- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- I-519-513/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00308-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- D.Š.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Petras Žekys
- Kategorijos
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjai D.Š., jos atstovui advokatui Petrui Žekiui, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovui Dainai Sodienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D.Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2009-11-03 teismo nutartimi priimtas pareiškėjos D.Š. skundas atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriuo prašoma įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių apskaičiuoti ir paskirti mirusiai G.D. netekto nedarbingumo pensiją ir išmokėti ją palaidojusiai D.Š. už mirties mėnesį nuo 2009-04-06 ir dar paskirtos pensijos dydžio išmoką už du mėnesius.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodo, kad jos motina G.D. mirė 2009-04-09, o 2009-04-06 jai buvo nustatytas 85 procentų netekto nedarbingumo lygis, darbingumo lygio pažyma išduota 2009-04-14. Teigia, kad G.D. teisė gauti valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją atsirado nuo 2009-04-06. Pareiškėja nurodo, kad kreipėsi į atsakovą 2009-04-14, tačiau atsakovas jokių dokumentų nepriėmė ir pasiūlė kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Gavusi 2009-10-07 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą, kuriame jai išaiškinta, jog nei jos motina, nei motinos įgaliotas asmuo prašymo skirti netekto nedarbingumo pensiją atsakovui nepateikė, todėl pensija nebuvo paskirta ir atsakovas neturi pagrindo išmokėti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 41 straipsnio 5 dalyje numatytos išmokos. Po minėto rašto gavimo pareiškėja kreipėsi į atsakovą, tačiau jai vėl buvo išaiškinta, kad joks prašymas nebus priimtas (b.l. 4-5).
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu su skundu nesutinka. Nurodo, kad nei pareiškėjos motinos G.D. vardu, nei teisės aktų nustatyta tvarka jos įgalioto asmens prašymo skirti pensiją su visais būtinais dokumentais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje nebuvo gauta. Pareiškėjos motinai pensija iki mirties nebuvo paskirta ir mirties dieną ji nebuvo pensijos gavėja, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai išmoką, numatytą Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje. Paaiškina, kad nei Pensijų įstatyme, nei Valstybino socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nenumatyta išmokėti išmoką už mirusį asmenį, kuriam pensija nebuvo paskirta, jį laidojusiam asmeniui (b.l. 20-21).
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pagal Nuostatų 67 punktą kreipimosi dėl pensijos data laikoma diena, kurią priimtas prašymas su visais dokumentais. Nurodo, kad pagal Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalies nuostatas pensija išmokama, jeigu ji yra paskirta. Šiuo atveju pareiškėjos motina dėl netekto nedarbingumo pensijos skyrimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nebuvo pateikusi nei prašymo, nei kitų būtinų dokumentų šiai pensijai skirti. Taigi sprendimo skirti pareiškėjos motinai G.D. netekto nedarbingumo pensiją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje nėra ir negalėjo būti, nes G.D. iki mirties nebuvo pensininkė. Bylą teismo posėdyje prašo negrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 23-24).
Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuoto trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina šiam bylos proceso dalyviui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėja D.Š. ir jos atstovas advokatas Petras Žekys teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė tenkinti iš esmės jame išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Pareiškėjos atstovas paaiškino, jog šiuo atveju turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio analogija, numatanti, jog paveldėjimas yra universalus teisių perėmimas ne tik turtinių, bet ir neturtinių teisių. Pareiškėjos motina negalėjo įgyvendinti šių teisių, nes mirė, todėl šios teisės turėtų pereiti pareiškėjai. Mano, kad šiuo atveju reikėtų taikyti sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus, nes pareiškėjos motina negalėjo realizuoti savo teisių. Pareiškėja paaiškino, jog prašoma pensijos išmoka jai turi būti išmokėta - kaip ir tiems, kuriems yra paskirta.
Atsiliepimas
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė Daina Sodienė teismo posėdžio metu palaikė atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teisės aktai nenumato, kad mirusiam žmogui būtų skiriama pensija. Pensija pareiškėjos motinai nebuvo paskirta, todėl pareiškėjai nepriklauso pensijos laidojimo pašalpos. Mano, kad įstatymo analogija šiuo atveju neturėtų būti taikoma, nes tai ne pirmas toks atvejis Lietuvoje. Nurodo, kad pareiškėjos motina negalėjo realizuoti teisės gauti pensiją, nes mirė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Administracinis ginčas kilęs dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus.
Sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar teisėtas ir pagrįstas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – apskaičiuoti ir paskirti 2009-04-09 mirusiai pareiškėjos D.Š. motinai G.D. netekto nedarbingumo pensiją ir išmokėti ją palaidojusiai pareiškėjai už mirties mėnesį nuo 2009-04-06 ir dar paskirtos pensijos dydžio išmokos už du mėnesius.
Ginčo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (žr. Valstybės žinios, 2005, Nr. 71-255, toliau – ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-01 nutarimu Nr. 754 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (žr. Valstybės žinios, 2005, Nr. 83-3066) normos.
Pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka bei terminai nustatyti Pensijų įstatymo 40 - 44 straipsniuose, Nuostatų 55 - 99 punktuose. Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Pensijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Šio įstatymo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai pagal nuolatinę arba faktinę pensininko gyvenamąją vietą. Pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.
Nuostatų 55 punkte nustatyta, kad prašymą skirti pensiją su visais reikiamais dokumentais asmuo turi paduoti nuolatinės arba faktinės gyvenamosios vietos socialinio draudimo skyriui. Be to, šis asmuo turi pateikti skyriui Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nuostatų 57 punkte nustatyta, kad prie prašymo skirti netekto darbingumo pensiją turi būti pridėti šie dokumentai: darbingumo lygio pažyma, išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (invalidumo pažymėjimas, išduotas iki 2005-07-01 valstybinės socialinės ekspertizės komisijos); dokumentai, įrodantys asmens stažą; dokumentai, įrodantys asmens pajamas, prilyginamas asmens draudžiamosioms pajamoms; dokumentai, patvirtinantys pensijos (pensijos išmokos) gavimo kitoje valstybėje faktą ir stažo laikotarpius, už kuriuos ši pensija asmeniui paskirta ir mokama (jeigu tokią pensiją (pensijos išmoką) asmuo gauna).
Nuostatų 67 punkte nustatyta, kad kreipimosi dėl pensijos data laikoma diena, kurią priimtas prašymas su visais reikiamais dokumentais.
Analizuojant minėtų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad prašymą dėl pensijos skyrimo su visais reikiamais dokumentais turi pateikti pats asmuo ir (ar) jo įgaliotas asmuo. Taigi, pagal Pensijų įstatymo nuostatas, asmuo, įgijęs teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, tam, kad ši teisė būtų realizuota, turi pateikti prašymą su visais reikiamais dokumentais.
Pareiškėja skundo reikalavimą grindžia Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pensijų įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje bei Nuostatų 80 punkte numatyta, kad pensininkui mirus, pensija išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar paskirtos pensijos dydžio išmoką už du mėnesius. Ginčo atveju duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos motina G.D. (ar jos įgaliotas asmuo) buvo pateikusi prašymą su visais reikiamais dokumentais atsakovui dėl netekto nedarbingumo pensijai skyrimo, nėra. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja, o iš jos argumentų akivaizdu, kad ji iš esmės neteisingai aiškina ir supranta Pensijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias ginčo pensijos skyrimo ir mokėjimo tvarką.
Akcentuotina, kad aukščiau minėtos teisės normos aiškiai nustato, kad pensija ir atitinkami jų dydžio išmokos po pensininko mirties yra išmokama jį laidojusiems asmenims, jeigu pensija jam buvo paskirta. Šiuo atveju atsakovo sprendimo skirti G.D. netekto darbingumo pensiją nėra. Skundo argumentai, jog pareiškėjos motina mirė, todėl ji nespėjo realizuoti teisės gauti netekto nedarbingumo pensiją, nesudaro teisinių prielaidų kitaip aiškinti bei taikyti Pensijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Teisės į pensiją atsiradimo diena nėra šios teisės realizavimo momentas, nes tam, kad asmuo realizuotų šią savo teisę, reikia atlikti veiksmus, išreikšti savo valią. Teisė į socialinio draudimo pensiją nėra paveldima, nes ji yra individuali – teisė gauti pensiją priklauso asmeniui, sulaukusiam įstatyme nustatyto amžiaus ir turinčiam minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (Pensijų įstatymo 20 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl įstatymo analogijos ir (ar) sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų byloje taikymo vertintini kaip juridiškai nepagrįsti. Vertinant išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad juridinio pagrindo atsakovui atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus nėra, todėl skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą apskaičiuoti ir paskirti mirusiai G.D. netekto nedarbingumo pensiją ir išmokėti ją pareiškėjai už jos motinos mirties mėnesį nuo 2009-04-06 ir dar paskirtos pensijos dydžio išmoką už du mėnesius pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos D.Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.