- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-03
- Bylos Nr.
- ATP-480-530/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01029-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. sausio 19d. nutarimu Nr. 20N-48912079-16 V. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 133¹ str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda - 130 Eur dydžio piniginė bauda už tai, kad 2015 m. spalio 22d. 9.27 val. Kauno m., Chemijos g. 4B, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė asmens, 2015 m. rugpjūčio 21d. 13.59 val. Vilniaus m., Ukmergės g. 156 A, vairavusio V. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę - automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidusio Kelių eismo taisykles, duomenų, t.y. nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2d. nustatytų transporto priemonių savininkų pareigų.
Dėl minėto nutarimo panaikinimo buvo paduotas skundas, tačiau Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 20N-48912079-16 paliktas nepakeistas ir V. M. skundas netenkintas.
Šalies argumentai
V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo iškviečiant liudytoją D. M.; jeigu nebūtų pagrindo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tuomet iškviesti liudytoją D. M. apeliacinėje instancijoje, kad byloje būtų atskleistos esminės aplinkybės, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; išreikalauti G. Ž. skambučių išklotines nuo 2015-01-22 iki 2015-01-26 (D. M. atvykimo pas pareigūnę), kad būtų įrodytas melagingų parodymų teisme faktas, kad pareigūnė melavo, jog pati atskleidė pažeidimo kaltininką ir jam paskambino.
Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra argumentuojama tik pareigūnės G. Ž. parodymais. Teismas nustatė, kad liudytoja paneigė apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis būdamas kabinete bandė prisiskambinti savo vaikui, kad išsiaiškintų, kas vairavo automobilį ir nedelsiant grįžo pas pareigūnę pateikti šiuos duomenis. Tačiau pareigūnės parodymai yra melagingi, nes pareigūnė D. M. neskambino, ir jis jai nieko neprisipažino, o apie padarytą greičio viršijimo pažeidimą, tą pačią dieną D. M. telefonu pranešė apeliantas ir nurodė, kad grįžęs iš Vilniaus sūnus nuvyktų pas pareigūnę. Šiai aplinkybei patvirtinti, pateikė telefono skambučių išklotinę. Taip pat nurodė, kad G. Ž. meluoja, jog apeliantas būtų sakęs, kad nepateiks duomenų, kad vairavo automobilį pažeidimo metu. Paaiškino, kad pradėjo rašyti pasiaiškinimą, turėdamas tikslą paaiškinti, kad iš nuotraukos turinio negali suprasti, kas vairuoja automobilį. Paaiškinimas buvo baigtas ties tašku, kur yra parašyta “kas leistiną greitį viršija negaliu nurodyti“. Tokį paaiškinimą pasirašė. Tas, kad buvo parašyta vėliau „duomenų nepateiksiu“ yra tikras dokumentų klastojimo pavyzdys, nes G. Ž. papildė jo pasiaiškinimą savo žodžiais visiškai be jo valios ir žinios. Jokiu būdu nebūtų pasirašęs tokio paaiškinimo, jeigu prieš jį pasirašant ten būtų parašyta, kad nepateiks duomenų. Taip pat yra melagingas liudijimas, kad perskaitė surašytą protokolą. Apeliantas neturėjo akinių ir negalėjo perskaityti mažų raidžių. Be to, jis paprašė pareigūnės, kad pareigūnė jam surašytų protokolą už greičio viršijimą, nes bet kokiu atveju baudos mokamos už jo pinigus ir nuoširdžiai tikėjo, kad protokolas yra rašomas būtent dėl to. Pareigūnė nepasakė, kad protokolas yra rašomas už duomenų nepateikimą. Jeigu būtų žinojęs, kad protokolas yra rašomas už tai, jo niekada nebūtų pasirašęs, o juolab dėl to kreipęsis į teismą. Taip pat nurodė, kad nežino kiek laiko policijoje yra laikomi vaizdo įrašai. 2015-10-22 pas pareigūnę sugrįžus, jis buvo patikintas, kad yra daromi vaizdo įrašai ir ji esant reikalui juos pateiks. Pareigūnė nepranešė, kad vaizdo įrašai yra saugomi tik 60 dienų, todėl nekilo mintis paprašyti juos išsaugoti ir jam perduoti, nes iš pareigūnės žodžių susidarė įspūdį, kad tie vaizdo įrašai esant reikalui tikrai atsidurs teisme. 2015-10-26 sūnui Domantui, nuvykus pas pareigūnę, ji jam išaiškino, kad į teismą dėl šios surašytos nuobaudos (už duomenų nepateikimą) jie galės kreiptis tik po 2015-12-22 kuomet kitas pareigūnas peržiūrės baudą ir galbūt ją panaikins, nes ji dabar jos panaikinti negali. Taip pat pareigūnė patikino sūnų, kad policijoje yra daromi vaizdo įrašai ir jeigu bus teismas, ji esant reikalui, juos tikrai pateiks. Pareigūnė ir sūnui nepaminėjo, kad, kad vaizdo įrašai yra saugomi tik 60 dienų. Taigi apgaulės būdu buvo sudarytas įspūdis, kad tie vaizdo įrašai tikrai atsidurs teisme, jeigu jų prireiks. Pareigūnė žinojo, kad teismas jokiu būdu negali prasidėti anksčiau nei prieš 60 dienų, nes surašius baudą 2015-10-22, dar negalėjo kreiptis į teismą, o galėjo tik kai surašė galutinę baudą 2016-01-19, tačiau ji vis tiek patikino, kad vaizdo įrašai jeigu bus teismas, bus pateikti. Akivaizdu, kad pareigūnė nenorėjo, kad vaizdo įrašai atsidurtų teisme, todėl jų ir neišsaugojo, nors jis aiškiai pasakė, kad tikrai kreipsis į teismą, jeigu ji nepanaikins baudos ir kad jam reikės tų vaizdo įrašų. Pirmosios instancijos teisme prašė, kad būtų iškviesta 2015-10-22 kabinete buvusi G. Ž. kolegė, kuri taip pat buvo kabinete ir galimai gali padėti teisme išsiaiškinti tiesą. Teismas ne vien, kad neiškvietė šios liudytojos, tačiau net neargumentavo šios liudytojus neiškvietimo motyvų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašė apeliacinio skundo netenkinti, paliekant Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
V. M. apeliacinis skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 302¹¹ straipsnis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą. Palikdamas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. sausio 19 d. nutarimą Nr.20N-48912079-16 nepakeistą, apylinkės teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, nors tokią galimybę turėjo.
Kaip jau minėta, V. M. yra nubaustas dėl to, kad policijos pareigūnui pareikalavus duomenų jog būtų atskleistas teisės pažeidimas, nepateikė duomenų apie asmenį 2015-08-21, 13.59 val. Vilniuje, Ukmergės g. 156A, vairavusį jam priklausantį automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, jog jie patvirtina V. M. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, kuris pasireiškė nerūpestingumu, t.y. nerūpestingu ir aplaidžiu įstatymo nustatytų transporto priemonės valdytojo pareigų vykdymu. V. M., būdamas automobilio savininkas bei veikdamas kaip rūpestingas ir pareigingas pilietis, privalėjo pilnai išsiaiškinti 2015 m. rugpjūčio 21 d. 13.59 val. Vilniaus m., Ukmergės g. 156 A, automobilį Audi A3, v/n. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį ir pateikti jo duomenis policijos pareigūnams. Įvertinus išdėstytą, teismas konstatavo, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad V. M. tokiais veiksmais pažeidė LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimus. Tačiau, kaip matyti iš skundo, V. M. su tuo nesutinka.
Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teisme, liudytoju nebuvo apklaustas D. M., kuris, bylos duomenimis, buvo nubaustas dėl 2015 m. rugpjūčio 21 d. 13.59 val., Vilniaus m., Ukmergės g. 156A padaryto pažeidimo. Minėtas asmuo tiesiogiai gali paaiškinti, kas ir kada jį informavo apie minėto pažeidimo padarymą, ir kokiu būdu jis buvo iškviestas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą dėl protokolo surašymo. Tuo tarpu, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) 257 ir 248 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Todėl neišsiaiškinus, kas D. M. informavo apie padarytą pažeidimą, ir kieno (iškviestas pareigūnės ar V. M. nurodymu) įtakotas jis nuvyko į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą dėl protokolo surašymo, nėra galimybės įvertinti, ar V. M. ėmėsi priemonių padėti policijos pareigūnei nustatyti, kuris iš jo vaikų 2015 m. rugpjūčio 21 d. 13.59 val., Vilniaus m., Ukmergės g. 156A padarė pažeidimą. Taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, jog V. M. 2016 m. kovo 15 d. teismo posėdyje išreiškė prašymą šioje byloje liudytoja apklausti V. M., kuri 2015 m. spalio 22 d. (kai buvo surašomas ATP protokolas) sėdėjo kabinete ir viską girdėjo, tačiau šis prašymas teismo nebuvo išspręstas. Be to pastebėtina, kad 2015 m. spalio 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 20AN-41010767-15, užbalinus pirminį įrašą, ranka yra ištaisyta pažeidimo padarymo data ir laikas, administracinio teisės pažeidimo byloje neesant jokių duomenų, kas tokį pataisymą atliko, kas leistų neabejoti duomenų teisingumu (pvz. nėra duomenų, ar toks pataisymas užregistruotas Kauno apskrities VPK informacinėje duomenų sistemoje ROIK:15052594924). Todėl, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, šis trūkumas taip pat turi būti ištaisytas.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., teisėja
nutarė:
V. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.