Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, susipažinusi su nukentėjusiojo J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundu dėl O. K. – M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. S. skundas, kuriuo prašoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn patraukti Klaipėdos apskrities VPK tyrėją O. K. – M..

Motyvuojamoji dalis

J. S. skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. LR Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas.

LR BK 412¹ straipsnyje nurodyta, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. S. savo privataus kaltinimo skunde nurodo, jog „O. K. – M. pagamino pranešimą apie įtarimą, kurį patvirtino savo parašu, kaip Klaipėdos apskrities VPK tyrėja. Šis dokumentas buvo viešai paskleistas tretiesiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Tokiu būdu minėto dokumento turinys tapo žinomas daugeliui asmenų. 2012 m. balandžio 25 d. pranešime apie įtarimą pavartoti teiginiai šmeižia mano asmenį. Tokiais veiksmais tyrėja tyčia ir sąmoningai siekia pakirsti pasitikėjimą manimi visuomenėje, siekia pažeminti mano įvaizdį. Šis sprendimas gali būti panaudotas prieš mane, siekiant man materialiai pakenkti.“

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas apima paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją.

Nagrinėjamu atveju J. S. 2012-06-06 skunde paminėti faktai susiję su tyrėjos funkcijas atliekančio asmens veikla ir negali būti laikytini privataus proceso, numatyto BPK 407 straipsnyje, dalyku, todėl privataus kaltinimo procesas negalimas. Be to, nepateikiama jokių objektyvių duomenų, kad informacija gali paniekinti ar pažeminti J. S. arba pakirsti pasitikėjimą juo. Prie skundo pridedamas 2012 m. balandžio 25 d. pranešimas apie įtarimą patvirtina, kad tyrėja O. K. – M. jį priėmė vykdydama savo tiesiogines funkcijas ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00070-10. Subjektyvus pareiškėjo įsitikinimais, kad tai jį žemina, negali savaime sudaryti pagrindą baudžiamajam procesui pradėti.

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime nurodytus duomenis yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės. Vadovaujantis LR BPK 412¹ str. 1 d., teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. S. skundą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.