Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-902-1058/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-29
Bylos Nr.
T-902-1058/2018
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-02345-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
R. Č.
Kategorijos
Bylos Nr. T-902-1058/2018
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-02345-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus – laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia – 2013 m. gruodžio 31 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. gruodžio 31 d., ½ dalį bausmės nuteistasis atliko – 2018 m. birželio 30 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. rugpjūčio 2 d. – 4 metai 4 mėnesiai 29 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 59-142 nutarta taikyti nuteistajam R. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Komisija atsižvelgdama į žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 24 balai, nors ir nežymią, bet esamą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo 1 balu), pripažįstamą kaltę, laisvės atėmimo bausmės atlikimą Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje, pripažįstamą priklausomybę dėl alkoholio vartojimo ir pastangas spręsti šią problemą (dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, kur įgijo žinių apie priklausomybes nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei galimus gydymosi būdus, ateityje ketina užsikoduoti nuo alkoholio vartojimo), mąstymą ir elgesį - turimus pakankamus tarpasmeninius įgūdžius, išreikštą motyvaciją keisti savo elgesį ir nebenusikalsti, turimus ateities planus, sietinus su darbine veikla, tėvystės teisių susigrąžinimu bei užsikodavimu nuo alkoholio vartojimo, nuostatas - nusikaltimus vertina neigiamai, į tai, kad nuteistasis skatintas 4 kartus, nebaustas, sutinka su priežiūra, į nuteistojo aktyvų užimtumą - dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir Pusiaukelės namų poskyrio organizuojamose veiklose, įgytą vidurinį išsilavinimą, turimą motyvaciją dirbti, į tai, kad jis dirba su teise vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dengiamus turimus finansinius įsipareigojimus, išlikusius glaudžius socialinius ryšius, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą, padarė išvadą, jog R. Č. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Komisija lygtinio paleidimo atveju siūlo nustatyti R. Č. šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022 m. gruodžio 31 d., auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį iki 2022 m.

Prokuroro atsiliepimo negauta.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam R. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

R. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis ir atliktos bausmės laikas atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. Č. Komisijai pristatomas antrą kartą, praeityje teistas vieną kartą. Amžius pirmojo teistumo metu – 25 metai. Šiuo metu R. Č. atlieka laisvės atėmimo bausmę už kvalifikuotą nužudymą (šeimos nario – sugyventinės, buvusios bejėgiškos būklės nužudymas), t. y. už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusi negrįžtamas pasekmes. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą R. Č. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis neneigia, jog iki šio nusikaltimo įvykdymo piktnaudžiavo alkoholiu. Asmens teigimu, alkoholį vartodavo laisvalaikiu su draugais. Taip pat teigia būdamas neblaivus yra vairavęs automobilį. Asmuo supranta nepageidaujamus alkoholio vartojimo padarinius jam pačiam ir aplinkiniams ir jaučia poreikį keisti savo alkoholio vartojimo įpročius. To siekdamas, bausmės atlikimo metu dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, kur įgijo žinių apie priklausomybes nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei galimus gydymosi būdus. Bausmės atlikimo metu elgesio, susijusio su psichoaktyvių medžiagų vartojimu nėra fiksuota. Kita vertus, pažymėtina, jog tiek ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, tiek ir šiuo metu Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis R. Č. kalbėdamas apie gyvenimą po paleidimo iš pataisos įstaigos, kiek pristinga motyvacijos aktyviai spręsti šią problemą, labiau tikisi, kad problema išnyks savaime. Kaip priimtiną gydymosi metodą nuteistasis įvardina „užsikodavimą“ nuo alkoholio vartojimo. Priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupių (t. y. AA) susirinkimų lankymą ar gydymąsi priklausomybių reabilitacijos centre vertina skeptiškai, kaip per daug komplikuotą būdą, ir yra linkęs atmesti. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad asmuo vengia pats dėti pastangas, siekiant pakeisti savo žalingus įpročius, vietoj to ieško lengviausių problemos sprendimo būdų. Šios aplinkybės neabejotinai yra svarbios nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kontekste, taip pat įvertinus jo ankstesnį teistumą (visi nusikaltimai įvykdyti esant apsvaigus nuo alkoholio). Išdėstytos aplinkybės vis dar leidžia teismui pagrįstai abejoti dėl nuteistojo galimybių sėkmingai resocializuotis visuomenėje bei leidžia abejoti dėl R. Č. motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Čia teismas pažymi, kad nors nuteistasis teigia esąs pasiryžęs „užsikoduoti“, tai nereiškia, kad išėjęs į laisvę jis savo ketinimus iš tiesų įgyvendins, be to nereiškia, kad tai būtinai paveiks kaltinamąjį ir iš esmės išgydys žalingus alkoholio vartojimo įpročius, o tokiu atveju kyla rizika, jog nesant pakankamos asmens motyvacijos keisti žalingus įpročius kitais metodais, asmens nusikalstamas elgesys gali pasikartoti, kadangi būtent alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių R. Č. nusikalstamam elgesiui įtakos turinčių veiksnių.

Pažymėtina, jog nors nuteistasis išreiškia motyvaciją keisti savo elgesį ir nebenusikalsti, tam tikra prasme supranta, kad anksčiau turėjo sunkumų (pvz., alkoholio vartojimas, savikontrolės stoka), tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog R. Č. stokoja įžvalgos, kad sunkumai vis dar gali egzistuoti. Anksčiau nuteistasis nespręsdavo savo problemų (pvz., tarpasmeninių) tiesiogiai, stengdamasis nuo jų atsiriboti. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, kad šiuo metu taip pat stebimas probleminių sričių sprendimo atidėjimas, vengimas. Minėtos aplinkybės iš esmės nėra pakitusios nuo pirmojo svarstymo lygtinio paleidimo komisijoje. Socialinio tyrimo išvadoje apibūdinant nuteistojo emocinę gerovę taip pat nurodyta, kad stebimas asmens savęs nuvertinimas, sumažėjęs savi veiksmingumas ir pasitikėjimas savimi. Nustatytos aplinkybės leidžia teismui abejoti dėl nuteistojo pasiruošimo gyvenimui laisvėje bei sustiprina teismo abejones dėl jo motyvacijos savarankiškai, o ne prižiūrimam, keisti savo elgesį teigiama linkme.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas, skatintas net 4 kartus, priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, su priežiūrą vykdančiais pareigūnais palaiko taikius ir pagarba pagrįstus santykius, vis tik šios aplinkybės nepakito nuo pirmojo nuteistojo svarstymo lygtinio paleidimo komisijoje, kuomet Komisija siūlė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, todėl naujai svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą esminio R. Č. elgesio pokyčio neatspindi. Pagal OASys vertinimo metodiką R. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 24 balai. Nors po pirmo karto, kai nuteistasis buvo pristatomas Komisijai, jo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo 1 balu, vis tik aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia teigti, kad toks pokytis yra esminis. Čia pažymėtina, kad pati Komisija pripažįsta, jog toks pokytis nėra žymus. Be to, pastebėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog minėtas pokytis yra būtent „piktnaudžiavimo alkoholio“ srityje. Kita vertus, kaip teismas yra aukščiau pažymėjęs, įvertinus nuteistojo asmens požiūrį, jo elgesį bei motyvaciją, nuostatas dėl alkoholio vartojimo ir būdu siekiant išvengti šio žalingo įpročio ateityje iš esmės nėra pakitusios, todėl toks pokytis negali būti laikomas nulemiančiu sprendimą taikyti lygtinį paleidimą.

R. Č. nuo 2017 m. birželio 28 d. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu už nepriekaištingą elgesį perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, supranta poreikį laikytis įstatymų ir puoselėti visuomenėje pripažintas elgesio normas, dalyvavo įvairiuose nuteistiesiems skirtose programose bei Vilniaus pusiaukelės namuose dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, kurių tikslas – skatinti ir motyvuoti asmenį ieškoti tinkamų laisvalaikio praleidimo būdų gyvenant nedarant teisės pažeidimų, bausmę atlikdamas Vilniaus pataisos namuose dirbo (duomenys neskelbtini), po jo uždarymo dirbo (duomenys neskelbtini), atlikdamas bausmę Vilniaus pusiaukelės namuose dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo pirmosios lygtinio paleidimo komisijos, nuteistasis pilnai padengė tris vykdomąsias bylas (dabartinis įsiskolinimo likutis yra 11540,85 EUR), nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su mama ir broliais, stiprų ryšį palaiko su vyresniuoju broliu ir jo žmona - šie augina nuteistojo sūnų, su vaiku išlaikytas šiltas ryšys, dažnai susitinka, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ketina gyventi pas mamą I. Č., adresu (duomenys neskelbtini) (gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo), planuoja susigrąžinti tėvystės teises. Minėtas aplinkybes teismas neabejotinai vertina teigiamai ir laiko jas svarbiomis vertinant nuteistojo pastangas pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir resocializuotis visuomenėje, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys, tam tikros teigiamos jo charakterio savybės, palankus priežiūros vertinimas, darbas pataisos įstaigoje, išsakomas noras „užsikoduoti“, darbo bei gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, veiksnius lėmusius R. Č. nusikalstamą elgesį, pažangą šiuos veiksnius mažinant, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, jo emocinę gerovę, pasiruošimą gyvenimui laisvėje bei likusią nemažą neatliktos bausmės dalį (pažymėtina, kad šiuo atveju atlikta bausmės dalis tik šiek tiek viršija nustatytą ribą kuomet asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas be intensyvios priežiūros), teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 59-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Č..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 59-142 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Č..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė