Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-678-1095/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-06
Bylos Nr.
1-678-1095/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46767-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
S. K.
Nukentėjusysis
R. K., A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-678-1095/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46767-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.10.3; 1.2.14.5.3.1; 2.1.15.3.3.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 6 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja N. G.,sekretoriaujant E. U., R. Š.,dalyvaujant prokurorėms G. V., G. P., S. B.,kaltinamajai S. K.,nukentėjusiesiems R. K., A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K. 2019 m. spalio 26 d. apie 20.49 val. per „Messenger“ programėlę A. V. pasiūlė pirkti tarpukario Lietuvos monetų ir banknotų, sutarusi dėl 15 vienetų monetų pirkimo nurodė jam 160 Eur pervesti į brolio V. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019 m. spalio 27 d. apie 10.48 val. A. V. pervedus nurodytą sumą, ji A. V. monetų nepardavė ir pinigų jam negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą A. V. priklausantį nedidelės vertės turtą – 160 Eur.

Be to, S. K. 2019 m. lapkričio 1 d. apie 17.55 val. per „Messenger“ programėlę R. K. pasiūlė pirkti tarpukario Lietuvos monetų litų kolekciją, nurodė jam 160 Eur pervesti į brolio V. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019 m. lapkričio 1 d. apie 22.20 val. R. K. pervedus nurodytą sumą, ji R. K. tarpukario Lietuvos monetų litų kolekcijos nepardavė ir pinigų jam negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą R. K. priklausantį nedidelės vertės turtą – 160 Eur.

K. S. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad apgavo tuos žmones. Norėjo nupirkti monetas iš kito žmogaus ir perparduoti, bet tas žmogus nebepardavė, nes nesutiko monetų siųsti. Jos (S. K.) sąskaita buvo areštuota antstolio, todėl nukentėjusiesiems nurodė pinigus pervesti į brolio sąskaitą. Nukentėjusius asmenis rado per Facebook. Tikslas buvo perparduoti monetas. Pirma susitarė dėl monetų nupirkimo, bet paskui sulaukė atsakymo, kad monetų pardavėjas nesutinka jų siųsti. Su A. V. bendravo spalio pabaigoje, o su R. K. – lapkritį. Su asmeniu, iš kurio norėjo pirkti monetas, bendravo spalio viduryje, bet jis ilgai neatrašė. Sužinojo, kad jis nesutinka monetų siųsti jau po to, kai pirmasis nukentėjusysis buvo pervedęs pinigus. Brolis apie pervedimus nieko nežinojo, jis prieš tai buvo jai (S. K.) palikęs kortelę, nes jai reikėjo nusipirkti kelis daiktus. Pinigus, kuriuos pervedė A. V., išgrynino jos draugas A. D., jis irgi nieko nežinojo, jam melavo, sakė, kad pinigus mama paskolino, tie pinigai buvo panaudoti asmeninėms reikmėms. A. D. nesakė, kiek tiksliai išgryninti pinigų, sakė apytiksliai apie 150 Eur. A. V. iš pradžių sumokėjo 70 Eur, o vėliau grąžino ir likusią skolą. Žinojo, kad nesiūs R. K. jokių prekių. Kai R. K. pervedė pinigus jai, galvojo gražins juos pirmam nukentėjusiajam, bet negražino, atidavė mamai. Iš giminaitės paskolintų pinigų R. K. pavedimu gražinta 150 Eur, dar 10 Eur liko skoloje. Nukentėjusiesiems siuntė internete (portale skelbiu.lt) rastas monetų nuotraukas. Tos nuotraukos buvo to asmens, iš kurio ketino pati įsigyti monetas. Daugiau tokių žmonių nėra, kuriems siūlė prekes, bet jų neišsiuntė. Yra bausta administracine tvarka, nes žmonės pamatydavo, kas parašyta Facebook, ir atsisakydavo pirkti, liepdavo grąžinti pinigus. Būdavo, kad žmonės atsisakydavo pirkti, ji grąžindavo pinigus, bet jie vis tiek parašydavo pareiškimus. Pripažįsta, kad buvo naudota apgaulė prieš nukentėjusiuosius. Norėjo, kad kitaip gautųsi. Siuntė nukentėjusiajam pavedimo nuotrauką, bet to pavedimo nepadarė, nes pinigus įsidėjo į sąskaitą ir iš karto juos nuskaičiavo, vėliau tik tai pamatė. Labai gailisi, dabar nebedarytų tokių dalykų, nesiūlytų to, ko neturi. Susirado tas monetas internete ir pasiūlė nukentėjusiesiems. Tada sužinojo, kad pardavėjas gali tik vietoje jas parduoti, nesutiko siųsti. Jeigu jis būtų siuntęs, būtų įsigijusi tas monetas ir išsiuntusi A. V.. Nenorėjo A. V. apgauti, norėjo tas prekes jam išsiųsti, bet atsirado daug problemų šeimoje. Kai tarėsi su R. K., jau žinojo, kad jam jokių monetų nesiųs, čia jau gavosi apgaulė. Kai gavo iš A. V. 160 Eur, po 2–3 dienų sužinojo, kad tas žmogus nesiųs jai (S. K.) monetų. Melavo, kad prekės išsiųstos, nes tikėjosi gauti pinigus ir grąžinti juos nukentėjusiesiems. Nukentėjusiesiems neatskleidė, kad prekių neturi, kad tik perpardavinės. Kai bendravo su nukentėjusiaisiais apie prekių išsiuntimą, jau žinojo, kad jų nesiųs. Sutiktų atlikti viešuosius darbus, turėtų galimybę sumokėti baudą, kai įsidarbintų, be to, padėtų brolis ir draugas.

Nukentėjusysis A. V. teismo posėdyje parodė, kad spalio pabaigoje į „Messenger“ gavo žinutę su monetų nuotraukomis. Susiekė su S. K., paklausė, kiek norėtų už monetas. Ji sakė siūlyti savo kainą. Paprašė padaryti geresnes nuotraukas, pasiūlė vidutines rinkos kainas, gavosi 160 Eur. S. K. sutiko, o jį tenkino ta suma, suderėjo, atsiuntė brolio banko sąskaitą, jis pervedė pinigus, nufotografavo pinigų perlaidą ir praprašė siuntos kodo, kai išsiųs. S. K. gavo pinigus kitą dieną. Kitą dieną gavo C. R. monetų nuotraukas, ten jau rimtos monetos, brangios, po 2000 Eur viena moneta kainuoja, o S. K. nurodė parduodanti labai pigiai. Tada suprato, kad yra apgautas. S. K. rašė, kad dabar neturi laiko išsiųsti, kad kai grįš, nufotografuos siuntos kodą, taip tęsėsi dvi dienas, bet jau buvo viskas aišku. Tada pasiūlė, kad gražiuoju susitartų. Iš pradžių S. K. dar neigė, kad sukčiauja, o paskui pasakė, kad pinigus grąžins. Vėliau S. K. parašė, kad bus priverstas kreiptis į policiją, jeigu ji negražins pinigų. Buvo terminą davęs per savaitę grąžinti pinigus. Kadangi pinigų negavo, parašė pareiškimą. Pranešė kaltinamajai, kad inicijuota byla, ji sakydavo, kad gražins, atsiųs, vėliau atsiuntė pavedimo nuotrauką, bet jis jokių pinigų negavo. Žala padaryta 160 Eur, 70 Eur kaltinamosios brolis pervedė, liko neatlyginta 90 Eur. Kaltinamoji pirma parašė dėl monetų. Tikrino, ar tai realūs asmenys. Informaciją apie tai, kad S. K. apgaudinėja, pamatė tik vėliau. Nuotraukų kokybė nesukėlė įtarimų, nes asmenys yra realūs. Neįtarė, kad nuotraukos ne paties asmens darytos. Matė, kad reali anketa, ir nemanė, kad taip atvirai galima sukčiauti.

N. R. K. teismo posėdyje parodė, kad visko jau nebeprisimena, bet buvo lapkričio 1 d. Gavo žinutę: „ar nedomintų jūsų lietuviškos monetos”. Jis yra prisiregistravęs vienoje Facebook kolekcionierių grupėje ir keičiasi monetomis. Turi šitą hobį daug metų. Atsirado naujas žmogus, kuris pasiūlė monetas. Pamatė, kad ta mergina Facebook yra keleto pažįstamų, kolegų draugų tarpe, todėl nekilo abejonių, kad tai galėtų būti sukčius. S. K. pasiūlė pirkti monetas šiek tiek pigiau nei rinkos kaina. Sakė, kad būtinai šiandien reikia pinigų, nes serga senelis. Buvo vakaras, gal 22 val. vakaro. Jau tada turėjo būti įtartina, nes retai kada trukdoma tokiu laiku, bet susidomėjo ir viskas prasidėjo. Kaltinamoji parašė, kad labai reikia pinigų, kad šiandien jau paruoš siuntinį, todėl jis pervedė pinigus broliui V. K., nes S. K. pasakė, kad keičia sąskaitą ir pinigus pervesti jos broliui. Apžiūrėjo dar jos brolio Facebook anketą, pamatė jų bendrą nuotrauką. S. K. parodė, kad supakavo, užrašė adresą, paruošė siuntimui. Monetų kainą nurodė pati S. K., bet jis gal dar nuderėjo, tiksliai nepamena. Tas komplektas kainuoja virš 200 Eur, o jis nupirko už 160 Eur. Kadangi kaltinamoji pati jį susirado ir jam parašė, klausė S. K., kodėl ji jam siūlo pirkti, kiekvienas kolekcininkas už tokią kainą nupirktų. Kaltinamoji sakė, kad jai jį rekomendavo. S. K. parašė: „gal dar kas domina?”. Jis parašė kaltinamajai, kokios monetos jį dar domina. Praėjus pusvalandžiui S. K. vėl atsiuntė nuotraukas. Kilo įtarimas, kad atsiuntė monetų nuotraukas jau ant kito stalo. Atsiuntė nuotraukas ant tautinio rašto ir jis žinojo, kad vienas kolega taip monetas fotografuoja. Tada suprato, kad čia apgaulė, be to, nuotraukos buvo neryškios, todėl paprašė, kad paryškintų būtent vieną monetą. S. K. parašė, kad negali, senelis miega. Kaltinamoji neatsiliepdavo telefonu, atrašydavo tik per „Messenger“, rašė, kad negali šnekėti, nes senelis girdi. Suprato, kad yra apgautas, tik nesuprato, ar čia kalėjimo atstovai, ar šiaip koks aferistas. Parašė pareiškimą, nors S. K. maldavo nesikreipti į policiją, sakė, kad grąžins pinigus, prasidėjo išsisukinėjimas. S. K. atlygino 150 Eur, 10 Eur liko skolinga. Buvo nutaręs nebeprašyti tos skolos, bet jeigu jau jį iškvietė į posėdį, tegul kaltinamoji grąžina likusius 10 Eur. Suprato, kad tai apgaulė, kai pradėjo siųsti nuotraukas, nufotografuotas ant skirtingų paviršių, suprato, kad jas „traukia“ iš interneto, be to, atpažino vieno pažįstamo nuotraukas. Prasidėjo „cirkai“, kad važiuos į kapines, užveš pinigus, aišku, kad niekas pinigų neatvežė, maldavo nesikreipti į policiją. Nuvažiavo į policiją, pasiūlė atvažiuoti jai ten ir gražinti pinigus, ji rašė, kad sugedo mašina, kad padanga sprogo. S. K. dar siuntė neįvykdyto pavedimo nuotraukas, kad pervedė pinigus, nors jų nebuvo pervedusi. S. K. jam (R. K.) 2020 m. gegužės 22 d. pervedė 150 Eur iš kito asmens sąskaitos. S. K. buvo atsiuntusi savo tapatybės kortelės nuotrauką, bet iš karto ją ištrynė. Neatsimena, ar pasiūlymai pirkti kitas monetas buvo prieš pinigų pervedimą ar jau po to.

Liudytojas A. D. teismo posėdyje metu parodė, kad kaltinamoji yra jo sužadėtinė, jie gyvena kartu apie 5 metus. Nežinojo, kad tokie dalykai vyksta, bet dabar viską žino. Iš S. K. brolio V. K. kortelės buvo nuėjęs išgryninti pinigų. Nežinojo, iš kur tie pinigai. S. K. padavė kortelę, pasakė PIN kodą ir prašė išgryninti pinigų, daugiau nieko neaiškino. Nežinojo, kaip ta kortelė atsirado pas ją, žinojo, kad tai jos brolio kortelė. S. K. du kartus prašė išgryninti pinigų, bet nepamena kada: vieną kartą S. K. sakė išgryninti 160 Eur, o kitą kartą – 150 Eur. Įvykdė jos prašymus ir išgrynino pinigus. Abu kartus už visus tuos pinigus pirko maistą su S. K.. Nesidomėjo, iš kur tie pinigai, jam nekilo jokių įtarimų. Jis pats tuo metu gyveno iš mamos duodamų pinigų, vienas mokėjo už pragyvenimą. Nežino, kokias pajamas gaudavo S. K.. Nežinojo, kad S. K. siūlo žmonėms prekes ir už jas gauna pinigus. Apie viską sužinojo tada, kai policija buvo atvažiavusi. Nesiaiškino su S. K., kodėl taip elgiasi. Su V. K. iš viso nelabai bendrauja. Apie tai, kodėl jo kortele naudojosi S. K., irgi nekalbėjo. Nežino, ar S. K. turėjo monetų, niekada jų nematė. S. K. nepasakojo, kad ketina įsigyti monetas ar kažkam parduoti. S. K. buvo prisidėjusi prie pragyvenimo, buvo įsidarbinusi, bet jai nepasisekdavo. S. K. šiuo metu dirba Maximoje. Dabar užtenka pinigų. Su S. K. apie nusikalstamas veikas nekalbėdavo.

Teismas perskaitė V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad S. K. yra jo sesuo. Ji gyvena atskirai su draugu A. D.. S. su draugu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau buto numerio neprisimena, tik žino, kaip nueiti. Jis šiuo metu gyvena kartu su mama, tačiau su sese S. K. bendrauja. Turi sąskaitą AB „Swedbank“ banke, taip pat turi AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę. Sąskaitą AB „Swedbank“ banke jis turi nuo 18 metų amžiaus. Tiksliai savo sąskaitos numerio nepamena, bet galėtų būti (duomenys neskelbtini), tačiau ši sąskaita šiuo metu jau yra uždaryta. 2019 metų lapkričio pabaigoje jis šią sąskaitą banke užsidarė, kadangi jam taip patarė policijos pareigūnas, kai jis buvo iškviestas į policijos komisariatą, nes į šią jo AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervedamos svetimų jam nepažįstamų žmonių pinigų sumos už neva parduodamus prekes. Kaip vėliau sužinojo, jo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) žmonėms nurodydavo sesuo S. K.. 2019 metų gruodžio mėn. jis atsidarė naują sąskaitą AB „Swedbank“ banke. Jis savo banko mokėjimo kortele AB „Swedbank“, kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), yra keletą kartų davęs pasinaudoti sesei S. K., taip pat buvo jai pasakęs ir banko mokėjimo kortelės PIN kodą. Jeigu gerai pamena, S. K. AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą buvo davęs 2019 metų spalio mėnesį ar lapkričio mėnesio pradžioje, dabar tiksliai nepamena. Kortelę davė, kadangi ji norėjo kažką nusipirkti, tačiau neturėjo pinigų, o jis tuo metu turėjo pinigų, tačiau banko mokėjimo kortelėje, todėl jai ją ir davė, kad kažką nusipirktų. Jis nepasakys, kiek tiksliai laiko S. turėjo jo AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, nes neprisimena. Kai iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jo AB „Swedbank“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama nusikalstamai veikai, S. K. paprašė, kad kortelę grąžintų ir tada jis šią sąskaitą banke uždarė, kad toliau nebevyktų tokie dalykai, tai galėjo būti 2019 metų lapkričio pabaiga. Jis apie tai, kad S. K. apgaudinėja žmones, nurodydama jo AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nežinojo, apie tai jis sužinojo, kai buvo iškviestas į policijos komisariatą. Elektronine bankininkyste jis naudojasi, kas vyksta jo sąskaitoje jis ne visada pasitikrindavo, dažniausiai sąskaitą tikrindavo, kai jam turėdavo pervesti atlyginimą, kai dar dirbo (1 t., b. l. 135–136).

2019 m. lapkričio 8 d. A. V. parašė pranešimą dėl S. K. sukčiavimo (1 t., b. l. 165).

2019 m. lapkričio 12 d. A. V. savanoriškai pateikė „Messenger“ susirašinėjimo su S. K. kopijas ir lėšų pervedimo nurodymo kopiją (1 t., b. l. 184–197). Iš nukentėjusiojo A. V. pateiktų „Messenger“ susirašinėjimo su S. K. kopijų matyti, kad susirašinėjimas vyko 2019 m. spalio 26 d.–lapkričio 6 d. Susirašinėjimo metu S. K. A. V. pasiūlė įsigyti tarpukario Lietuvos monetų ir banknotų, sutarus dėl pirkimo sąlygų nurodė jam pinigus už parduodamas prekes (160 Eur) pervesti į jos brolio V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke (1 t., b. l. 187–195). Iš AS „L. B.“ lėšų pervedimo nurodymo kopijos matyti, kad 2019 m. spalio 27 d. 10:48:04 val. A. V. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į V. K. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 160 Eur (1 t., b. l. 197).

Iš V. K. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad iš A. V. sąskaitos pavedimas į V. K. sąskaitą buvo įskaitytas 2019 m. spalio 28 d. ir pervesta 160 eurų suma tą pačią dieną, t. y. 2019 m. spalio 28 d., išgryninta bankomate, esančiame Ukmergės g. 18, Panevėžyje (2 t., b. l. 13–14).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. B. 2020 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuotraukose užfiksuotas asmuo, kuris 2019 m. spalio 28 d. bankomate (Ukmergės g. 18, Panevėžyje) išgrynino A. V. į V. K. banko sąskaitą pervestus pinigus yra A. D. (2 t., b. l. 36–37).

A. V. 2020 m. birželio 17 d. pareiškė 90 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 161).

S. K. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė perlaidų grynaisiais pinigais (100 Eur ir 5 Eur) siuntimo dokumentų kopijas, kuriose kaip perlaidos gavėjo tel. Nr. nurodytas nukentėjusiojo A. V. tel. Nr. (2 t., b. l. 177–179).

2019 m. lapkričio 2 d. R. K. parašė pranešimą dėl S. K. sukčiavimo (1 t., b. l. 33–38).

Iš nukentėjusiojo R. K. pateikto „Messenger“ susirašinėjimo su S. K. matyti, kad susirašinėjimas vyko 2019 m. lapkričio 1 ir 2 d. Susirašinėjimo metu S. K. R. K. nurodė 160 Eur už jos jam parduodamas monetas pervesti į jos brolio V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke (1 t., b. l. 48–81).

Iš V. K. AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad iš R. K. sąskaitos pavedimas į V. K. sąskaitą buvo padarytas 2019 m. lapkričio 1 d., pervesta 160 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“. 2019 m. lapkričio 2 d. 150 eurų iš V. K. sąskaitos išgryninta bankomate, esančiame Klaipėdos g. 143A, Panevėžyje. Prie V. K. sąskaitos išrašo pateiktos foto nuotraukos asmens, kuris išgrynino 150 Eur (1 t., b. l. 99, 101–115).

Iš nukentėjusiojo R. K. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad S. K. jam siuntė bankinio pavedimo fotonuotrauką, kurioje ji neva 2019 m. lapkričio 2 d. iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 160 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „gražinimas“ (1 t., b. l. 39).

Iš S. K. AB „Citadele“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad ji 2019 m. lapkričio 2 d. jokio pavedimo R. K. į jo AB „Swedbank“ banko sąskaitą nedarė (1 t., b. l. 123).

2020 m. liepos 28 d. rašte R. K. nurodė, kad jam 2020 m. gegužės 22 d. iš M. M. sąskaitos buvo pervesti 150 Eur, todėl S. K. pretenzijų neturi (2 t., b. l. 174–176).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

Motyvuojamoji dalis

Byloje rašytiniais įrodymais, pačios kaltinamosios ir nukentėjusiųjų parodymais įrodyta, kad S. K. per „Messenger“ programėlę kolekcionieriams A. V. 2019 m. spalio 26 d., o R. K. 2019 m. lapkričio 1 d. pasiūlė įsigyti monetų ir banknotų, atsiuntė jiems siūlomų įsigyti prekių nuotraukas. Kai susirašinėdami su S. K. nukentėjusieji susitarė dėl juos dominančių jos siūlytų įsigyti prekių pardavimo sąlygų, S. K. jiems nurodė už siekiamas įsigyti prekes pervesti po 160 Eur į jos brolio V. K. banko sąskaitą ir nurodė jos numerį. Banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad abu nukentėjusieji po susirašinėjimo su S. K. į jos nurodytą jos brolio V. K. banko sąskaitą pervedė po 160 Eur. Abu nukentėjusieji nurodė ir jų susirašinėjimo su S. K. turinys patvirtina, kad šiuos pinigus jie pervedė tikėdamiesi, jog S. K. paštu jiems atsiųs pažadėtas prekes (jų išsirinktas monetas ir banknotus). Tačiau nukentėjusieji nurodė ir pati kaltinamoji pripažįsta, kad jokių prekių, kurias nukentėjusieji siekė iš kaltinamosios įsigyti, S. K. jiems neatsiuntė ir net jų neturėjo. Nors nukentėjusieji pinigus pervedė į kaltinamosios V. K. banko sąskaitą, jo banko kortelę 2019 m. spalio mėn. pabaigoje–lapkričio mėnesio pradžioje turėjo pati kaltinamoji, kurios prašymu nukentėjusiųjų pervestus pinigus / jų dalį (150 ir 160 Eur) bankomatuose išgrynino jos sugyventinis A. D.. Kaltinamoji pinigus nukentėjusiesiems grąžino tik ikiteisminio tyrimo metu ir jau bylą nagrinėjant teisme (R. K. buvo grąžinti 150 Eur, o A. V. – 175 Eur).

Byloje pagrindinis klausimas, ar kaltinamoji svetimus nukentėjusiesiems priklausiusius pinigus (po 160 Eur iš kiekvieno nukentėjusiojo) įgijo panaudodama prieš juos apgaulę. Kaltinamoji neneigia, kad prieš nukentėjusįjį R. K. panaudojo apgaulę, nes kai su juo tarėsi dėl prekių pardavimo, jau žinojo, jog jam jokių monetų nesiųs, tačiau S. K. teigia, kad nenorėjo A. V. apgauti, nes norėjo jam prekes išsiųsti, t. y. norėjo iš vieno asmens nupirkti A. V. dominusias prekes ir jas jam perparduoti. Kaltinamosios teigimu, jau po to, kai A. V. jai pervedė pinigus, ji sužinojo, kad asmuo, iš kurio ji ketino įsigyti monetas, jai jų neparduos. Teismas kritiškai vertina niekuo nepagrįstą kaltinamosios versiją apie ketinimą A. V. perparduoti prekes ir siekio jį apgauti nebuvimą. Pažymėtina, kad jeigu iš tikrųjų kaltinamoji buvo su kažkuo susitarusi dėl prekių, kurias norėjo perparduoti A. V. brangiau, įsigijimo, jai neturėjo kilti kliūčių pateikti susirašinėjimą su tokiu asmeniu ar bent nurodyti to asmens duomenis, kad būtų galima jį apklausti, ir taip patikrinti kaltinamosios iškeltą versiją, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, iš kaltinamosios susirašinėjimo su A. V. ir A. V. parodymų matyti, kad kaltinamoji nesiorientavo, kiek tokios monetos ir banknotai, kurių nuotraukas ji nusiuntė A. V., kainuoja rinkoje, nes primygtinai klausė jo, už kiek jis siūlo įsigyti šias prekes, ir tik jam parašius kainas, sutarė dėl visų jį dominusių prekių bendros kainos. Kaltinamoji vėliau A. V. nusiuntė daugiau nuotraukų ir taip pat nukentėjusiojo klausinėjo, už kiek jis iš jos tas monetas sutiktų pirkti. Kai nukentėjusysis A. V. iš kaltinamosios gavo labai brangių C. R. monetų nuotraukas, o S. K. nurodė parduodanti labai pigiai, tada jis suprato, kad buvo apgautas. Tai akivaizdžiai rodo, kad kaltinamoji nebuvo iš anksto susitarusi su jokiu kitu asmeniu dėl A. V. pasiūlytų monetų įsigijimo ir neturėjo ketinimo užsidirbti jas perparduodama A. V., nes pati nežinojo monetų ir banknotų rinkos kainų. Versiją, kad ketino A. V. perparduoti monetas ir banknotus, kaltinamoji iškėlė tik ikiteisminio tyrimo metu, to nenurodė susirašinėdama su A. V., kai jis ją ragino atsiųsti prekes arba grąžinti pinigus.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, palyginęs juos tarpusavyje, konstatuoja, kad įrodyta, jog kaltinamoji labai panašiomis aplinkybėmis prieš abu nukentėjusiuosius panaudojo apgaulę, jiems siūlydama įsigyti monetas ir banknotus, kurių ji neturėjo ir net neketino įsigyti, taip tik siekdama iš nukentėjusiųjų apgaule įgyti jų pinigus, kuriuos ji ir įgijo. Kaltinamoji žadėjo nukentėjusiesiems po pinigų pervedimo išsiųsti jų išsirinktas monetas ir banknotus, tačiau jau tuo metu žinojo, kad to nedarys, nes iš tikrųjų siūlytų daiktų neturėjo ir įsigyti iš kitų asmenų net neketino, o gautus apgaule įgytus pinigus išleido savo reikmėms. Tokie kaltinamosios veiksmai prieš kiekvieną iš nukentėjusiųjų kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, kaip nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule.

Nustatyta, kad R. K. kaltinamoji grąžino 150 Eur iš apgaule įgytų 160 Eur, dėl likusių negrąžintų 10 Eur priteisimo R. K. nustatyta tvarka civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nėra pareiškęs, bet tai dar gali padaryti civilinio proceso tvarka. A. V. 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdyje patvirtino, kad S. K. jam grąžino 70 Eur, o dėl likusių 90 Eur jis pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 161). Tačiau jau po civilinio ieškinio pareiškimo S. K. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė teismui perlaidų grynaisiais pinigais (100 Eur ir 5 Eur) siuntimo dokumentų kopijas, kuriose kaip perlaidos gavėjo tel. Nr. nurodytas nukentėjusiojo A. V. tel. Nr. (2 t., b. l. 177–179). Nukentėjusysis A. V. po to į teismo posėdį nebeatvyko, nes gyvena kitame mieste, tačiau telefonu patvirtino, jog S. K. jam atlygino turtinę žalą. Dėl to jo civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajai, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes. Nors kaltinamoji S. K. neteista, tačiau sukčiavo ne pirmą kartą ir daug kartų už tai yra bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 106–131). Kaltinamoji šiuo metu nedirba, labai panašiomis aplinkybėmis per 1 savaitę padarė du baudžiamuosius nusižengimus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe sukčiavimo prieš R. K. atveju laikytina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi, be to, nukentėjusiajam A. V. visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, o R. K. atlygino didžiąją dalį padarytos turtinės žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgęs į visas padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad ji sutinka atlikti viešuosius darbus, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, kurios dydis už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų nustatytinas šiek tiek mažesnis negu šios bausmės vidurkis – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją neatlygintinai išdirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 9 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją neatlygintinai išdirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 t., b. l. 92–97).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamosios valstybei išieškotinos 17,10 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti ir 7,93 Eur nukentėjusiajam R. K. išmokėtų kelionės išlaidų, iš viso – 25,03 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusysis A. V.), ir paskirti jai viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

S. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (nukentėjusysis R. K.), ir paskirti jai viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti S. K. galutinę subendrintą bausmę – viešuosius darbus 9 mėnesiams, įpareigojant ją neatlygintinai išdirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš S. K. 25,03 Eur (dvidešimt penkis eurus 3 ct) valstybei proceso išlaidų.

Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė