- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-149-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
- Ieškovas
- K.M.
- Atsakovas
- UAB „Ranga IV“
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K.M. ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K.M. 2009-08-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos UAB „Ranga IV“ 20 135,16 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo K.M. ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Teismas konstatavo, kad ieškinys teismui yra pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles. 2009-01-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui UAB „Ranga IV“ iškelta restruktūrizavimo byla. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 3 str. 5 d., 34 str. 2 d. 5 p., 163 str. 5 p., LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, konstatavo, kad ieškinys atsakovui, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla, teismingas restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Teismas taip pat išaiškino ieškovui, kad 2009-06-01 nutartimi Vilniaus apygardos teismas restruktūrizavimo byloje patvirtino UAB „Ranga IV“ kreditorių sąrašą. Ieškovas K.M. įtrauktas į pirmos eilės kreditorių sąrašą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas K.M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-09 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškovo ieškinį.
skundžiamojoje nutartyje nėra nurodyta, kokį konkretų įstatymą pirmosios instancijos teismas taikė nespręsdamas, jog ieškovo ieškinys yra pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles. Apelianto teigimu, įstatymo taikymo analogija yra galima, kai yra tokios sąlygos: nėra pozityviosios teisės normos, papročio, teismo precedento ar šalių susitarimo, kuris reglamentuotų ginčo santykį. Teigia, kad LR Įmonių restruktūrizavimo įstatyme yra pakankamai detaliai reglamentuota restruktūrizuojamos įmonės darbuotojų teisė reikšti šiai įmonei savarankiškus reikalavimus dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais. Dėl šių priežasčių, apeliantas abejoja, ar esant tokiam teisiniam reglamentavimui, buvo neginčijamas pagrindas teismui taikyti įstatymo analogiją;pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 34 str. 2 d. 5 p. ir CPK 163 str. 5 p. teisės normas. Apelianto nuomone, šios teisės normos negali būti taikomos sprendžiant pateikto teismui ieškinio priėmimo klausimus. Teigia, kad šiose teisės normose vienareikšmiškai yra nurodyta, kad nagrinėjant bylą teismo posėdyje, paaiškėjus, jog atsakovui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, teismas privalo sustabdyti bylą ir nutartimi bylą perduoti nagrinėti bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Apeliantas pastebi, kad LR Įmonių restruktūrizavimo įstatyme, priešingai negu LR Įmonių bankroto įstatyme, nenumatyta pareiga teismui, nagrinėjančiam restruktūrizuojamos įmonės darbuotojų reikalavimus dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, privalomai perduoti tokią bylą, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, aiškinant LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 str. 1 d. 9 p. prasmę, galima teigti, jog ši speciali teisės norma nedraudžia kitiems teismams nagrinėti kreditorių pareikštus restruktūrizuojamai įmonei turtinius reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas restruktūrizuojamas UAB „Ranga IV“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-09 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad vadovaujantis CPK 34 str. 2 d. 5 p., 163 str. 5 p., IRĮ 1 d. 1 p. sustabdomos, įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos ir jame nagrinėjamos visos iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pradėtos bylos, o tai reiškia, kad šiame teisme akumuliuojamos visos bylos, kurios šalimi yra restruktūrizuojama įmonė. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Ranga IV“, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo bylą sustabdyti, kadangi ji pagal ieškovo ieškinį dar nebuvo iškelta. Pažymi, kad nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, nei CPK aiškiai nenurodo, kuriam teismui teismingi ieškiniai pareiškiami įmonei po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau teismo nurodytų teisės normų, kuriomis teismas rėmėsi kaip teisiniu pagrindu, analizę, atsakovo nuomone, leidžia teigti, kad tokie ieškiniai teismingi restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, nes kitoks šių nuostatų aiškinimas pažeistų bylų akumuliavimo įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame teisme principą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ieškinio priėmimu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, laikytina pagrįsta ir teisėta.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas K.M. nuo 2001-08-01 dirbo technikos direktoriumi UAB „Ranga IV“ pagal 2001-07-10 darbo sutartį (b.l. 19-24). Vilniaus apygardos teismas 2009-01-30 nutartimi ieškovo darbdaviui - atsakovui UAB „Ranga IV“ iškėlė restruktūrizavimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (13-14). Iškėlus restruktūrizavimo bylą ir ją nagrinėjant teisme, ieškovas ir atsakovas 2009-03-25 susitarimo pagrindu nuo 2009-03-27 bendru susitarimu nutraukė 2001-07-10 sudarytą darbo sutartį (b.l. 12). Minėtame susitarime šalys susitarė, kad atsakovas UAB „Ranga IV“ atleidimo dieną sumokės ieškovui visą priklausantį atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Tačiau atsakovas ieškovui K.M. liko skolingas 20135,16 Lt neišmokėto darbo užmokesčio (b.l. 18).
Civilinės bylos teismingumo instituto paskirtis yra civilinio proceso tvarka nagrinėti priskirtinų bylų paskirstymas tarp bendrosios kompetencijos teismų. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, todėl teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir nutartyje nurodyti kitą bendrosios kompetencijos teismą, kuriam byla teisminga nagrinėti civilinio proceso tvarka ( LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 7 d. nutartis c. b. AB Lietuvos žemės ūkio bankas ?. R. B., UAB ,, Autobirža“, Panevėžio apskrities viršininko administracija, Šiaulių apskrities viršininko administracija).
Apylinkės ir apygardų teismų kompetencija yra nustatyta CPK 26-28 straipsniuose. CPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visas bylas, išskyrus nurodytas 27, 28 straipsniuose, pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismas. Taigi visas civilines bylas pirmąją instancija nagrinėja apylinkių teismai, jeigu įstatymas nenurodo šios bendros taisyklės išimčių. CPK 27 straipsnyje nurodyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Restruktūrizavimo proceso paskirtis ir tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto.
Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 163 straipsnio 5 punkte yra numatytas bylos sustabdymo pagrindas, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Tai yra susiję su bankroto ir restruktūrizavimo proceso paskirtimi ir esme, nes į bankroto ar restruktūrizavimo bylą perimami visi dar neišspręsti kreditorių turtiniai reikalavimai anksčiau iškeltose civilinėse ir baudžiamosiose bylose nagrinėti bankroto byloje ar restruktūrizavimo planui restruktūrizavimo byloje parengti. Pabrėžtina, kad vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, sustabdžius bylą dėl to, jog atsakovui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui ir šis bylos sustabdymo pagrindas yra privalomas, o tai reiškia, jog teismas tokioje situacijoje negali pasirinkti- sustabdyti bylą ar ne, perduoti ją bankroto (restruktūrizavimo) bylą nagrinėjančiam teismui, ar ne.
Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodoma, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas privalo apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai ir darbuotojų reikalavimai dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, su žalos dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe atlyginimu.
Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus.
Taigi nors nei CPK, nei Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas aiškiai nenurodo, kuriam teismui yra teismingi ieškiniai pareiškiami įmonei po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau remiantis aukščiau paminėtų teisės normų sistemine analize, akivaizdu, jog tokie ieškiniai yra teismingi restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Kadangi teismo iškelta byla, kurioje reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai įmonei, kuriai yra iškelta restruktūrizavimo byla, turi būti perduodama restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, reiškia, jog tokia byla yra teisminga būtent teismui, iškėlusiam restruktūrizavimo bylą, t.y. atitinkamam apygardos teismui, todėl ji negali būti teisminga kartu ir apylinkės teismui. Kai aplinkybė, kad ieškinys reiškiamas įmonei, kuriai restruktūrizavimo byla yra iškelta, yra aiški ieškinio priėmimo stadijoje, teismas, spręsdamas tokio ieškinio priėmimo klausimą, konstatuoja ją esant teisminga apylinkės teismui ir atsisako ją priimti (Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 2 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas ieškinį dėl skolos pritesimo teismui pateikė jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Ranga IV“, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti jam neteismingą ieškinį, o po to bylą sustabdyti ir perduoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui pagal teismingumą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, jog Vilniaus apygardos teismas 2009-06-01 nutartimi restruktūrizavimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino UAB „Ranga IV“ kreditorių sąrašą. Ieškovas K.M. yra įtrauktas į pirmos eilės kreditorių sąrašą. Tai reiškia, jog ieškovas yra realizavęs savo teisę pareikšti reikalavimus atsakovui UAB „Ranga IV“ restruktūrizavimo byloje.
Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Atmetus atskirąjį skundą, iš ieškovo K.M. priteistina 9,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K.M. 9,95 Lt (devynis litus ir 95 centus) pašto išlaidų valstybei.