Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, yra įregistravęs individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. Č. savo kaltę dėl jam visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų neigė. Parodė, kad mamos niekada nėra mušęs, jos nėra bauginęs. Neneigia, kad dėl alkoholio vartojimo būna taip, kad praranda sąmonę, saikingai alkoholio vartoti nesugeba, pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui, o po alkoholio vartojimo būna įkyrus, tačiau teigia, kad savo motinos nėra mušęs, jai niekada nėra grasinęs. Taip pat paaiškino, kad konfliktai tarp jo ir motinos galėjo kilti vien dėl jo neblaivumo, tačiau tikrai nukentėjusiajai rankomis burnos nespaudė. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, ligota, labai prastai girdi, todėl kartais ant jos užšaukia, o ji dėl to apsiverkia. Neneigia, kad būdamas neblaivus galėjo nukentėjusiajai pasakyti negražius žodžius ar grasinančius žodžius, bet tikrai neketino jai kažko padaryti, netinkamai kalbėti galėjo, nes buvo išgėręs ir supykęs. Jis gyvena kartu su nukentėjusiąją, gamina jai maistą ir perka maisto prekes, motina jam duoda pinigų maistui, cigaretėms ir alkoholiui, tačiau prievarta iš jos pinigų neima, nereikalauja. Labai gailisi kas nutiko, nenorėjo nusikalsti, lankosi anoniminiuose susitikimuose, nori pasikeisti.

Nukentėjusioji E. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, anksčiau jis ją mušdavo, vartodavo alkoholį, vesdavosi savo draugus į namus, yra ją mušęs per ausis ir per galvą, versdavo pirkti cigarečių ir alkoholį, bet dabar nebemuša, yra ramesnis, už tai, kad jis ją mušdavo ji jam atleido. Taip pat parodė, kad kaltinamasis dabar alkoholio nebevartoja, neprisimena, ar jis yra kada grasinęs ją užmušti.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. Č. 2022 m. kovo 12 d., vakare, tiksliai nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), Palangoje, ne mažiau penkis kartus rankomis sudavė nukentėjusiajai mamai E. K. į galvos bei kaklo sritis ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis V. Č. dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę neigia, teigdamas, kad nors ant mamos yra buvęs užšaukęs, tačiau jos niekada nėra mušęs, tačiau teismas išanalizavęs bylos medžiagą, taip pat nukentėjusiosios paaiškinimus, konstatuoja, kad kaltinamojo keliama versija yra nepagrįsta ir prieštaraujanti nustatytų faktinių aplinkybių visumai.

Byloje nustatyta, kad be kaltinamojo ir nukentėjusiosios niekas aptariamame įvykyje nedalyvavo ir jo tiesiogiai nematė, todėl tokiu atveju labai svarbu sulyginti jų parodymus su kitais byloje surinktais, ištirtais įrodymais bei nustatyti, ar jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs, logiškai paaiškinami ir įtikinami. Nukentėjusioji E. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad sūnus nuolat vartojo alkoholį, smurtavo prieš ją, trankė per galvą, vertė pirkti alkoholį ir cigaretes, ir nors detaliai, nurodant konkrečias faktines aplinkybes dėl kiekvienos V. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos pasisakyti negebėjo dėl savo senyvo amžiaus, kurtumo, didelio jaudulio, taip pat buvo linkusi nutylėti tam tikras įvykių aplinkybes, siekdama sušvelninti kaltinamojo, su kuriuo susitaikė, padėtį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pakankamai ir nuosekliai nurodė, kad 2022 m. kovo 12 d., vakare, namuose, sūnus V. Č. be jokios priežasties, rankomis ne mažiau penkis kartus daužė per galvos bei kaklo sritį, taip sukeldamas skausmą. Po to, jai gulint lovoje, tikslaus laiko pasakyti negali, V. Č. ant burnos bei nosies uždėjo savo abiejų rankų delnus ir spaudė, ko pasekoje buvo sunku kvėpuoti, pradėjo dusti. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes kaltinamojo kaltę pagrindžia ir netiesioginių liudytojų Ž. M., T. B., L. L. parodymai, kurie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą, t. y. šie liudytojai nurodė aplinkybes, kurias jiems iškart po įvykio nurodė nukentėjusioji E. K. ir šių liudytojų parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Nors šie liudytojai nematė paties įvykio, tačiau jų parodymai laikytini netiesioginiais kaltinamojo kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymėtina, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi būti patikimi, o jų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytoja Ž. M., kaltinamojo ir nukentėjusiosios kaimynė, nors ir negalėjo įvardinti tikslių datų, tačiau 2022 m. kovo 14 d. apklausiama kaip liudytoja nurodė, kad ji nuolat girdi, kaip V. Č. rėkia ant mamos kiekvieną vakarą, kiekvieną dieną, pastaraisiais vakarais, naktimis, ne kartą girdėjo, kaip V. Č., keikdamasis necenzūriniais žodžiais, rėkia „duok cigarečių, įpilk man, žinau, kad turi, atneš cigarečių“. Liudytojas T. B. parodė, kad jam dirbant degalinėje „Baltic Petroleum“, (duomenys neskelbtini), Palangoje, kovo mėnesio viduryje, gal 15 val., į degalinę atėjo labai senyvo amžiaus, mažo ūgio, labai sunkiai girdinti moteris, kuri buvo sutrikusi, susimąsčiusi. Močiutė prašė jo pagalbos, papasakojo, kad ją muša jos vaikas, kad vartoja alkoholį namuose, kad ją išmetė iš namų, užsirakina ir neįleidžia. Jis močiutei paaiškino, kad ji gali kreiptis į policijos pareigūnus ir parodė kur yra Palangos miesto policijos komisariatas, po ko moteris nuėjo jo nurodoma kryptimi. Liudytoja L. L. parodė, kad ji 2022 m. kovo 13 d. tarnybos metu nuvyko į degalinę „Baltic Petroleum“, esančią šalia Palangos miesto policijos komisariato. Degalinės pardavėjas nurodė, kad prieš 10 - 15 min. buvo atėjusi labai senyvo amžiaus moteris, prašė pagalbos, pasakė, kad ją muša sūnus ir prašė iškviesti policiją. Degalinės darbuotojas nurodė, kad moterį nusiuntė į policiją. Ji po to grįžo policijos komisariatą ir prie vartelių lauke pamatė nukentėjusiąją E. K., kuri pradėjo pasakoti apie prieš tai dienos, t. y. 2022 m. kovo 12 d., įvykius, kad prieš ją smurtavo sūnus kaltinamasis V. Č.. Byloje esantis „Body“ vaizdo kamerų įraše Nr. „2022_0313_155429_007“, kuris buvo peržiūrėtas ir jo rezultatai nurodyti daiktų apžiūros protokole (t. 2, b. l. 8-13) užfiksuota, kad nukentėjusioji iš degalinės nuėjusi į policijos komisariatą policijos pareigūnei L. L. nurodė, kad prieš ją smurtauja sūnus, t. y. į policijos pareigūnės klausimą „kur miegojot naktį?“, nukentėjusioji nurodė „uždeda rankas ant nosies, baisus kankinimas, ant nosies, ant visur, ir laiko, mane uždusint nori“, į policijos pareigūno klausimą „ar su rankom muša? nukentėjusioji atsako „su rankom uždeda, ir nosis, oj negaliu išpasakot“ (t. 2, b. l. 9). 2022 m. kovo 14 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a, išrašu nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta dėl sūnaus smurtavimo prieš motiną, GMP darbuotoja A. G. kortelėje padarė įrašą, jog pacientė E. K. susijaudinusi, nerami; preliminari GMP diagnozė - neramumas ir susijaudinimas; pacientė vykti į ligoninę atsisakė (t. 1, b. l. 138, 140). Nors 2022 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G353/2022 (03) konstatuota, kad pagal specialistui užduotyje nurodytas 2022 m. kovo 12 d. aplinkybes, tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje E. K. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota (t. 1, b. l. 138), tačiau tai nepaneigia fizinio skausmo sukėlimo fakto nukentėjusiajai, nes akivaizdu, kad po tokių nukentėjusiosios nurodytų kaltinamojo agresyvių ir smurtinio pobūdžio veiksmų jos atžvilgiu – daužymo per galvos bei kaklo sritis, nukentėjusioji neabejotinai juto fizinį skausmą. Ir nors kaip tvirtina kaltinamasis, jis niekada nėra smurtavęs prieš savo senyvo amžiaus motiną, priešingai, jis jai padeda, ją gerbia ir myli, tačiau šie jo argumentai niekaip nepaneigia jo smurtinio elgesio prieš nukentėjusiąją.

Taigi nustatyta, kad V. Č., smurtaudamas prieš savo mamą, jai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimą kaltinamasis V. Č. padarė tiesiogine tyčia - smurtaudamas prieš savo mamą, jis suvokė, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą ir stresą, ją žaloja ir tokių pasekmių siekė.

3.2. Dėl 2022 m. kovo 18 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. Č. 2022 m. kovo 18 d., naktį, tiksliai nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip du kartus rankomis sudavė nukentėjusiajai mamai E. K. į galvos sritį ir taip jai padarė galvos sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis dėl šios jam inkriminuojamos veikos savo kaltę neigia, teigdamas, kad nors ant mamos yra buvęs užšaukęs, tačiau jos niekada nėra mušęs, tačiau teismas išanalizavęs bylos medžiagą, taip pat nukentėjusiosios paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo keliama versija yra nepagrįsta, prieštaraujanti nustatytų faktinių aplinkybių visumai ir vertina tik kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios niekas įvykyje nedalyvavo ir jo tiesiogiai nematė, todėl tokiu atveju labai svarbu sulyginti jų parodymus su kitais byloje surinktais, ištirtais įrodymais bei nustatyti, ar jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs, logiškai paaiškinami ir įtikinami. Nukentėjusioji E. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad sūnus nuolat vartojo alkoholį, smurtavo prieš ją, bet ji jam atleido, ir nors detaliai, nurodant konkrečias faktines aplinkybes dėl kiekvienos V. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos pasisakyti negebėjo dėl savo senyvo amžiaus, kurtumo, didelio jaudulio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pakankamai ir nuosekliai nurodė, kad 2022 m. kovo 18 d. namuose sūnus V. Č. nerado degtukų, kad galėtų prisidegti cigaretę. Tada pradėjo ant jos šaukti. Susinervinęs priėjo prie sėdinčios ant lovos ir pradėjo kumščiais daužyti per galvos sritį, neatsimena kiek smūgių. Sūnus daužė taip stipriai, kad dėl skausmo pradėjo rėkti ir verkti. Tą pačią dieną į namus atėjo socialinės darbuotojos, kurioms papasakojo, kad sūnus smurtavo ir jos iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Sūnaus labai bijo (t. 1, b. l. 125-126).

Kaltinamojo kaltę pagrindžia ir netiesioginių liudytojų B. Ž., K. T., V. S., T. P. parodymai, kurie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą, t. y. šie liudytojai nurodė aplinkybes, kurias jiems iškart po įvykio pasakojo nukentėjusioji E. K. ir šių liudytojų parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Liudytoja B. Ž., socialinė darbuotoja tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, patvirtino, kad 2022 m. kovo 18 d. su kolegėmis nuvyko pas nukentėjusiąją E. K. į namus. Namų durys buvo atrakintos, koridoriuje sėdėjo E. K. sūnus, kuris vartojo alkoholį, buvo neblaivus ir agresyvus. Jis buvo su draugu. Nukentėjusioji E. K. buvo kambaryje, lovoje gulėjo sušalusi, užsigaubusi kailiniais, verkė. Kambaryje buvo pakankamai tamsu, sužalojimų ant E. K. kūno nepastebėjo. Nukentėjusiojo jai papasakojo, kad ją skriaudžia sūnus, muša ją nuolat, yra sudavęs kumščiu į galvą, kad suspaudžia jai burną, kad nori ją uždusinti, minėjo, kad sūnų nustūmė, nes jeigu nebūtų nustūmusi, ją būtų uždusinęs. Nukentėjusioji taip pat paminėjo, kad ją skriaudžia neblaivus, ir vartoja alkoholį pastoviai, alkoholiui išleidžia visus nukentėjusiosios pinigus. Pokalbio metu E. K. sūnus buvo atėjęs į kambarį, kalbėjo, kad jas išmes, buvo agresyvus. Iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė E. K. sūnų. Šiuo liudytojos B. Ž. parodymus patvirtino ir liudytoja K. T., nurodžiusi, kad 2022 m. kovo 18 d., jai su kolegėmis lankantis E. K. namuose, pastaroji pasakojo, kad sūnus ją pastoviai stumdo bei muša, minėjo, kad labai skauda galvą, taip pat ir liudytoja V. S., kuri patvirtino, kad 2022 m. kovo 18 d., atvykus su kolegėmis į nukentėjusiosios namus, juose, įėjus į kambarį pas nukentėjusiąją pamatė, kad ji sėdi ant lovos, apsigaubusi kažkokiais kailiniais, sušalusi, verkė, buvo išsigandusi, skundėsi, kad sūnus skriaudžia, muša. Tai, kad sūnus muša nukentėjusioji kartojo nuolat, minėjo, jog sūnus jai daužė per galvą, buvo suėmęs veidą. Ji savo rankomis rodė šiuos dalykus, buvo suėmusi sau už galvos, buvo suėmusi už burnos, taip demonstruodama, ką sūnus jai daro. Pokalbio metu nukentėjusiosios E. K. sūnus buvo atėjęs į kambarį, aiškino, kad mamos nemušė, buvo agresyvus, norėjo jas išvaryti. Liudytojas T. P. policijos pareigūnas teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad reaguodamas į pranešimą apie rastą močiutę, prieš kurią galbūt smurtavo jos sūnus, jis nuvyko į Gintaro gatvę, Palangoje,. Į nukentėjusiajai užduodamus klausimus, pastaroji atsakinėjo labai abstrakčiai, bet minėjo, kad sūnus ją sumušė ir baisiai kankino, sakė, kad sūnus ją smaugė, kad buvo suėmęs už veido, norėjo ją uždusinti. Šis nukentėjusiosios ir policijos pareigūno pokalbis buvo fiksuotas „Body“ kamera. „Body“ kameros vaizdo įraše „2022_0318_134444_009“ užfiksuota, kad į policijos pareigūno klausimą „Kas atsitiko?“ nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė sūnus, į klausimą „O kaip sumušė?“, nukentėjusioji nurodė „nosis, užspaudė ir laukė, kol uždusiu“, „smaugė su savo rankom abiem ir ilgai laikė, vos atsigavau“, o paklausta apie tai, ar jai sūnus trenkė nukentėjusioji nurodydama, kad „nu va čia per tas vietas“, parodė savo rankomis į savo galvos sritį. O kai paklausė „į kurias vietas, parodykit su ranka“, ji, atsakydama „nu va čia“, vėl abejomis savo rankomis parodė į savo galvą. Nors šių jos veiksmų vaizdo kamera neapėmė ir dėl to nesimato, tačiau nukentėjusioji E. K. parodė, kad trenkta buvo į galvą; taip pat nukentėjusioji paaiškino, kad „labai skaudžiai kankino, čia ne smurtas, čia kankinimas“ (t. 2, b. l. 8-10). Nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, teismas sprendžia, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimą. Ir nors liudytojai T. P., B. Ž., K. T., V. S. nurodė nepastebėję ant nukentėjusiosios sužalojimų, tačiau byloje esančia specialisto išvadoje Nr. G 478/2022 (03) konstatuoti E. K. padaryti sužalojimai - nustatytas galvos sumušimas. Sužalojimas gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais. Sužalojimas padarytas anksčiau kaip 2022 m. kovo 18 d., 13.35 val. (nurodyta GMP iškvietimo perdavimo data ir laikas). Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1., b. l. 100-101). Nukentėjusiosios E. K. nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės atitinka specialisto išvadoje nurodytiems objektyviems duomenims apie nukentėjusiosios sužalojimo lokalizaciją ir jo mechanizmą. Ši specialisto išvada yra išsami ir teismui jokių abejonių nekelia.

Atsižvelgiant į išdėstytą, bei į byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, jog nukentėjusiajai E. K. padarytas sužalojimas yra būtent kaltinamojo V. Č. neteisėtos veikos pasekmė. Nustatyta, kad V. Č., smurtaudamas prieš savo šeimos narę, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – mamos E. K. sveikatą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimą kaltinamasis V. Č. padarė tiesiogine tyčia - smurtaudamas prieš savo mamą, jis suvokė, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą ir stresą, ją žaloja ir tokių pasekmių siekė.

3.3. Dėl 2022 m. balandžio 18 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. Č. 2022 m. balandžio 18 d., naktį, tiksliai nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip du kartus rankomis sudavė į kaklo sritį nukentėjusiajai E. K. bei sugriebęs plaukus, nemažiau kaip du kartus, juos tempė į šonus ir taip sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. Č. kategoriškai neigia smurtavęs prieš savo motiną, tačiau teismas išanalizavęs bylos medžiagą, taip pat nukentėjusiosios paaiškinimus, konstatuoja, kad kaltinamojo keliama versija yra nepagrįsta ir prieštaraujanti nustatytų faktinių aplinkybių visumai.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2022 m. balandžio 18 d., naktį, bute, (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaltinamasis už tai, kad jo mama nenupirko cigarečių, ir dėl to supykęs, prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Be šių dviejų asmenų, niekas konflikte nedalyvavo ir jo tiesiogiai nematė. Tokiu atveju labai svarbu sulyginti jų parodymus su kitais byloje surinktais, ištirtais įrodymais bei nustatyti, ar jų parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, yra nuoseklūs, logiškai paaiškinami ir įtikinami. Nukentėjusioji E. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad sūnus nuolat vartojo alkoholį, smurtavo prieš ją, ir nors detaliai, nurodant konkrečias faktines aplinkybes dėl kiekvienos V. Č. inkriminuotos nusikalstamos veikos pasisakyti negebėjo dėl savo senyvo amžiaus, kurtumo, didelio jaudulio, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pakankamai ir nuosekliai nurodė, kad 2022 m. balandžio 18 d., namuose, miegamajame, sūnus pradėjo priekaištauti, kad ji nenuėjo nupirkti cigarečių. Nepirko jam cigarečių, nes jis nuolatos vartoja alkoholį ir niekur nedirba, jį išlaiko iš savo pensijos. Būnant miegamajame ant lovos, atėjęs įpykęs V. Č. abejomis rankomis suspaudė nosį ir burną, kad negalėtų kvėpuoti. Kai sūnus atitraukė rankas nuo burnos ir nosies, sunkiai atgavo kvapą, manė, kad uždus. Vėliau sūnaus pyktis nesiliovė, jis delnais trenkė per kaklą ir sugriebęs už plaukų, juos tampė į šonus. Dėl tokių veiksmų ji juto skausmą (t. 1, b. l. 47-50). Nukentėjusioji taip pat papildomai paaiškino, kad paskutiniu metu sūnus ją kankina, nes nori numarinti. Kai sūnus išgeria, pasidaro dar žiauresnis, nors ir blaivas kankina. Jo veiksmai nestandartiški, rankas uždeda ant burnos, nosies ir spaudžia. Jo rankos stiprios, vos išsivaduoja, mėlyna išlenda iš jo rankų. Pradeda garsiai šaukti pagalbos, mano, kad visi kaimynai ją girdi. Kai pasiskundžia, būna dar baisiau. Paskutiniu metu policija pas ją važiavo kelis kartus. Atsimena, jog minėjo, kad V. Č. kumščiu yra sudavęs į galvą. Ir į kaklą yra sudavęs, skaudą kaklą ir dabar. Negali įvardyti kiek kartų tai buvo, bet ne vieną ir ne du, o kai pasiskundžia, būna dar baisiau. Gali tik įvardinti jo rankų stiprų spaudimą ant burnos ir nosies, kumščių daužymus į galvą ir kaklą, nuo ko labai skauda. Nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės yra nuoseklūs, įtikinami, jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios bei jos sūnaus bendro gyvenimo aplinkybes visos bylos kontekste, neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios paaiškinimais. Be to, šiuo atveju kaltinamojo kaltė yra grindžiama ne vien tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir kitais byloje esančiais objektyviai užfiksuotais duomenimis, patvirtinančiais kaltinamojo V. Č. veiksmuose esant nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Nukentėjusiosios paaiškinimai užfiksuoti ir byloje esančiame „Body“ kameros vaizdo ir garso įraše, kurio apžiūros rezultatai užfiksuoti daiktų apžiūros protokole (t. 2, b. l. 10). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji policijos pareigūnui į klausimą, ar ją vakar mušė sūnus, kelis kartus patvirtino, kad sūnus ieškojo cigarečių, o jų neradęs, ją naktį skaudžiai mušė, kad ji šaukė, rėkė, parodė policijos pareigūnui kaip ir kur sūnus buvo suėmęs už veido per burnos sritį ir laikė užspaudęs, sūnus ne tik mušė, bet ir kankino, tempė plaukus (t. 2, b. l. 11). Be to, nukentėjusiosios paaiškinimus dėl aptariamo įvykio iš dalies patvirtina ir 2022 m. balandžio 18 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint E. K. akivaizdžių sužalojimų nenustatyta, tačiau pastebėta šiek tiek paraudusi jos kaklo oda (t. 2, b. l. 1-5). Apžiūros metu aptiktas nukentėjusiosios kaklo paraudimas atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes, tai yra tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai ne mažiau kaip du kartus rankomis sudavė į kaklo sritį, po ko ant nukentėjusiosios kaklo atsirado paraudimai. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo mamą ir jai sukėlė fizinį skausmą patvirtina ir baudžiamojoje byloje iš karto po įvykio surinkti pirminiai duomenis - Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, bei jų apžiūros rezultatai, kurie užfiksuoti objektų apžiūros protokole, taip pat liudytojos Ž. M. parodymai. Antai byloje esančiame garso įraše girdėti, kad pranešėja Ž. M. 2022 m.. balandžio 17 d. pranešė apie tai, kad „toks (duomenys neskelbtini), agresyvus baisiai, žino jau čia visi jį, dabar ta močiutė, jis gyvena su mama, bet ta močiutė labai sena, dabar ant gatvės, čia mes matėm kaip tik pro langus, susikoliojo, jis griebė tai močiutei už gerklės, keikėsi čia ant gatvės, dabar ta močiutė kažkur išėjo, ar ji išsigando ar kaip, o jis nuėjo į tuos namus“, į Bendrojo pagalbos centro darbuotojos klausimą „O dabar greitosios ar niekam nereikia?“, pranešėja nurodė, kad „ne, ta močiutė ji išėjo, manau, kad ji jau išsigando, nes ji čia ant gatvės skėtariojosi, rėkė, klykė, ir už gerklės jai griebė, susistumdė, ir ta močiutė, nu kiek ji galėjo, nuskubėjo“. Liudytoja Ž. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad prieš aptariamą įvykį, t. y. 2022 m. balandžio 17 d., dienos metu išgirdo lauke triukšmą ir išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Išėjusi į lauką pamatė, kad lauke, ant šaligatvio, šalia jos namų, kaltinamasis V. Č. nukentėjusiąją vadino debile, sakė „eik nupirk cigarečių, degtinės“, „aš tave užmušiu“, dešine ranka buvo sugriebęs savo motinai už gerklės, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Analogiškas aplinkybes liudytoja Ž. M. patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, kad prieš įvykį, t. y. 2022 m. balandžio 17 d., dienos metu išgirdo lauke triukšmą ir išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Išėjusi į lauką pamatė, kad lauke, ant šaligatvio, šalia jos namų, kaltinamasis V. Č. nukentėjusiąją vadino debile, sakė „eik nupirk cigarečių, degtinės“, „aš tave užmušiu“, dešine ranka buvo sugriebęs savo motinai už gerklės, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. 2022 m. balandžio 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad policijos pareigūnams, nuvykus į pranešime nurodytą adresą ir susisiekus su pranešėja, ji paaiškino, kad maždaug prieš 15 minučių, ši būdama to paties namo antrame aukšte išgirdo kaip pirmame aukšte kažkas šaukia. Išėjusi į kiemą pastebėjo, kad vyriškis šaukia ant savo mamos, vėliau jis tarsi savo ranka suėmė už kaklo ir močiutė iš kiemo pasišalino. Policijos pareigūnams priėjus prie namo ir pasibeldus į duris, jų niekas neatidarė. Per namo langus buvo matyti, kad šiame name bute nieko nėra. Įvykio vietoje teisės pažeidimo faktas nenustatytas. Smurtas artimoje aplinkoje neužfiksuotas (t. 2, b. l. 26). Policijos pareigūnai, reaguodami į pranešėjos pranešimą ir tikslindami įvykio aplinkybes, į įvykio vietą nuvyko dar kartą, ir tuomet iš nukentėjusiosios paaiškinimų sužinojo, kad 2022 m. balandžio 17 d., nukentėjusiajai gulint lovoje ją dusino jos sūnus uždėdamas rankas ant burnos ir neleisdamas dėl to kvėpuoti. Nukentėjusiosios E. K. teigimu, po to, kai sūnus atsitraukė ji sunkiai atgavo kvapą, bei manė, kad uždus. Po visko, nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė, kad jos sūnus nenurimo ir abiejų rankų delnais jai sudavė į kaklo sritį, bei sugriebęs už plaukų juos tampė. Šios aplinkybės nurodytos 2022 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo (t. 2, b. l. 27).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. Č. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t. y. smurtaudamas prieš savo šeimos narį – senyvo amžiaus, silpnos sveikatos nukentėjusiąją, sudavęs jai į kaklo sritį bei sugriebęs jos plaukus, tampydamas juos į šonus, suprato, kad tokiais savo veiksmais jai mažų mažiausiai sukelia fizinį skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusiąją, ir norėjo taip elgtis. Neabejotinai, kad po tokių kaltinamojo agresyvių ir smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusioji juto fizinį skausmą. Taigi kaltinamojo veika dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taigi, teismas įvertinęs išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog V. Č. veiksmuose yra visi būtinieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, t. y. jis 2022 m. balandžio 18 d., naktį, tiksliai nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau kaip du kartus rankomis sudavė į kaklo sritį nukentėjusiajai E. K. bei sugriebęs plaukus, nemažiau kaip du kartus juos tempė į šonus ir taip nukentėjusiajai savo šeimos narei E. K. sukėlė fizinį skausmą.

3.4. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Šioje baudžiamojoje byloje V. Č. pareikšti kaltinimai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už sistemingą nukentėjusiosios E. K. bauginimą, naudojant psichinę prievartą.

Pagal teismų praktiką sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kelti baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą (pvz., besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad BK 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Be to, sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013).

Kai žmogus sistemingai bauginamas naudojant psichinę prievartą, reikalaujama nustatyti bent tris bauginamojo pobūdžio veiksmus, padarytus per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančius kaltininko elgesio kryptingumą bei siekį įbauginti asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-346-942/2018, 2K-269-303/2020, 2K-269-895/2018 ir kt.).

Kaltinamasis V. Č. nepripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad jis kartais užšaukia ant mamos, nes ji blogai girdi, tačiau jai niekada nėra grasinęs, jos bauginęs, jokio psichologinio smurto prieš ją nėra naudojęs. Tokia kaltinamojo versija laikytina tik kaip gynybine, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar bent šiek tiek sušvelninti savo padėtį, nes nustatytų grasinimų skaičius, atskirų veikų padarymo laikas, veikų turinys, tyčios kryptingumas įrodytas tiek nukentėjusiosios E. K. teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tiek ir nukentėjusiosios parodymus patvirtinančiais liudytojų L. L., T. B., Ž. M., R. D., B. Ž., K. T., V. S. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. sausio 11 d., apie 20.00 val., jai sūnus liepė parnešti cigarečių, nes kitu atveju, sūnus prieš ją smurtauja. 2022 m. sausio 25 d., apie 2.00 val., sūnus liepė eiti nupirkti cigarečių, nes, kitu atveju, pasakė, kad ją muš. Ėjo tokiu laiku nupirkti cigarečių, nes jo bijo, kad gali stipriai sužaloti ar net užmušti. Kai parneša cigarečių, sūnus kuriam laikui pasidaro ramesnis. 2022 m. kovo 12 d., vakare, namuose, sūnus V. Č. be jokios priežasties, rankomis ne mažiau penkis kartus daužė per galvos bei kaklo sritį, taip sukeldamas skausmą. Po to, jai gulint lovoje, tikslaus laiko pasakyti negali, V. Č. ant burnos bei nosies uždėjo savo abiejų rankų delnus ir spaudė, ko pasekoje buvo sunku kvėpuoti, pradėjo dusti. 2022 m. kovo 13 d., ryte sūnus dar miegojo, todėl ir išėjo į miestą ieškoti pagalbos. Sūnaus labai bijo ir nebegali kentėti jo nuolatinio fizinio smurto bei grasinimų (t. 1, b. l. 9-12). 2022 m. kovo 18 d. namuose sūnus V. Č. nerado degtukų, kad galėtų prisidegti cigaretę. Tada pradėjo ant jos šaukti. Susinervinęs priėjo prie sėdinčios ant lovos ir pradėjo kumščiais daužyti per galvos sritį, neatsimena kiek smūgių. Sūnus daužė taip stipriai, kad dėl skausmo pradėjo rėkti ir verkti. Tą pačią dieną į namus atėjo socialinės darbuotojos, kurioms papasakojo, kad sūnus smurtavo ir jos iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Sūnaus labai bijo (t. 1, b. l. 125-126). 2022 m. balandžio 18 d., namuose, miegamajame, sūnus pradėjo priekaištauti, kad nenuėjo nupirkti cigarečių. Nepirko jam cigarečių, nes jis nuolatos vartoja alkoholį ir niekur nedirba, jį išlaiko iš savo pensijos. Būnant miegamajame ant lovos, atėjęs įpykęs V. Č. abejomis rankomis suspaudė nosį ir burną, kad negalėtų kvėpuoti. Kai sūnus atitraukė rankas nuo burnos ir nosies, sunkiai atgavo kvapą, manė, kad uždus. Vėliau sūnaus pyktis nesiliovė, jis delnais trenkė per kaklą ir sugriebęs už plaukų, juos tampė į šonus. Dėl tokių veiksmų juto skausmą (t. 1, b. l. 47-50). Paskutiniu metu sūnus ją kankina, nes nori numarinti. Kai sūnus išgeria, pasidaro dar žiauresnis, nors ir blaivas kankina. Jo veiksmai nestandartiški, rankas uždeda ant burnos, nosies ir spaudžia. Jo rankos stiprios, vos išsivaduoja, mėlyna išlenda iš jo rankų. Pradeda garsiai šaukti pagalbos, mano, kad visi kaimynai ją girdi. Kai pasiskundžia, būna dar baisiau. Paskutiniu metu policija pas ją važiavo kelis kartus. Atsimena, jog minėjo, kad (duomenys neskelbtini) kumščiu yra sudavęs į galvą. Ir į kaklą yra sudavęs, skaudą kaklą ir dabar. Negali įvardyti kiek kartų tai buvo, bet ne vieną ir ne du, o kai pasiskundžia, būna dar baisiau. Gali tik įvardinti jo rankų stiprų spaudimą ant burnos ir nosies, kumščių daužymus į galvą ir kaklą, nuo ko labai skauda (t. 1., b. l. 154-155). Byloje esančiame daiktų apžiūros protokole, vaizdo ir garso įrašuose, padarytuose 2022 m. kovo 13 d., 2022 m. kovo 18 d., 2022 m. balandžio 18 d., užfiksuota, kad nukentėjusioji E. K. nurodė apie V. Č. veiksmus jos atžvilgiu, t. y., kad V. Č. jai sudavė, dusino, smaugė, kankino (t. 2, b. l. 8-13, 15-17). Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kai sūnus vartojo alkoholį, versdavo ją nupirkti cigarečių, alkoholio, jis ją mušdavo ranka, kur papuola, prie ausų, į galvą, bet šiuo metu yra nusiraminęs, ir ji jam jau yra atleidusi. Tai, kad E. K. apklausta teisme konkrečiai dėl kiekvieno įvykio pasisakyti negebėjo dėl savo amžiaus, sveikatos negalavimų, didelio susijaudinimo, taip pat buvo matyti, kad ji buvo linkusi labiau nutylėti, nei atskleisti visų įvykių aplinkybes. Iš pačios nukentėjusiosios parodymų, duotų teisme, matyti, kad parodymų davimo metu ji su sūnumi V. Č. susitaikė, todėl akivaizdu, kad nukentėjusioji siekė bent kažkiek sušvelninti kaltinamojo padėtį, visgi tai kaltinamojo kaltės nepaneigia ir teismas neturi pagrindo nesiremti nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nes jos parodymai atitinka kitą byloje surinktą medžiagą, neprieštarauja kitų byloje apklaustų asmenų parodymams, o būtent liudytojų L. L., T. B., Ž. M., R. D., B. Ž., K. T., V. S. parodymams. Liudytoja policijos pareigūnė L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, o tai patvirtino ir teisme, kad ji 2022 m. sausio 11 d., apie 20.00 val., patruliavo Palangoje ir gatvėje sutiko senyvo amžiaus moterį nukentėjusiąją E. K.. Sustojo ir paklausė ar nereikia pagalbos. Ji nurodė, kad eina į degalinę, nes sūnus liepė nupirkti cigarečių. E. K. jai guodėsi, kad su sūnumi būna barnių, kad prašo nupirkti alkoholio ir cigarečių, sakė, kad neramiai gyvena, bet neužsiminė, kad sūnus grasina, bendrai kartojo, kad sūnaus bijo, dėl to eina pirkti, ko jis prašo. 2022 m. sausio 25 d., apie 2.00 val., ji vėl patruliavo Palangoje ir vėl pamatė einančią E. K.. Sustojo pasikalbėti, ji vėl nurodė, kad eina į degalinę sūnui nupirkti cigarečių. Vėl skundėsi nesutarimais, bendrai pasakojo, kad sūnus daug geria ir prašo pirkti cigaretes, alkoholį. Vėl kalbėjo tą patį, kad su sūnumi nesutaria, tačiau pareiškimus rašyti ji tada atsisakė, apie smurtą neminėjo, tik pasakojo, kad sūnus liepė eiti pirkti cigarečių. 2022 m. kovo 13 d. tarnybos metu jai nuvykus į degalinę, pardavėjas nurodė, kad prieš 10 - 15 min. buvo atėjusi labai senyvo amžiaus moteris, prašė pagalbos, pasakė, kad ją muša sūnus ir prašė iškviesti policiją. Degalinės darbuotojas nurodė, kad moterį nusiuntė į policiją. Grįžo į komisariatą ir prie vartelių lauke pamatė tą pačią senyvo amžiaus močiutę E. K., kuri pradėjo pasakoti apie prieš tai dienos, kad prieš ją smurtavo sūnus V. Č.. Liudytojas T. B. taip pat nurodė, kad nukentėjusioji atvykusi į degalinę jam skundėsi, kad ją muša sūnus, jos neįleidžia į namus ir prašė jo pagalbos. Liudytoja Ž. M. patvirtino, kad kaltinamasis V. Č. labai girtauja, nuolat kelia triukšmą. Yra girdėjusi, kad kaimynas nuolat grasina mamai „užmušiu tave", visada girdi „eik nupirkt man cigarečių ir degtinės“, „įpilk, žinau, kad turi, debile tu", taip pat girdėdavo E. K. šaukimus „atstok, neturiu, nelįsk“. Taip pat parodė, kad būdama namuose, 2022 m. sausio 11 d., vakare, 2022 m. sausio 25 d. nakties metu girdėjo, kaip Virginijus garsiai šaukė ant mamos „eik nupirk cigarečių, jeigu nenueisi, užmušiu“. Ji ne kartą yra skambinusi į policiją dėl kaimyno elgesio, taip pat ir 2022 m. kovo 22 d., apie 23 val., kvietė pareigūnus dėl V. Č., kuris, stovėdamas prie nukentėjusios buto durų, garsiai šaukė „atidaryk, užmušiu“. 2022 m. balandžio 17 d. išgirdo triukšmą lauke ir išėjusi matė, kad lauke, ant šaligatvio, šalia namo, kaltinamasis E. K., suėmęs už kaklo, vadino debile, sakė „eik nupirk cigarečių, degtinės, nes kitaip aš tave užmušiu". Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas R. D., kuris gyvena tame pačiame name kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji. Jis taip pat patvirtino, kad nuolat girdėdavo triukšmą ir V. Č. riksmus, rėkimus ant mamos E. K.. Yra girdėjęs kaip V. Č. grasino savo mamai „užmušiu“, „eik nupirk cigarečių, duok išgerti“ ir panašius. Vieną dieną per langą matė, kaip V. Č. ant savo mamos rėkė kieme. Vėliau jam jo dukra sakė, jog matė, kad V. Č. buvo suėmęs nukentėjusiajai už kaklo ir jai grasino. Liudytoja socialinė darbuotoja B. Ž. patvirtino, kad vizito metu ji aptikusi nukentėjusiąją verkiančią, į klausimą kodėl ji verkia E. K. jai papasakojo, kad ją nuolat skriaudžia, muša neblaivus sūnus, yra sudavęs kumščiais, dusinęs, prageria jos pinigus ir ji jo bijo. Liudytoja K. T. bei V. S. patvirtino liudytojos B. Ž. parodymus apie tai, kad nukentėjusioji joms skundėsi, kad ją muša sūnus. Palangos miesto socialinių paslaugų centro raštu (t. 1, b. l. 110), greitosios medicinos pagalbos kortelės įrašu, iš kurio matyti, kad 2022 m. kovo 14 d. GMP darbuotoja A. G. padarė įrašą, kad pacientė susijaudinusi, nerami; preliminari GMP diagnozė - neramumas ir susijaudinimas (t. 1, b. l. 138, 140), 2022 m. kovo 18 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriam užfiksuota smurto patyrusio asmens E. K. būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Taigi teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl savo sūnaus agresyvaus elgesio, patyrė baimės jausmą, išgąstį, kad kaltinamasis ją gali sunkiai sužaloti ar nužudyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis elgėsi pavojingai, jo nevienkartiniai grasinimai savo mamai buvo realūs ir darantys poveikį nukentėjusiosios psichinei savijautai, kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios savijautos.

Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. Č. sistemingai baugino nukentėjusiąją, naudodamas psichinę prievartą, todėl jo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje nurodytą sistemingumo požymį, nes kaltinamasis per keturis mėnesius prieš nukentėjusiąją nuolat naudojo psichinę prievartą, išsakė bauginamojo pobūdžio frazes, demonstravo agresyvų elgesį, keturis kartus atliko bauginamojo pobūdžio veiksmus, t. y. 2022 m. sausio 11 d., apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini), Palangoje, žodžiu baugino nukentėjusiąją E. K. - grasino užmušti, sumušti, jeigu ji neatneš cigarečių; 2022 m. sausio 25 d., apie 2.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, žodžiu baugino nukentėjusiąją E. K. - grasino užmušti, sumušti, jeigu ji neatneš cigarečių; 2022 m. kovo 12 d., vakare, tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, veiksmais baugino nukentėjusiąją E. K. - rankomis spaudė jos burną ir nosį (dusino); 2022 m. kovo 18 d., naktį, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veiksmais baugino nukentėjusiąją E. K. - rankomis suėmė jos kaklą (smaugė); 2022 m. balandžio 17 d., apie 13.50 val., šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, žodžiu ir veiksmais baugino nukentėjusiąją E. K. - sugriebęs ranka E. K. už kaklo, žodžiu grasino užmušti, jeigu ji neatneš cigarečių, degtinės. 2022 m. balandžio 18 d., naktį, tikslus laikas nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veiksmais baugino nukentėjusiąją E. K. - rankomis spaudė jos nosį ir burną (dusino). Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko turėdamas bendrą sumanymą priversti savo senyvo amžiaus nukentėjusiąją motiną jam paklusti, nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į jų skaičių, atlikimo laikotarpį, BK 145 straipsnio 2 dalies prasme vertintini kaip padaryti per neilgą laiko tarpą ir rodantys jo elgesio kryptingumą, siekiant įbauginti nukentėjusiąją, ir laikytini sistemingu nukentėjusiosios bauginimu. Taigi kaltinamojo V. Č. ši aptariama veika kvalifikuojama pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formas ir rūšis, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. Č. lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis 2022 m. kovo 18 d., 2022 m. balandžio 18 d. padarytas nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas).

Kaltinamasis padarė tris nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, žmogaus sveikatai, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – motiną, ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, pavojingus žmogaus sveikatai ir net gyvybei (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaltinamojo padaryti nusikaltimai vertinami kaip pavojingi tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias jo padarymo aplinkybes, atitinkantys rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą. Kaltinamasis nusikaltimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo veiksmai buvo agresyvūs, sistemingi. Kaltinamasis neteistas, tačiau 2020 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu, patvirtintu 2020 m. lapkričio 18 d. ikiteisminio teisėjo nutartimi, jam ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kuriame V. Č. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą prieš tą pačią nukentėjusiąją E. K. (t. 2, b. l. 76-79). Kaltinamasis V. Č. vieną kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 2, b. l. 81). Kaltinamasis V. Č. yra darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, darbo nesusirado ir bylos nagrinėjimo metu, ir nors pagal teismų informacinėje sistemoje LITEKO, esančius Sodros duomenis, jis yra vykdantis individualią veiklą, tačiau kaip pats nurodė, jokios veiklos vykdyti dar nėra pradėjęs, V. Č. diagnozuota priklausomybė alkoholiui (t. 2, b. l. 64).

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį V. Č. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, darytina išvada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o už BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį parenkant mažesnį, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Į bausmės laiką įskaitytinas V. Č. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 13 d., 19.00 val., iki 2022 m. kovo 15 d., 15.47 val. (t. 2, b. l. 115-116, 122-123), nuo 2022 m. kovo 18 d., 14.12 val., iki 2022 m. kovo 20 d., 21.41 val. (t. 2, b. l. 154-157), nuo 2022 m. balandžio 18 d., 12.50 val., iki 2022 m. balandžio 20 d., ir suėmime nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. liepos 5 d. išbūtas laikas (t. 2, b. l. 179-181, t. 3, b. l. 36)

Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018).

Vertindamas kaltinamojo V. Č. padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę, teismas svarsto galimybę atidėti bausmės vykdymą, atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad to prašė ir valstybės kaltintojas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo reikia įvertinti, ar bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su paties nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

Teismas įvertina tai, kad šioje byloje kaltinamasis V. Č. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus savo šeimos nariui – mamai E. K., nukreiptą į žmogaus sveikatą ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei, tačiau kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka tik vieną kartą, po jam taikytos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, kaltinamasis deda pastangas koreguoti savo elgesį, po paskutinio nusikaltimo iki šiol naujų nusikalstamų veikų nepadarė, kad sūnus yra pasitaisęs, tapo ramesnis patvirtino ir nukentėjusioji, taip pat ir liudytojai kaimynai Ž. M., R. D.. Be to, ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog stengiasi nebevartoti alkoholio, lankosi anoniminių alkoholikų susitikimuose, yra įregistravęs individualią veiklą ir ieškosi darbo. Be to, nukentėjusioji atleido savo sūnui ir pretenzijų jam neturi.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis daugiau nenusikals ir bausmės tikslai V. Č. bus pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie teigiamai veiks jo elgesį ir skatins nenusikalsti. Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5 punktas, 6 punktas).

V. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas V. Ančiukaitis teikdamas nukentėjusiajai E. K. teisinę pagalbą susipažino su byla, rengėsi bylos nagrinėjimui ir atstovavo nukentėjusiąją bylą nagrinėjant teisme. Iš advokato į bylą pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, patirta dėl nukentėjusiajai E. K. suteiktos teisinės pagalbos sudaro 285,29 Eur (t. 3, b. l. 80-82, 84).

Atsižvelgiant į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir teismui pateiktus ją pagrindžiančius dokumentus, į bylos sudėtingumą, byloje surengtų teismo posėdžių, kuriuose advokatas atstovavo nukentėjusiąją skaičių bei į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turi įregistravęs individualią veiklą, taip pat į bylos išnagrinėjimo rezultatą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas. Valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiosios advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo V. Č. priteistina 285,29 Eur suma antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas Nr. ATP-2022-30327 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma iš kaltinamojo V. Č. išieškoti valstybės naudai 369,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam baudžiamojoje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą (t. 3, b. l. 95-97).

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti kaltinamajam gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Bylos duomenimis kaltinamasis V. Č. jokio turto neturi, nors yra įregistravęs individualią veiklą, tačiau, kaip nurodė pats, jos kol kas nevykdo ir jokių pajamų iš darbinės veiklos negauna, taigi jo turtinė padėtis nėra gera, be to, atsižvelgiant į jo prievolę valstybei sumokėti nukentėjusiosios antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teismo vertinimu, valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo gynėjo pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 121-122, 146-147) – taikytinos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti – 2 (du) kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308 straipsniais,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, ir jį nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. kovo 12 d. nusikalstama veika) – areštu 40 (keturiasdešimt) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. kovo 18 d. nusikalstama veika) – areštu 50 (penkiasdešimt) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalį ( 2022 m. balandžio 18 d. nusikalstama veika) – areštu 40 parų (keturiasdešimt) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, iš dalies pridėti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir V. Č. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti V. Č. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 13 d., 19.00 val., iki 2022 m. kovo 15 d., 15.47 val., nuo 2022 m. kovo 18 d., 14.12 val., iki 2022 m. kovo 20 d., 21.41 val., nuo 2022 m. balandžio 18 d., 12.50 val., iki 2022 m. balandžio 20 d. (6 paras) ir kardomojo kalinimo – suėmimo laiką nuo 2022 m. balandžio 20 d. iki 2022 m. liepos 5 d., (77 paras); viso į bausmės laiką įskaityti 83 paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, V. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jį įpareigoti pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistojo V. Č. valstybės naudai išieškoti 285,29 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir 29 ct) išlaidas už nukentėjusiajai E. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti – 2 (du) kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.