Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-08-30 · Civilinė byla Nr. 2-520/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-30
Bylos Nr.
2-520/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Kategorijos
  • 119.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–520/2007Procesinio sprendimo kategorija 119.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elgamos chemija“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 19 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. 2-1763-48/2007 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elgamos chemija“ administratoriaus ieškinį atsakovui gamybiniam kooperatyvui „????-?“ dėl sumokėto avanso priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Elgamos chemija“ administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui gamybiniam kooperatyvui „????-?“, esančiam Baltarusijos Respublikoje, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.63 straipsnio 2 dalimi, 6.221 straipsniu, 6.222 straipsnio 3 dalimi prašė priteisti iš atsakovo 533 699,30 Lt sumokėto avanso bei bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovo administratorius nurodė, kad 2003 m. spalio 10 d. atsakovas sudarė sutartį Nr. 97 su UAB „Elgama“ dėl padangų (guminių atliekų) perdirbimo linijos gamybos, pristatymo, sumontavimo, paleidimo ir darbuotojų apmokymo. 2003 m. spalio 10 d. susitarimu tarp UAB „Elgama“ ir UAB „Elgamos chemija“ bei 2003 m. spalio 15 d. susitarimu tarp UAB „Elgamos chemija“ ir gamybinio kooperatyvo „????-?“, teisės ir pareigos pagal 2003 m. spalio 10 d. sutartį Nr. 97 perėjo UAB „Elgamos chemija“. Ieškovo administratorius pažymėjo, jog UAB „Elgamos chemija“ sumokėjo atsakovui avansą, iš viso 240 000 eurų (828 672 Lt), tačiau atsakovas sutartinius įsipareigojimus įvykdė iš dalies ir pateikė tik dalį įrengimų bei medžiagų. Atsakovas iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. pateikė įrengimus už 85 430 eurų (294 972,70 Lt) sumą, nors pagal sutarties 6.2 punktą visą įrangą turėjo pagaminti per penkis mėnesius nuo avanso gavimo dienos, tai yra iki 2004 m. kovo 29 d. ir per 45 kalendorines dienas ją sumontuoti. 2004 m. liepos 20 d. ir 2004 m. liepos 27 d. pranešimais sutartis su atsakovu buvo nutraukta dėl atsakovo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo. Po sutarties nutraukimo atsakovas privalėjo grąžinti dalį avanso, kadangi gavęs 240 000 eurų avansą, pateikė įrengimus tik už 85 430 eurų sumą, todėl yra skolingas 154 570 eurų (533 699,30 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovas gamybinis kooperatyvas „????-?“ Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas nėra kompetentingas spręsti šalių ginčą, kilusį dėl 2003 m. spalio 10 d. sutarties Nr. 97 vykdymo, nes sutarties 15 punkte yra įtvirtintas arbitražinis susitarimas, pagal kurį bet kokie ginčai turi būti sprendžiami Tarptautiniame arbitražiniame teisme Varšuvos mieste (Lenkija).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovo BUAB „Elgamos chemija“ ieškinį atsakovui gamybiniam kooperatyvui „????-?“ dėl sumokėto avanso priteisimo paliko nenagrinėtą.

Teismas nustatė, jog šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą ir atsakovas reikalauja nagrinėti bylą arbitraže. Šalių 2003 m. spalio 10 d. sutartyje nustatytas arbitražinis susitarimas spręsti ginčus Varšuvos Tarptautiniame komercinių bylų arbitražo teisme atitinka Komercinio arbitražo įstatymo reikalavimus, yra atliktas arbitražinės išlygos forma, sudarytas raštu, įformintas bendru šalių pasirašytu dokumentu. Tarp šalių kilę prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose galima arbitražinė išlyga. Teismas sprendė, kad šalių ginčas nagrinėtinas Varšuvos Tarptautiniame komercinių bylų arbitražo teisme.

Nutartyje taip pat pažymėta, kad ginčas Vilniaus apygardos teismui nebūtų teismingas ir nesant tokio arbitražinio susitarimo, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog UAB „Elgamos chemija“ kreditorių susirinkimas 2006 m. gegužės 3 d. nutarė vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo buveinė nėra Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovo BUAB „Elgamos chemija“ administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio teismingumo išspręsti iš esmės. Ieškovo administratorius atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas neįvertino aplinkybės, kad į teismą kreipėsi bankrutavusi įmonė. Teismas turėjo taikyti Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Bankroto procedūrą vykdantis administratorius yra visų įmonės kreditorių atstovas, kuris gina tiek įmonės, tiek ir visų įmonės kreditorių interesus, todėl visi ieškiniai turi būti nagrinėjami pagal ieškovo buvimo vietą – Vilniaus apygardos teisme.Visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai turi būti nagrinėjami bankroto procedūros metu, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o ne atskirose bylose. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, neįvertino ieškovo įmonės teisinio statuso, todėl nepagrįstai vadovavosi susitarimu dėl arbitražo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).

Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo BUAB „Elgamos chemija“ ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas paliko ieškinį nenagrinėtą motyvuodamas iš pagrindų tuo, jog šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą ir atsakovas reikalauja nagrinėti bylą arbitraže (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 1 straipsnis nustato, kad šis įstatymas reguliuoja teisinius santykius, susijusius su šalių susitarimu arbitražo tvarka spręsti iškilusius ar galinčius iškilti ginčus, taip pat su ginčų nagrinėjimu, arbitražo sprendimų priėmimu bei vykdymu, Lietuvos Respublikos teismų įgaliojimais arbitražo srityje, ir kitus su arbitražu susijusius santykius. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių (KAĮ 11 str. 1 d.).

CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui ir atsakovas prieštarauja ginčo nagrinėjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo (KAĮ 10 str.), o CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte – kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu šalys yra tarpusavyje sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovo BUAB „Elgamos chemija“ administratorius pareiškė ieškinį atsakovui Baltarusijos Respublikos gamybiniam kooperatyvui „????-?“ dėl avanso priteisimo pagal 2003 m. spalio 10 d. sutartį Nr. 97 (b.l. 1-2). 2003 m. spalio 10 d. sutarties Nr. 97 15 punkte nustatyta, kad visi ginčai, kylantys iš šios sutarties ar su ja susiję, turi būti sprendžiami pagal Tarptautinių prekybos rūmų (International Chamber of Commerce) arbitražo taisykles Varšuvos Tarptautiniame komercinių bylų arbitražo teisme rusų kalba, trijų arbitrų, paskirtų pagal minėtas taisykles, kurių sprendimas bus galutinis (b.l. 21). Pagal 2003 m. spalio 15 d. papildomą susitarimą prie 2003 m. spalio 10 d. sutarties Nr. 97, sudarytą tarp gamybinio kooperatyvo „????-?“ ir UAB „Elgamos chemija“ (b.l. 35-36), bei susitarimą dėl teisių ir pareigų pagal 2003 m. spalio 10 d. sutartį Nr. 97 perleidimo, sudarytą tarp UAB „Elgama“ ir UAB „Elgamos chemija“ (b.l. 51-52), teisės ir pareigos pagal 2003 m. spalio 10 d. sutartį perėjo UAB „Elgamos chemija“. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Elgamos chemija“ yra bankrutavusi. Bankroto procedūros vykdytos ne teismo tvarka (b.l. 95, 108).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai turi būti nagrinėjami bankroto procedūros metu Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o ne atskirose bylose, tačiau pažymi, jog šiuo atveju byloje reikalavimus reiškia bankrutavusios įmonės administratorius, bet ne kreditorių reikalavimai yra reiškiami bankrutavusiai įmonei.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas Baltarusijos Respublikos gamybinis kooperatyvas „????-?“ yra užsienio juridinis asmuo. Bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu teismas privalo patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui (CPK 782 str.). Be to, nagrinėjamoje byloje skirtingų valstybių juridiniai asmenys buvo sudarę arbitražinę išlygą, įrašytą sutartyje, dėl kurios kilo ginčas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma (ĮBĮ 2 str. 2 d.). Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė (ĮBĮ 2 str. 5 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog ĮBĮ normų įtvirtintas teisinis reguliavimas, kad administratoriaus ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (ĮBĮ 14 str. 3 d.), yra nacionalinio teismingumo taisyklė. Bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu ši nacionalinio teismingumo taisyklė negali pakeisti šalių, veikiančių skirtingose valstybėse, anksčiau sudaryto susitarimo dėl sutartinių ginčų nagrinėjimo arbitraže.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, negalima sutikti su apelianto argumentu, jog teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, neįvertino ieškovo įmonės teisinio statuso, todėl nepagrįstai vadovavosi susitarimu dėl arbitražo. Kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje svarbią reikšmę turi aplinkybės, kad ieškovas yra bankrutavusi įmonė, kuriai bankroto procedūros vykdytos ne teismo tvarka, šalys yra skirtingų valstybių juridiniai asmenys, sudarę arbitražinę išlygą, įrašytą sutartyje, dėl kurios kilo ginčas. Įvertinant išdėstytas nuostatas darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad ieškovas yra bankrutavusi įmonė, negali pakeisti šalių, veikiančių skirtingose valstybėse anksčiau sudarytos arbitražinės išlygos dėl kilusių ginčų nagrinėjimo. Be to, dar kartą pažymėtina tai, jog šiuo atveju bankrutavusi įmonė, kuriai bankroto procedūros vykdytos ne teismo tvarka, pati reiškia reikalavimus skolininkui. Tokio pobūdžio ieškiniai tam tikra dalimi siejasi su bankroto teisiniais santykiais (pvz. pasikeitusiu ieškovo teisiniu statusu, administratoriaus pareiga reiškiant reikalavimus veikti ne tik administruojamos įmonės, bet ir jos kreditorių interesais), tačiau jie neturi tiesioginio ryšio su įmonės bankroto bylos iškėlimo, eigos ir jos užbaigimo procese priimamais sprendimais. Dėl šios priežasties analizuojamu atveju netaikytina KAĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostata, jog arbitražui negali būti perduodami ginčai, susiję su bankrotu.

Pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškovo ieškinį nenagrinėtą, vadovavosi šalių susitarimu nustatyta arbitražine išlyga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šalių 2003 m. spalio 10 d. sutartyje nustatytas arbitražinis susitarimas spręsti ginčus Varšuvos Tarptautiniame komercinių bylų arbitražo teisme atitinka Komercinio arbitražo įstatymo reikalavimus, tarp šalių kilę prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuose galima arbitražinė išlyga. Pagal KAĮ 11 straipsnio 1 dalies prasmę, ginčo priskirtinumas nesikeičia dėl vienos šalies statuso pasikeitimo – įmonės tapimas bankrutuojančia ar bankrutavusia ir tokia vienintelė sąsaja su bankroto procedūromis (bankrutuojančios įmonės statusas) nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti šalių susitarimu dėl arbitražinės išlygos, juolab kai kita susitarimo šalis yra užsienio valstybėje veikiantis subjektas ir reikalauja laikytis arbitražinio susitarimo, bet imtis nagrinėti ginčą Lietuvos teisme (CPK 23 str., 137 str. 2 d. 6 p., 296 str., 1 d. 9 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl ieškinio nagrinėjimo galimybės teisme, tinkamai taikė CPK ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatas, todėl pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasMarytė MitkuvienėGintaras Pečiulis