Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1101/2010

1.2.14.1.2.4., 2.4.2., 2.4.7.

2010 m. spalio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų; pagal BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d., 65 str. bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė -laisvės atėmimas 1 metams 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. U. priteista J. D. 800 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nuteistas už tai, kad 2009-01-24 apie 11.30 val., būdamas ligoninėje - Santariškių g.2, palatoje Nr. 912, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjo pro neužrakintas duris ir iš spintelės paėmė K. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C60“ su SIM kortele, 300 Lt vertės ir įsidėjęs į kišenę pasišalino, padarė K. S. 300 Lt turtinę žalą. Be to, jis 2009-06-08 apie 15.45 val., būdamas Santariškių g.4 ligoninėje, pro neužrakintas duris įėjo į palatą Nr. 15, paėmė nuo lovos J. D. priklausantį MRT „Nokia 5610“- 800 Lt vertės su SIM kortele ir pasišalino, pagrobdamas ir padarydamas J. D. 800 Lt vertės turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Duomenys, teismo pripažinti įrodymais, turi atitikti įrodymų liečiamumo ir leistinumo principus, t.y. turi patvirtinti arba paneigti bent vieną bylos aplinkybę bei turi būti gauti teisėtais būdais. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pripažindamas byloje pateiktus duomenis įrodymais bei juos vertindamas, šių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visų be išimties įrodymų gavimo būdas ir šaltinis yra nustatyti, jų teisėtumas įvertintas.

Nors A. U. neprisipažįsta dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, jo kaltę pavogus mobiliojo ryšio telefonus pagrindžia teismo išsamiai aptarti įrodymai: nuoseklūs nukentėjusiojo K. S. parodymai iš kurių matyti, jog 2009-01-24, jam besigydant Santariškių ligoninėje, iš spintelės dingo mobiliojo ryšio telefonas „Siemens C60“, kuris buvo surastas IMEI kontrolės pagalba pas liudytoją J. L., o ši patvirtino, jog minėtą telefoną davė A. U. (b.l. 5,12).

Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. U. kaltė pilnai įrodyta ir dėl antrojo vagystės epizodo, o būtent: nukentėjusioji J. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad 2009-06-08, jai gulint Santariškių ligoninėje, 15 palatoje, 16-17 val. ji išgirdo atsidarančias palatos duris ir pamatė į palatą įeinantį pritūpusį A. U., kuris pagrobė jai priklausantį, prie pagalvės gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, 800 Lt vertės ir pabėgo. Ji kartu su gydytoju vijosi nuteistąjį iki stotelės, tačiau A. U. paspruko (b.l. 28, 140).

Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo atliktas asmens atpažinimas, kurio metu nukentėjusioji J. D. iš trijų asmenų atpažino ,būtent, A. U. (b.l. 34-37). Be to, ji, pamačiusi nuteistąjį teismo posėdyje, kategoriškai nurodė jį kaip jos mobiliojo telefono pagrobėją (b.l.140).

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. U. J. D. mobiliojo telefono vagystės metu buvo darbe, toli nuo Santariškių, todėl jis vagystės vietoje būti negalėjo. Šis skundo argumentas atmestinas. Kaip matyti iš liudytojų A. P. ir V. J. parodymų, A. U. su jais dirbo viename objekte p/c „Ozas“. A. P. patvirtino, jog objekto teritorija yra labai didelė ir A. U. galėjo iš jos pasišalinti nepastebėtas (b.l. 41). Tai, jog 2009-06-08 nuo 16 val. iki 18.30 val. (būtent tuo metu, kai buvo pavogtas J. D. mobiliojo ryšio telefonas) A. U. darbe nematė, nurodė ir liudytojas V. J..

Taigi, šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. U. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus, apylinkės teismas, spręsdamas A. U. kaltės klausimą, pagrįstai atsižvelgė ir į akivaizdų dėsningumą, t.y. į tai, jog jis anksčiau buvo teistas už vagystes iš Santariškių ligoninės.

Kolegijos nuomone, remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais, pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino A. U. kaltu 2009 m. sausio 24 d. bei 2009 birželio 8 d. padarius vagystes, jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo bei pagrįstai nuteisė pagal BK 178 str. 4 d. ir BK 178 str. 1 d.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. U., apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų, bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę.

A. U. padarė apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo teistas keturis kartus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. U. yra linkęs nusikalsti, iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, todėl bausmės tikslai bus pasiekti jam skiriant griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta. Pakeisti ar panaikinti apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.