Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-05-13 · Civilinė byla Nr. 2-273-620/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-13
Bylos Nr.
2-273-620/2013
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00151-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Ieškovas
V. M.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Advokatai
Inga Radinienė
Kategorijos
  • 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-273-620/2013(Proceso Nr.2-37-3-00151-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija73.2.5.;116.4.(N) (S)
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 13 d.Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei, atsakovo atstovei J. P. civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį dėl žalos atlyginimo-draudimo išmokos priteisimo pagal savanorišką transporto priemonių draudimo sutartį, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė ir jis bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-09-15 apie 13 val. kelyje Biržai - Raubonys įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis SAAB 9-5, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Autoįvykio metu automobilis Kia Carnival valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas S. A., važiavo keliu Biržai- Raubonys Biržų link, staiga vairuotojas ėmė stabdyti automobilį (galimai dėl priekyje jo važiavusio sunkvežimio vairuotojo stabdymo veiksmų). Ieškovas, važiuodamas iš paskos automobiliui Kia Carnival valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 70 km/h greičiu, pastebėjus priekyje važiuojančio automobilio stabdymo veiksmus, taip pat pradėjo stabdyti ir galimai sumažino automobilio SAAB 9-5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį iki 40 km/h, tačiau sustabdyti automobilio nespėjo. SAAB 9-5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į Kia Carnival valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Po smūgio, automobilis Kia Carnival valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nublokštas į priešpriešinio eismo juostą (kairę kelio pusę), kuria važiavo automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. B. Automobilis Kia Carnival valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė ir automobilis Kia Carnival valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atblokštas atgal. Judėdamas atbuline eiga, dešiniu šonu kliudė automobilio SAAB 9-5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairį galinį kampą.

Ieškovo automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas savanoriško transporto priemonių draudimo sutartimi draudimo bendrovėje AB "Lietuvos draudimas" (Kasko draudimu jis pasinaudojo pirmą kartą). Automobilis SAAB 9-5,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu buvo apgadintas, ieškovui padaryta žala siekia 23 800 Lt. Po eismo įvykio atsakovas paskaičiavo žalos atlyginimą ir nustatė, jog automobilis SAAB 9-5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) neremontuojamas (remontas netikslingas), paskaičiavo ieškovui priklausančią 23 800 Lt draudimo išmoką. Prieš įvykį automobilis nebuvo sugadintas.

Praėjus tam tikram laikui, atsakovas 2012-12-14 raštu atsisakė sumokėti ieškovui žalos atlyginimą, nurodydamas, jog eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis, t.y. įvykis buvo imituotas, o eismo įvykio dalyvių nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

Atsakovas įvykį atsisakė pripažinti draudiminiu ir išmokėti draudimo išmoką, remdamasis 2012-12-14 ekspertine pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurios išvadose nurodyta, jog automobiliai Kia Carnival , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), SAAB 9-5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugadinti ne vairuotojų S. A., V. M. ir R. B. nurodomomis natūraliai susiklosčiusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Be to vadovavosi Lietuvos Teismo ekspertizių centro 2013-03-25 ekspertizės aktu Nr.11-52(13), kuris pateikė tikėtiną išvadą ir kuria negalima remtis.

Ieškovas nei suklastojo, nei pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį bei jo

padarinius. 2012-09-15 įvykus eismo įvykiui, nedelsiant buvo kviečiami policijos pareigūnai, kurie

eismo įvykio aplinkybes fiksavo leistinomis proceso priemonėmis įvykio vietoje, apklausė eismo

įvykio dalyvius, eismo įvykio aplinkybes fiksavo eismo įvykio schemoje. Eismo įvykio padariniai

eismo įvykio vietoje taip pat yra fiksuoti eismo įvykio dalyvių fotografijose. Eismo įvykio dalyvių

paaiškinimai, apie eismo įvykio priežastis, vyksmą ir padarinius iš esmės sutampa.

Vadovautis ekspertine pažyma 2012-12-14 Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio dokumento pagrindu autoįvykį pripažinti nedraudiminiu nėra pagrindo. Analizuojant ekspertinės pažymos aprašomąją dalį, matyti, jog modeliuojant eismo įvykį kompiuterine programa PC-crash 8.3, buvo remiamasi faktinėmis aplinkybėmis, kurios visiškai neatitinka eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, be to, atliekant įvykio modeliavimą buvo naudojami tikslūs transporto priemonių greičiai, kurie eismo įvykių dalyvių paaiškinimuose nurodyti tik apytikriai, be to kiekvienas žmogus suvokia eismo įvykį skirtingai. Negalima remtis ir atsakovo užsakytu ir Lietuvos Teismo ekspertizės centro eksperto atliktu 2013-03-25 ekspertizės aktu Nr.11-52(13), kuriame nors ir eksperto išvada paremta labiau moksliniais tyrimais, tačiau pateikta tikėtina išvada, teismui nėra privaloma, ekspertizė nebuvo skirta teismo.

Ekspertinėje pažymoje 2012-12-14 Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad stabdomo automobilio SAAB (mėlynos spalvos) greitis buvo 40 km/h, automobilis Kia (raudonos spalvos) stabdomas juda 10 km/h greičiu. Antrojo susidūrimo metu automobilis Audi (žalios spalvos), judėdamas 67 km/h greičiu, atsitrenkia į stovintį automobilį Kia. Nesutinka su ekspertizės metu modeliuojamomis eismo įvykio aplinkybėmis, kuomet automobilis Audi (žalios spalvos), judėdamas 67 km/h greičiu, atsitrenkia į stovintį automobilį Kia, kadangi pagal eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, automobilis Kia buvo nublokštas į priešpriešinio eismo juostą, kuria važiavo automobilis Audi ir tarp judančių transporto priemonių įvyko susidūrimas. Ekspertas remiasi transporto priemonių judėjimo greičiais, kurių tiksliai negalėjo įvardinti nei vienas iš eismo įvykio dalyvių. Tokiu būdu atlikus netikslų modeliavimą gauta, kad po pirmojo susidūrimo automobilis Kia yra nubloškiamas automobilio SAAB važiavimo kryptimi, o automobilis (taip ekspertinėje pažymoje, be nuorodos į konkretų automobilį) sustoja apie 2 m atstume iki automobilio Kia. Klaidingomis aplinkybėmis modeliuojant įvykį nustatyta, jog po antrojo susidūrimo automobilis Kia turėjo būti atblokštas atgal apie 4 m ir sustoti įsirėmęs į SAAB priekinę dalį, o automobilis Audi turėjo sustoti ties sustojusio automobilio Kia priekine dalimi, pasisukęs apie 80° kampu prieš laikrodžio rodyklę. Kadangi eismo įvykio dalyvių nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl ekspertinėje pažymoje konstatuota, jog eksperto nustatytos aplinkybės prieštarauja vairuotojų nurodytoms aplinkybėms. Neaišku, kokiais moksliniais tyrimais paremtos eksperto išvados dėl automobilių priekinės dalies nusileidimo ir galinės dalies pakilimo po 6 cm. veikiant stabdymo jėgai, be to, šio principo taikymas turi būti grindžiamas konkrečiais kiekvieno automobilio techniniais parametrais, konkrečiai kiekvieną automobilį veikiančia stabdymo jėga. Aplinkybėmis dėl automobilių nevienodo ir neatitinkančio aukščio jų sąlyčio metu, veikiant stabdymo jėgai, yra tik eksperto nuomonė, neparemta objektyviais tyrimo duomenimis, skaičiavimais ir moksliniais tyrimais.

Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo nesiremti ekspertinėje pažymoje nurodyta išvada, jog eismo įvykis įvyko ne natūrialiai susiklosčiusiomis vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis.

Ieškovas sudarė savanorišką transporto priemonių draudimo sutartį, todėl turėjo ir turi teisėtą lūkestį gauti eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimą.

Remiantis LR CK 6.987 str., draudimo sutartimi viena šalis įsipareigoja už sutartyje

nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai arba trečiajam asmeniui, kurio naudai

sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką, jei įvyksta

įstatyme ar draudimo sutartyje numatytas draudiminis įvykis. Draudikas privalėjo įrodyti

aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti

draudimo išmoką (LR Draudimo įstatymo 96 str. 6 d.). Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (LR Draudimo įstatymo 96 str. 7 d.).

Įvykęs eismo įvykis yra draudiminis įvykis, remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021, 7.1 p. Tų pačių taisyklių 8.1 p. numatyti nedraudiminiai įvykiai atsakovo nenustatyti, todėl vadovaudamasis LR CK 6.987 str., LR Draudimo įstatymo 96 str., Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.021 7.1 p. teismo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo V. M. naudai 23800 litų draudimo išmoką (žalos atlyginimą) bei priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą byloje ( b.l.40-56) ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka bei prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą . Nurodė, kad jie gavo pranešimą apie eismo įvykį, įvykusį 2012-09-15 kelyje Biržai-Raubonys, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ savanoriško transporto priemonių draudimu. Bendrovė, gavusi pranešimą apie eismo įvykį, pradėjo žalos bylos administravimą, kurio metu buvo surinkti eismo dalyvių paaiškinimai, nustatytos eismo įvykio aplinkybės, atlikti tyrimai. Kilus abejonių ar automobilių sugadinimo pobūdis atitinka nurodomos įvykio aplinkybėms, dėl eismo įvykio galimo inscenizavimo buvo atlikta eismo įvykio dalyvių paaiškinimų ir automobilių sugadinimų analizė, žalos byla buvo perduota jų bendrovės žalų tyrimo ekspertui, o vėliau kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizių centrą su prašymu atlikti eismo įvykio tyrimą bei užduoti klausimai. Atliekant tyrimą buvo siekiama išsiaiškinti, ar automobilių sugadinimai tarpusavyje suderinami ir ar jie buvo padaryti tarpusavio susidūrimo metu nurodytomis aplinkybėmis. Atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas ne nurodyto eismo įvykio metu, bet kitomis aplinkybėmis. Atliekant eismo įvykio aplinkybių tyrimą atsakovo ekspertas M. S. vadovavosi europinėje ekspertinėje praktikoje nusistovėjusia metodika ir laikėsi Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų. Tyrimo metu jis išnagrinėjo eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, trasologiškai ištyrė ir sulygino automobilių sugadinimus ir susiformavusius pėdsakus, padarė jų mastelines fotonuotraukas, nustatė susidūrimo mechanizmą, pagal EES katalogus nustatė tikėtiną greitį smūgio metu. Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertas atkartojo aplinkybes, nustatytas bendrovės žalų tyrimo eksperto, papildomai buvo modeliuoti visi įvykio variantai, išsamiai išanalizuotos galimos situacijos. Buvo modeliuotos įvairios situacijos ir kai automobilis juda 10 km/h greičiu, taip pat kai juda mažesniu greičiu nei nurodė ieškovas, tačiau ir tai nepatvirtino padarytų sužalojimų automobiliams. Ieškovas ir liudytojas keitė savo parodymus, nors atsakovų specialistų buvo apklausti nepraėjus net mėnesiui po jų nurodomo eismo įvykio, parodymai buvo keičiami, kad atitiktų realią situaciją.

Ieškovas, sudaręs su atsakovu sutartį, nesilaikė visiško abipusio pasitikėjimo principo, kuris numato šalių pareigą tiek prieš sutarties sudarymą, tiek sutarties galiojimo metu teikti viena kitai visapusišką ir teisingą informaciją, skatina draudimo sutarties šalis ypač glaudžiai bendradarbiauti palaikant draudimo sutartinius teisinius santykius. Ieškovas bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus faktus, tuo įvykdė sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, todėl jie turėjo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Įstatyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti išimčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Vadovaujantis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.021 8.1.17 punktu atsakovas įvykį pripažino nedraudiminiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR CPK 12 straipsnis numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

CK 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų - draudimo rūšies taisyklių pagrindu prisijungimo būdu. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti numatyta draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 dalis). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudiminio įvykio atveju, draudiminiam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu ( CK 6.987 str.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudiko (atsakovo) prievolės draudėjui (ieškovui) išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią žalą draudėjui dėl jam priklausančios transporto priemonės apgadinimo, atsakovui įvykį pripažinus nedraudiminiu.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovui priklausantis automobilis SAAB 9-5, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) , 2012-08-08 išduotas transporto priemonių draudimo liudijimas, kuriame draudimo laikotarpis nurodytas nuo 2012-08-16 00.00 val. iki 2013-08-15 24.00 val. (b.l.6-7).Atsakovui buvo pranešta apie eismo įvykį, įvykusį 2012-09-15 kelyje Biržai-Raubonys, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).Kaip teigė atsakovo atstovas, jų bendrovė gavusi pranešimą apie eismo įvykį, pradėjo žalos bylos administravimą. Buvo renkami įvykio dalyvių paaiškinimai, nustatinėjamos eismo įvykio, atlikti tyrimai, o kilus abejonių dėl eismo įvykio galimo inscenizavimo, žalos byla buvo perduota žalos tyrimo ekspertui M. S.

Ieškovas 2012-12-14 raštu gavo pranešimą, kad AB „Lietuvos draudimas“ baigė administruoti žalos medžiagą dėl 2012-09-15 užregistruoto eismo įvykio metus sugadinto ieškovo automobilio. Atsakovas informavo, kad žalos byloje 2012-11-26 gavo dokumentus dėl eismo įvykio fiksavimo iš policijos ir buvo atliktas eismo įvykio tyrimas, analizuojant žalos byloje surinktą informaciją. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko ne vairuotojų nurodomomis, bet kitomis aplinkybėmis (t.y. įvykis buvo imituotas, o eismo įvykių dalyvių nurodytos aplinkybės neatitinkančios tikrovės). Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.021 8.1.17 punktą įvykį laikė nedraudžiamuoju bei nurodė, kad išmokos negali išmokėti (b.l.8).

Iš pateiktos byloje administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo nubaustas 100 litų bauda pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2012 m. rugsėjo 15 d. 13 val.22 min. Biržų r.sav. kelio Biržai-Raubonys 7,65 kilometre vairuodamas automobilį nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio kito automobilio ir jam stabdant į jį atsitrenkė, sukėlė eismo įvykį, kuris nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu. Tuo V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus. Eismo įvykio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės (b.l.62-75).

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis numato, kad draudimo taisyklės yra draudimo sutarties standartinės sąlygos, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią bei įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr.021 8.1.17 punktą įvykis nedraudiminis, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo (LR Draudimo įstatymo 82 str. 6 d.). Dėl 2012-09-15 įvykio atsakovas atsikirtimus grindė dalyvių paaiškinimais, 2012-12-14 ekspertine pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.46-55) bei Lietuvos Teismo ekspertizių centro 2013-03-25 ekspertizės aktu Nr.11-52(13) (b.l.46-55,105-107,120-132). Atsakovas, siekdamas įsitikinti, kad buvo draudžiamasis įvykis, tikrino visą informaciją ir tyrė aplinkybes, kurios buvo būtinos nustatyti draudžiamojo įvykio faktą bei draudimo išmokos dydžiui. Atsakovas atliko eismo įvykio dalyvių paaiškinimų ir automobilių sugadinimų analizę ir jų žalų tyrimo ekspertas M. S. (turintis eismo įvykio eksperto ekspertinio darbo stažą nuo 1995 metų) atliko tyrimą bei pateikė išvadą, kad automobiliai Kia Carnival valst. Nr. (duomenys neskelbtini), SAAB 9-5 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinti ne vairuotojų S. A., V. M. ir R. B. nurodytomis natūraliai susiklosčiusiomis eismo įvykio aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Tyrimo metu ekspertas išnagrinėjo eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, kurie buvo duoti nepraėjus ir mėnesiui po nurodyto eismo įvykio (b.l.105, R. B.-2012-10-11, b.l.106-107, ieškovo V. M.-2012-10-12); trasologiškai ištyrė ir sulygino automobilių sugadinimus ir susiformavusius pėdsakus; padarė jų mastelines fotonuotraukas; nustatė susidūrimo mechanizmą bei tikėtiną greitį smūgio metu. Atsižvelgiant į vairuotojų nurodomas aplinkybes įvykį ekspertas sumodeliavo kompiuterine programa PC-crash 8.3.Atsakovui teikdamas paaiškinimą tuomet V. M. nurodė, kad prieš įvykį važiavo priartėjęs prie priekyje važiavusio automobilio Kia Carnival apie 70 km/h greičiu ir kad jis dėl kažkokių priežasčių pradėjo staigiai stabdyti. Vairuotojas taip pat pradėjo stabdyti, sukdamas vairą į dešinę. Pradėjus stabdyti greitis iki susidūrimo sumažėjo iki 40 km/h, įvyko susidūrimas. V. M. nuomone automobilis Kia Carnival susidūrimo metu jau buvo sustojęs. Po susidūrimo automobilis Kia Carnival buvo nublokštas į kairiąją kelio pusę, kur dar kartą priekinėmis dalimis susidūrė su automobiliu Audi. Po šio smūgio automobilį Kia Carnival atbloškė atgal ir jis judėdamas atbuline eiga dešiniu šonu užkabino jo automobilio kairįjį galinį kampą. Antrojo kontakto metu SAAB jau buvo sustojęs. Automobilio Kia Carnival vairuotojas S. A., teikdamas paaiškinimą po įvykio iškviestiems policijos pareigūnams nurodė, kad jis savo automobiliu Kia Carnival važiavo keliu Biržai-Raudonys link Biržų m. Prieš Pabiržės miestelį jis vairuodamas priartėjo prie ta pačia kryptimi važiavusio sunkvežimio ir pristabdė. Jam stabdant pajuto smūgį į automobilio galą. Po smūgio jis buvo nusviestas į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu Audi (b.l.67).O automobilio audi vairuotojas R. B. nurodė, kad važiuojant nuo Biržų link Panevėžio apie 70 km/h greičiu staiga į jo pusę išvažiavo priešais važiuojantis automobilis Kia Carnival. Susidūrimas įvyko jam net nepradėjus stabdyti. Po smūgio automobilis Kia Carnival buvo atblokštas atgal apie 2-3 metrus, o automobilis Audi sustojo susidūrimo vietoje. Jo nuomone, automobilio Kia Carnival greitis susidūrimo metu galėjo būti apie 70-80 km/h (b.l.105).Ekspertas bandė patikrinti ir modeliavo įvairias situacijas. Modeliuojant buvo priimta, kad pirmojo susidūrimo metu stabdomo automobilio SAAB greitis buvo 40 km/h, automobilis Kia Carnival stabdomas juda 10 km/h greičiu, o antrojo susidūrimo metu automobilis AUDI judėdamas 67 km/h greičiu, atsitrenkia į stovintį automobilį Kia Carnival. Atlikus modeliavimą buvo gauta, kad po pirmojo susidūrimo automobilis Kia Carnival yra nubloškiamas automobilio SAAB važiavimo kryptimi, o automobilis sustoja apie 2 metrų atstume iki automobilio Kia Carnival . Ši aplinkybė prieštaravo užfiksuotoms žalos medžiagoje, kad automobilis SAAB po susidūrimo sustojo už automobilio Kia Carnival. Be to po antrojo susidūrimo Kia Carnival turėjo būti atblokštas atgal apie 4 metrus ir sustoti įsirėmęs į SAAB priekinę dalį, o automobilis AUDI turėjo sustoti ties sustojusio automobilio Kia Carnival priekine dalimi, pasisukęs apie 80 laipsnių kampu prieš laikrodžio rodyklę, o šios aplinkybės prieštaravo vairuotojų nurodytoms. Buvo sumodeliuota situacija ir kai AUDI greitis yra mažesnis, tuomet automobilis pasisuka mažesniu kampu, o tiksliausiais automobilio AUDI padėtį , užfiksuotą policijos schemoje, modeliuojant atitinka gauta padėtis, kai susidūrimo metu su Kia Carnival automobiliu AUDI juda 35-40 km/h greičiu. Taip pat buvo nustatyti ir prieštaravimai dėl ant automobilio Kia Carnival galinio bamperio atsispaudusio SAAB valstybinio numerio ženklo. Minėtų automobilių vairuotojai nurodė, kad abu automobiliai susidūrimo metu buvo stabdomi. Eksperto išvadoje nurodoma, kad dėl pakabos elementų standumo, veikiant stabdymo jėgai, automobilio SAAB priekinė dalis turėjo nusileisti žemyn apie 6 cm., o automobilio Kia Carnival galinė dalis turėjo pakilti į viršų apie 6 cm. Dėl šio poveikio tarp automobilių kėbulų dalių turėjo susidaryti apie 12 cm skirtumas nuo jų statinės būklės, o automobilio SAAB valstybinis numeris, esant vairuotojų nurodomoms aplinkybėms, turėjo palįsti po Kia Carnival bamperiu ir jo atvaizdas negalėjo atsispausti ant bamperio. Šios nustatytos aplinkybės įgalino teigti, kad tarpusavio susidūrimo metu automobilis Kia Carnival nebuvo stabdomas, o automobilis SAAB judėdamas ne stabdymo režime atsitrenkė į Kia Carnival galinę dalį.

Atsakovas, siekdamas objektyvumo ir eismo įvykio dalyviams nesutinkant su jų išvados rezultatais, Lietuvos teismo ekspertizių centrui užsakė atlikti ekspertinį tyrimą atsakant į klausimus: ar vairuotojų nurodomos eismo įvykio aplinkybės yra techniniu požiūriu pagrįstos; ar visi užfiksuoti automobilių sugadinimai galėjo būti patirti jų tarpusavio susidūrimo metu vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis; ar esant vairuotojų nurodomoms aplinkybėms, automobiliai po eismo įvykio galėjo sustoti pateiktoje medžiagoje užfiksuotose padėtyse, natūraliai susiklosčius įvykio aplinkybėms? (b.l.43).Lietuvos teismo ekspertizės centras gavęs atsakovo prašymą, žalos bylos medžiagos kopijas bei kompaktinę plokštelę su automobilių sugadinimų ir įvykio vietos fotografijomis pateikė 2013-03-25 ekspertizės aktą Nr.11-52(13) (b.l.120-132). Ekspertizę atliko centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. L., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, eismo įvykio teismo eksperto kvalifikaciją, transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją ir 17 metų ekspertinio darbo stažą. Eksperto išvadoje nurodoma, kad eismo įvykio dalyvių-automobilio SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. M. nurodomų eismo įvykio aplinkybių dėl transporto priemonių judėjimo režimų ir greičių prieš eismo įvykį, o taip pat automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. B. nurodomų aplinkybių dėl jo ir automobilio „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greičių ir režimų prieš pat eismo įvykį tyrimui pateiktos medžiagos duomenimis ir tyrimo rezultatais pagrįsti negali. Pažymėjo, kad abiejų minėtų vairuotojų nurodomos automobilio Kia Carnival judėjimo greičio reikšmės yra prieštaringos, o automobilio Kia Carnival vairuotojas S. A. eismo įvykio detalesnių aplinkybių nenurodė, todėl spręsti jų pagrįstumą tyrimui pateiktai medžiagai techniniu požiūriu negalima. Ekspertas nurodė, kad tikėtina, kad automobilių SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),Kia Carnival, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimai buvo padaryti ne vairuotojų V. M. ir R. B. nurodomomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Nurodė, kad eismo įvykių ekspertai nekompetentingi vertinti eismo įvykių kilimo aplinkybių pobūdžio (natūralios, nenatūralios) ir spręsti ar vairuotojai prieštaringas eismo įvykio aplinkybes nurodo sąmoningai, ar tai yra netinkamo tų aplinkybių suvokimo padarinys. Tam, kad po susidūrimo automobilis Kia Carnival būtų nublokštas į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, kur galėtų susidurti su automobiliu Audi, automobilis SAAB turi judėti apie 62 km/h greičiu, o automobilis Kia Carnival -apie 46 km/h greičiu. Akte nurodoma, kad iš visų trijų automobilių susidūrimo pobūdžio ir apytikrės susidūrimo vietos galima teigti, kad po susidūrimo automobilis SAAB buvo stabdomas mažesniu intensyvumu nei automobilis Kia Carnival. Ekspertas atliko modeliavimą pagal vairuotojų nurodomas eismo įvykio aplinkybes ir nustatė, kad susidūrimai negalėjo įvykti tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodė vairuotojai, nes net automobiliui Kia po susidūrimo (didesniais greičiais nei nurodė vairuotojas V. M., jo nurodytu greičiu automobilis Kia Carnival nenubloškiamas į priešingos krypties eismo juostą) išstumtam į priešingą važiuojamosios dalies pusę, susidūrus su priešinga kryptimi 70 km/h greičiu judančiu automobiliu Audi 100, automobilis Kia Carnival suspaudžiamas tarp automobilių SAAB ir Audi priekinių dalių ir visi automobiliai atsiduria padėtyse, skirtingose nei užfiksuota schemoje ir nuotraukose. Ekspertas nurodė, kad automobilio Audi 100 vairuotojas R. B. nurodė, kad jis važiavo apie 70 km/h greičiu, o automobilis Kia Carnival, jo nuomone, susidūrimo metu judėjo 70-80 km/h greičiu, tai prieštarauja automobilio SAAB vairuotojo V. M. nurodomoms aplinkybėms, kad , jo nuomone, automobilis Kia Carnival susidūrimo metu su SAAB stovėjo, nes dėl automobilio SAAB atsitrenkimo automobilis Kia Carnival įgyti 70-80 km/h greičio negalėjo. Ekspertas net palygino automobilių sugadinimų, padarytų daužant automobiliu žinomais greičiais, duomenų bazėje paėmus 70-80 km/h greičiais sudaužytų automobilių vaizdus su automobilių Audi 100 ir Kia Carnival priekinių dalių tarpusavio sugadinimais, ir teigė, kad automobiliams Audi 100 ir Kia Carnival sugadinimams sunaudota energija yra žymiai mažesnė nei būna judant 70-80 km.

Atsižvelgtina į tai, kad tiek ieškovas, tiek ir liudytojas R. B. keitė savo anksčiau duotus parodymus, kad iš viso nebūtų galima nustatyti vairuotų transporto priemonės greičių, bandė padaryti, kad jų pakeisti duomenys atitiktų faktinę situaciją, ekspertų pateiktas išvadas. Teismo posėdžio metu abu nurodė, kad automobiliais kilo į įkalnę, nesimatė kelio, tuomet pagal jų parodymus eismo įvykis turėjo įvykti ant kalno, o ne kaip matyti pateiktose fotonuotraukose (b.l.51). Liudytojas R. B. teigė, kad automobilio Kia Carnival greitis galėjo būti apie 70-80 km/h, nes priešais jį važiavo sunkvežimis, kuris galėjo važiuoti apie 80-90 km/h greičiu, o ieškovas teigė, kad automobilis Kia prieš susidūrimą galėjo beveik ar visiškai sustoti (b.l.136-137,138-139). Atsakovui teikdamas paaiškinimą vairuotojas R. B. nurodė, kad jis važiavo apie 70-80 km/h greičiu (b.l.105), tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo apie 60-70 km/h per valandą greičiu, jog niekur neskubėjo, nors leistinas greitis kelio atkarpoje buvo 90 km/h (b.l.138-139). Vis dėlto labiau tikėtina, kad važiuojant įprastu keliu vairuotojas važiuoja leistinu ar artimu leistinam greičiu, o ne kaip nurodė liudytojas R. B., jog važiavo apie 30 km/h mažesniu nei leistinu greičiu, tuo labiau teikdamas paaiškinimą atsakovui nepraėjus ir mėnesiui po eismo įvykio tikėtina jog labiau turėjo atsiminti, kad niekur neskubėjo ir važiavo daug mažesniu nei kelio atkarpoje leistinu greičiu. Atsižvelgtina, kad nors ir ieškovas bei liudytojas nurodė, kad jie nekontroliavo kokiu greičiu važiavo prieš įvykstant įvykiui, tačiau vairuotojai privalo stebėti aplinką, stebėti savo vairuojamos transporto priemonės greitį, kad nesukeltų avarinės situacijos ir tuo pačiu nepadarytų kitiems eismo dalyviams žalos.

Teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai draudimo įvykį vertino kaip nedraudiminį. Ieškovo argumentas, kad pagal LR Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. reikalavimus, nustatančius pareigą draudikui įvertinti draudėjo kaltę, pažeidimo sunkumą ir priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, teisiškai nereikšmingas, nes įvykis buvo nedraudiminis ir nurodytų aplinkybių nustatinėti nereikia.

Teismas, vertindamas pateiktas 2012-12-14 ekspertinę pažymą ir 2013-03-25 ekspertizės aktą dėl ieškovo nurodytų aptariamo įvykio aplinkybių, nustatė, jog jos paneigia įvykio dalyvių duotus paaiškinimus dėl automobilių sugadinimų aplinkybių. Automobilių Kia Carnival, SAAB 9-5 ir Audi 100 sugadinimų negalima paaiškinti ieškovo paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Automobiliai, susidūrus jų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, negalėjo sustoti vairuotojų nurodytose padėtyse. Teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ekspertine pažyma ir eksperto išvada, nors ji ir neturi teismo ekspertizės įrodomosios galios. Žalų tyrimo ekspertas M. S. turi eismo įvykio eksperto ekspertinio darbo stažą nuo 1995 metų, o V. L., turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, eismo įvykio teismo eksperto kvalifikaciją, transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją ir 17 metų ekspertinio darbo stažą. Tyrimas atliktas naudojant mokslo žiniomis pagrįstą kompiuterinį modeliavimą. Vadovaujantis civilinio proceso rungimosi principu, ieškovas galėjo prašyti teismo skirti teismo ekspertizę, tačiau šia galimybe nesinaudojo. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 6.2. punktas, Teismų praktika Nr. 22). Byloje pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarimas ir prie jo pateikta medžiaga nekonstatuoja, kad ieškovas teisingai nurodė 2012-09-15 įvykio aplinkybes, nes policijos pareigūnai užfiksavo tik tą situaciją, kuri buvo jiems nuvykus ir jie nenustatė, kad įvyko būtent toks įvykis, kaip teigė jos dalyviai ir vadovautis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kaip specialių žinių turinčių asmenų parodymais, kurie patvirtintų ar paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, negalima.

Draudimo sutartis yra fiduciarinė (pasitikėjimo) sutartis, kurios šalims taikomas tarpusavio didžiausio pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo teikti teisingą, objektyvią ir išsamią informaciją, kuri reikšminga draudimo įvykio vertinimui. Byloje nustatyta, kad ieškovas šio principo nesilaikė, nes nepateikė teisingos informacijos apie draudimo įvykio aplinkybes, bandė suklaidinti draudiką klastodamas bei pateikdamas neteisingus faktus.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ieškovo reikalavimas pripažintinas nepagrįstu, o ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo valstybei priteistina 20,60 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1d.3p.,92,93str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 263-265,270 str., teismas

nusprendė:

Ieškovo V. M. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. M., a.k(duomenys neskelbtini) 20,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ( gavėjo kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660,o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos 82,Rokiškio m.).

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato išreikalautą 2012 metų administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Kukelkienė