrauką, ji atpažino, kad tai tas pats vairuotojas. Ji matė apgadintą automobilį, kažkokia detalė buvo nukritusi. Ji girdėjo traškesį, iš šio garso suprato, kad atsitrenkė automobilis į kitą.

7.2. Šiai įvykių sekai neprieštarauja ir policijos pareigūno D. V. parodymai. Jo teigimu, tiriant įvykį, buvo nustatytas automobilio savininkas L. U., kurio nuotrauką parodė įvykio vietoje esančiam liudytojui. Liudytojas (sprendžiant iš bylos duomenų, S. Š.) atpažino, kad tai L. U. atsitrenkė į kitą automobilį. Buvo apžiūrėti automobiliai, konstatuoti abiejų apgadinimai. Matėsi, kad apgadinimai yra švieži. Apie automobilių susidūrimą pranešimą gavo iš budėtojo. Vykstant į įvykio vietą, budėtojas pranešė, kad vairuotojas šalinasi iš įvykio vietos. Liudytojas vairuotojui buvo liepęs nepasišalinti, tačiau jo neklausė, vairuotojas perstatė automobilį ir pasišalino. Jie fotografavo automobilius, ėmė paaiškinimus. L. U. namuose nerado, telefonu neatsiliepė. Jam žinoma, kad L. U. sekančią dieną kreipėsi į policiją dėl jo automobilio vagystės. Automobiliai buvo fotografuojami, kaip jie stovėjo, buvo daromi matavimai.

7.3. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas T. D..

Nors apeliaciniame skunde aptarti liudytojų parodymai vertinami kritiškai, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių duomenų, tačiau, abejoti šių asmenų išdėstyta analizuojamo įvykio versija, o būtent tai, kad L. U. analizuojamu atveju sukėlė eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino, aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Viso proceso metu jie buvo nuoseklus, aiškiai ir detaliai atpasakojo nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės sutapo su jų rašytiniais paaiškinimais bei tarnybiniuose pranešimuose (D. V. parodymai) užfiksuotomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis (b. l. 3-4, 12, 26). Liudytojai S. Š., V. D. atpažino L. U. kaip asmenį, įvykio metu vairavusį BMW automobilį. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad liudytoja V. D., teikdama savo rašytinius paaiškinimus apie analizuojamą įvykį (b. l. 26), nurodė ir galimus tris BMW automobilio valstybinio numerio skaičius – (duomenys neskelbtini), kas iš esmės atitinka ir L. U. priklausančios transporto priemonės valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Galimas šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi, liudytojų tikslas ar motyvas apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatytas, jo neįžvelgia ir L. U. apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas. Tokiu būdu, priešingai nei teigiama L. U. apeliaciniame skunde, abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu ir objektyvumu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau įvertinus tai, kad juos patvirtina ir rašytinė nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

8.1. Kaip matyti iš L. U. priklausančio automobilio BMW 3161, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir apgadinto automobilio Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktų, abiem transporto priemonėms nustatyti pažeidimai savo mechanizmu ir pobūdžiu iš esmės sutampa, kas leidžia pagrįstai spręsti apie tarp šių automobilių buvusį kontaktą. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad automobiliui BMW buvo nustatyti pažeidimai galiniame kairės ir dešinės pusės bamperyje (nubrėžtas) bei priekinio kairės pusės bamperio dalis (b. l. 7), automobiliui Mercedes Benz – įlenktos priekinės dešinės pusės durelės, apgadintos galinės dešinės pusės durelės, nubrėžtas galinis bamperis, nubrėžtas dešinės pusės priekinis žibintas, apgadintas priekinio bamperio dešinės pusės kampas (b. l. 8). Šie pažeidimai neabejotinai atitinka ir abiejų automobilių nuotraukose matomus pažeidimus (b. l. 17-23).

8.2. Šiame kontekste įvertintini ir paties L. U. rašytiniai paaiškinimai, kuriuos iš esmės jis patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Pasak apelianto, jis bandė pastatyti savo automobilį į namo kieme buvusią laisvą vietą, tačiau po kelių manevrų suprato, kad toje vietoje netilps, išlipo iš automobilio, norėdamas tuo įsitikinti, apžiūrėjo stovėjimo vietą, apsisuko ir nusprendė važiuoti į gretimą namo kiemą (b. l. 14). Tokiu būdu, akivaizdu, kad ir pats L. U. iš esmės neneigia, galėjęs netilpti į norimą stovėjimo vietą, dėl ko, nusprendė automobilį pastatyti kitur. Ir nors šiuo atveju jis kategoriškai neigia, savo automobiliu užkabinęs kitą – stovinčią, transporto priemonę, tačiau aukščiau aptartais duomenimis abejoti tarp L. U. BMW automobilio ir nukentėjusiojo automobilio Mercedes Benz analizuojamo įvykio metu buvusiu kontaktu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Analizuojant L. U. apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina ir tai, kad pagal Kelių eismo taisykles, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą Kelių eismo taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Tais atvejais, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą (Kelių eismo taisyklių 231.1, 231.2, 232 punktai).

9.1. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje, analizuojant komentuojamo teisės pažeidimo subjektyviųjų požymių visumą, laikomasi pozicijos, jog kaltininko kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014 ir kt.).

9.2. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus analizuojamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustų liudytojų parodymus, o būtent tai, kad iš karto po automobilių kontakto, L. U. pasivijo S. Š., bandęs neleisti šiam važiuoti toliau, paaiškinęs, kad jis padarė eismo įvykį, atsižvelgiant į vėlyvą analizuojamo eismo įvykio laiką – 23. 45 val., kurio metu, pro namo, kurio kieme L. U. bandė priparkuoti savo transporto priemonę, langą sušuko vyras, kurį išgirdęs S. Š. ir bandė sustabdyti L. U., todėl neabejotinai šį riksmą girdėjo ir L. U., abejoti apelianto tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, (su jame išdėstytais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas), naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.