Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. G. paaiškino, kad mirus tėvui A. G. liko turtas – dalis gyvenamojo namo, ūkio pastatų, žemės. Jo mama J. G. po sutuoktinio A. G. mirties toliau gyvena minėtuose namuose, juo prižiūri, dirba žemę. Jis į tėvo palikimą nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Proceso dalyvių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-07-26 mirė pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuoto asmens tėvas A. G. (b.l. 6, 7). A. G. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Po A. G. mirties atsirado paveldėjimo pagal testamentą teisiniai santykiai, kadangi 2002-04-29 yra sudarytas bendras sutuoktinių testamentas, kuriuo A. G. po savo mirties visą jam priklausantį turtą paliko sutuoktinei J. G. (b.l. 13) (LR CK 5.2 str. 1 d., 5.43 str.). Tačiau pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nustatytu terminu nesikreipė, todėl paveldėjimo byla po A. G. mirties nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas (b.l. 5). Tokiu būdu liko niekieno nepaveldėtas A. G. nuosavybės teise priklausantis turtas: ½ dalis 0,3335 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ji po sutuoktinio mirties gyvena šiam nuosavybės teise priklausiusiame name, jį prižiūri ir rūpinasi nekilnojamuoju turtu kaip savu, patvirtino ir suinteresuotas asmuo V. G.. Šias aplinkybes taip pat tvirtina ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Rumšiškių seniūnijos išduota pažyma apie tai, kad J. G. po A. G. mirties veda ir prižiūri ūkį (b.l. 9), taip pat pažymos apie J. G. apmokėtą už suvartotą elektros energiją (b.l. 13) bei vandenį (b.l. 14) adresu (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo į po tėvo mirties likusį turtą nepretenduoja, ginčo dėl palikimo nėra.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. G. sutuoktinė J. G., nors ir laiku nesikreipė į notarą ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo, tačiau iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties. A. G. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusio sutuoktinio A. G. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012 m. liepos 26 d., priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.