- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- 1S-10-397/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau - Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. L. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. L. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, laisvės atėmimu 10 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendis, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausme apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.
2. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. spalio 22 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nurodė, kad yra stebima nuteistojo abejotina motyvacija darbinei veiklai, kriminalinės subkultūros nuostatų laikymasis rodo neigiamą požiūrį į bausmę ir jos tikslus. Be to, bausmės metu yra baustas drausmine tvarka dvylika kartų, o paskutinė nuobauda skirta 2025 metais už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Nuteistajam būdingos mąstymo ir elgesio problemos, kurias svarbu spręsti. Išlieka nesuvaldytų dinaminių veiksnių, todėl reikalingos intervencinės priemonės. Bausmės atlikimo metu stebimas nuteistojo neigiamas požiūris į priežiūrą ir apribojimus. Nuteistasis perkeltas į lengvąją grupę, bet dėl taisyklių nesilaikymo grąžintas į paprastą (išvykų metu nebuvo namuose bei vartojo narkotines medžiagas). Nuteistajam individualiame resocializacijos plane buvo numatytos priemonės koreguoti nuostatų sričiai, tačiau individualiose konsultacijose nėra sudalyvavęs. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
4. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. L. skundą dėl Komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimą ir Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį bei priimti naują nutartį - tenkinti nuteistojo prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą.
1.1. Skunde nurodoma, kad 2025 m. rugsėjo mėn. jis baigė korekcinių nuostatų kursą - tai matyti jo socialinio tyrimo išvadoje, tačiau teismas šios informacijos neįvertino, traktuodamas, kad 2025 m. birželio 9 d. individualiose konsultacijose su specialistais nedalyvavo. Nuteistojo manymu, tai apsunkina jo padėtį ir yra neteisinga.
1.2. Pažymima, kad jis vykdė individualią veiklą Vilniaus kalėjime nuo 2022 m., kuri buvo prilyginta darbui (2022 m. įsakymas Nr. V-368 pagal kurį buvo leista kalėjime užsiiminėti individualia apmokestina veikla). Perkėlus į Alytaus kalėjimą nuteistasis veiklą pradėjo iš naujo, nes Alytaus kalėjimas neleido vykdyti jau vykdomos individualios veiklos, kurią vykdė Vilniaus kalėjime. Be to, jis mokėjo mokesčius Lietuvos valstybei.
1.3. Teigiama, kad MB „S“ patvirtino jo ketinimą būti įdarbintam. Teismas ir komisija šiuos duomenis priėmė kritiškai dėl mažo atlygio. Nuteistasis pažymi, kad yra sunku susirasti darbą, o kai atlieki bausmę kalėjime, negali tiesiogiai kontaktuoti su darbdaviu ir aptarti darbo principo bei atlygio už darbą. Teismas turėtų įvertinti tai, kad būdamas laisvėje jis galėtų greičiau susirasti darbą ir integruotis į visuomenę.
1.4. Nuteistojo teigimu, jis šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų. Jo nusikalstama elgesio rizika pasiekta žemiausio lygio ir jo likusi bausmės dalis yra tik 11 mėnesių. Nuteistojo rizikos vertinimas sumažėjo nuo vidutinės (78 taškų) iki žemos (39 taškų). Tai yra vienas svarbiausių BK 82 straipsnio taikymo kriterijų, bet teismas jį ignoravo. Teigiama, kad ankstesniame darytame vertinime Vilniaus kalėjime buvo klaidų, kurias pataisius Alytaus kalėjimo vertintoju, jo rizika tapo žema.
1.5. Nuteistojo socialinėje tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad jis yra atlikęs neapmokamus darbus, skatintas už gerbūvio darbus, todėl teiginys, kad jo požiūris į darbą visos bausmės metu yra atsainus, turi būti eliminuojamas. Nuteistojo teigimu, jis veiklą Vilniaus kalėjime vykdė nuo 2022 m. balandžio 21 d., o pervežtas iš Vilniaus kalėjimo į Alytaus kalėjimą iš karto pradėjo vykdyti kitą veiklą. Tai rodo jo reikšmingą motyvaciją darbui. Be to, jo darbo stažas laisvėje sudaro apie 15 metų.
1.6. Pirmosios instancijos teismas ignoravo kelis esminius faktus: jo kursų baigimą, rizikos sumažėjimą, dėl darbinės veiklos užsiėmimų. Sprendimas buvo grindžiamas abstrakčiais teiginiais, nepagrįstomis prielaidomis ir nepilna faktine medžiaga. Resocializacijos duomenys ignoruoti: šeima, būstas, darbo vieta, socialinis palaikymas, ateities planai. Teismas rėmėsi senais, nebeaktualiais duomenimis, kurie neturi įtakos dabartiniam lygtinio paleidimo vertinimui. Ignoruoti esantys teigiami įrašai. Nusikalstamo elgesio rizika interpretuota neteisingai. Rizikos vertinimas - rizika sumažinta, duomenys komisijos iškraipyti. Skunde pažymima, kad jo intervencines programos užbaigtos sėkmingai, kad jis yra įvykdęs pagrindines ir esmines paskirtas rekomendacijas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kauno apygardos teisme 2026 m. sausio 2 d. gautas nuteistojo A. L. prašymas dėl skundo papildymo, kuriuo prašoma atsižvelgti į naujai atsiradusias aplinkybes dėl jo bausmės. Prašyme nurodoma, kad 2025 m. gruodžio 12 d. atsižvelgdami į Lietuvos kalėjimų tarnybos Resocializacijos skyriaus specialisto tarnybinį pranešimą „Dėl nuteistojo skatinimo“ ir į nuteistojo nepriekaištingą elgesį ir tai, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos pagal „OASys“ metodiką vertinimą nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, Alytaus kalėjimo viršininkas skyrė jam skatinimo priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. L. skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam A. L. gali būti taikomas atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis atliko 2023 m. kovo 12 d.
9. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji aplinkybė nustatoma, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei nuteistojo pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų tiek formaliųjų, tiek materialiųjų sąlygų visumą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie buvo įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
11. Nustatyta, kad nuteistasis A. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra pakankama. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.
12. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. L. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra žema, buvo tris kartus skatintas, dalyvavo įvairiose programose, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje A. L. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.
13. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. L. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, tam pritaria ir aukštesnysis teismas.
14. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. spalio 6 d. Alytaus kalėjime atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo rizikos lygis keitėsi iš vidutinės į žemą ne dėl teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, o dėl patikslintos informacijos statiniuose veiksniuose. Vertinimo metu buvo stebima neigiama rizikos valdymo dinamika. Tai neabejotinai atskleidžia, jog nuteistasis nedėjo akivaizdžių pastangų.
15. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę net 12 kartų pažeidė įstaigose nustatytą tvarką ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis dėl įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidimų. Nors 3 nuobaudos buvo panaikintos, tačiau paskutinė nuobauda skirta dar metų laikotarpyje, t. y. 2025 m. vasario 18 d. už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą (anksčiau už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą buvo baustas 2017 m. spalio 25 d.). Tai parodo, kad net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje nuteistasis yra linkęs demonstruoti savo neigiamas nuostatas. Be to, nuteistasis 2024 m. lapkričio 15 d. buvo nubaustas už nebuvimą namuose išvykos metu. Nuteistasis 2024 m. gegužės 24 d. buvo perkeltas bausmę atlikti į lengvąją grupę, tačiau 2025 m. vasario 25 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu grąžintas bausmę atlikti į paprastą grupę. Tai leidžia daryti išvadą apie nuteistojo nepakankamai atsakingą požiūrį į nustatytas taisykles bei visuomenės normas.
16. Paskutiniuoju vertinimu nuteistajam nustatyta 4 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (lėšų tvarkymo įgūdžių stoka (nusikaltimas padarytas, siekiant neteisėtai praturtėti); gyvenimo būdo neigiami aspektai, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų sprendimo įgūdžių stoka; nuostatos į priežiūrą ir apribojimus). Šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai tęsiant pataisos procesą įkalinimo įstaigoje turi būti koreguojami, tokiu būdu rodant akivaizdžias pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką.
17. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
18. Įvertinus A. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, matyti, kad nuteistojo padarytiems nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už nusikalstamas veikas susijusias su disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Tai parodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių savo poelgių nepadarė, o jo pakartotinis įsitraukimas į neteisėtų veikų darymą rodo jo neatsakingą požiūrį į galiojančią tvarką.
19. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo išreiškęs neigiamas nuostatas į pasiūlytą darbą ir yra atsisakęs jam siūlyto darbo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime net 7 metus niekur nedirbo. Bylos duomenimis, apie pusantrų metų iki suėmimo nuteistasis taip pat oficialiai niekur nedirbo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrindinis A. L. pajamų šaltinis galimai buvo nusikalstamu būdu gautos lėšos, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti.
20. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis laikėsi subkultūros, jis yra pasižymėjęs aiškiai išreikštu priešišku, menkinančiu požiūriu prižiūrinčių darbuotojų atžvilgiu, sunkiai valdė emocijas bei nebuvo motyvuotas valdytis, kurstė nuteistuosius priešintis priežiūros reikalavimams ir iki šiol stebimas nuteistojo neigiamas požiūris į priežiūrą bei apribojimus. Nuteistajam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi. Teismo vertinimu, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo elgesys bausmės atlikimo metu, yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiuo metu jis pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.
21. Nors nuteistąjį paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.
22. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors byloje esančios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tam tikrus teigiamus A. L. elgesio pokyčius, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jų dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
23. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo A. L. skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.