Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimo S. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. P. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad S. P. 2009 m. rugpjūčio 5 d., apie 14 val. 20 min., Joniškio rajone, Smalių kaime, vairavo automobilį Toyota 4 Runner, būdamas neblaivus (nustatytas 1,92 ± 5 proc. promilės girtumas), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.

II.

III.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti ir palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

S. P. buvo pripažintas kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymo.

Apeliantas ginčija padarytus pažeidimus ir teigia, kad automobilį vairavo ne jis, o draugas E. D., pirmosios instancijos teismas priešingos išvados priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, neištyręs visų reikšmingų aplinkybių ir nepašalinęs iškilusių prieštaravimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, išklausė S. P. paaiškinimus bei apklausė įvykyje dalyvavusius liudytojus (K. R., V. V., E. D., G. B., O. S., A. S., E. K. ir E. A.), argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – policijos pareigūnų K. R. ir V. V., dalyvavusių eismo įvykio fiksavimo ir įforminimo metu, bei O. S. ir A. S., tiesiogiai stebėjusių daromus pažeidimus, parodymai (b. l. 40-43). Policijos pareigūnai patvirtino, kad eismo įvykio vietoje jų akivaizdoje S. P. bandė įkalbinti E. D. prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, tačiau šis nesutiko. Minėti parodymai nuoseklūs, atitinka tarnybiniuose paaiškinimuose (b. l. 7-8) išdėstytas aplinkybes, jokių esminių prieštaravimų nenustatyta, todėl nėra pagrindo abejoti jų objektyvumu. Byloje duomenų, kurie rodytų pareigūnų suinteresuotumą ar norą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nenustatyta. Apelianto paaiškinimai, kad patys policijos pareigūnai patarė jam neprisipažinti dėl padaryto eismo įvykio, įspėdami E. D., kad prisipažinimo atveju jam tektų atlyginti žalą automobiliui, ir patardami ieškoti trečio asmens, yra jo subjektyviai pateikta įvykio versija, vertintina kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, nes yra paneigta minėtų policijos pareigūnų ir O. S. bei A. S., patvirtinusių, kad matė atvažiuojantį automobilį ir už jo vairo sėdintį, o automobiliui netrukus apvirtus – pro vairuotojo pusę išlipantį, S. P., parodymais. Nors O. S. bei A. S. eismo įvykio vietoje nebuvo, tačiau viską pastebėti ir įsidėmėti jos galėjo, nes automobilis apvirto už 40-50 metrų nuo sodybos, kurios kieme tuo metu jos dirbo. E. K. parodymai, kad O. S. bei A. S. įvykio vietoje nebuvo ir kad jos to įvykio negalėjo matyti, atmestini kaip neturintys jokios įrodomosios galios. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad E. K. eismo įvykio vietoje taip pat nebuvo, pasižiūrėti, kas atsitiko, iš dirbtuvių išėjo tada, kai pas jį atėjo K. R., t. y. tuo momentu, kai O. S. bei A. S. eismo įvykio jau nebestebėjo (jos parodė, kad pažiūrėjusios, kas atsitiko, nuėjo atgal į kiemą). Kadangi E. K. O. S., A. S. bei jų pasirinktos įvykio stebėjimo vietos nematė, jo paaiškinimai dėl minėtų liudytojų galimybės matyti įvykį yra teisiškai nereikšmingi. Atmetamas ir apelianto argumentas, kad O. S. bei A. S. negalėjusios jo matyti dėl uždarų užtamsintų langų. Minėtos liudytojos vairuotoją gerai įsidėmėti galėjo pro priekinį stiklo langą, kurio tamsinimas ar kitoks apdorojimas yra draudžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. S. P. vairuojamas automobilis teisiškai įregistruotas, byloje duomenų, kad jis neatitiko techninių reikalavimų, nėra. Pažymėtina, kad O. S. bei A. S. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, pakankamai detalizuoti, nurodyta automobilio atvažiavimo ir nuvažiavimo kryptis, tikslus įvykio laikas ir vieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti šių liudytojų parodymais, nėra. Liudytojų E. D. ir G. B. parodymus teisėjų kolegija atitinkami vertina kritiškai, kaip prieštaraujančius byloje nustatytų įrodymų visumai, taip pat palaiko pirmosios instancijos teismo išsakytus minėtų parodymų atmetimo motyvus ir jų nebekartoja.

Įvertinus paminėtus įrodymus, išnagrinėjus juos visų byloje nustatytų aplinkybių visumoje, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilį Toyota 4 Runner administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo S. P.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti dėl automobilio vairavusio asmens tapatybės nėra. S. P. automobilį vairavo neblaivus (alkotesteriu nustatytas 1,92 ± 5 proc. promilės girtumas (b. l. 15)), apeliantas šio fakto neginčija, todėl pripažintina, kad jo veika pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį kvalifikuota pagrįstai.

Dėl apelianto prašymo laikinai sustabdyti Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos galiojimą, pažymėtina, kad ATPK 330 straipsnis imperatyviai nurodo, kad transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Jokių išimčių, sudarančių pagrindą laikinai atidėti paskirtos administracinės nuobaudos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) vykdymą, nenumatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes – jos yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Dėl administracinės nuobaudos (baudos) galiojimo laikino sustabdymo, pažymėtina, kad apeliacinio skundo padavimas automatiškai sustabdo minėtos nuobaudos vykdymą (ATPK 304 str., 313 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o S. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.