Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1401-253/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-06-28Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-13
Bylos Nr.
2A-1401-253/2013
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00377-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, Irma Čuchraj
Atsakovas
Š. S.
Ieškovas
DNB banko
Trečiasis asmuo
UAB „Pamario kiras“

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1401-253/2013

Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00377-2011-7)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.3.6; 36.2; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. lapkričio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Š. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo DNB banko ieškinį atsakovui Š. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Pamario kiras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas DNB bankas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Š. S. 105 062,71 litų skolą, kurią sudaro 100 000 litų negrąžinto kredito, 3 316,68 litų nesumokėtų palūkanų, 1 746,03 litų delspinigių, 9,95 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad ieškovas DNB bankas (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas) ir UAB „Pamario kiras“ 2007-12-29 pasirašė Kredito linijos banko sąskaitoje sutartį Nr. K-2300-2007-758, kurios pagrindu bendrovei buvo suteiktas 100 000 litų kreditas apyvartinėms lėšoms papildyti su 9,95 proc. metine palūkanų norma iki 2008-12-20. UAB „Pamario kiras“ įsipareigojo Kredito linijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti laiku, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl 2009-01-20 raštu Nr. 58.17/322 ieškovas įspėjo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir paragino padengti susidariusią skolą, tačiau įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi. Tarp ieškovo ir atsakovo Š. S. 2007-12-29 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. K-2300-2007-758/164, kuria atsakovas įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu ir ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė UAB „Pamario kiras“, jeigu pastaroji neįvykdys visų, dalies įsipareigojimų arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Kredito linijos sutartį. 2009-02-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-400-8/2009 UAB „Pamario kiras“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas pareiškė kreditinį reikalavimą dėl susidariusio įsiskolinimo pagal 2007-12-29 Kredito linijos banko sąskaitoje sutartį Nr. K-2300-2007-758 BUAB „Pamario kiras“ bankroto byloje 105 062,71 litų sumai, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-09. Aplinkybė, jog pagrindiniam skolininkui BUAB „Pamario kiras“ buvo iškelta bankroto byla bei pareikšti kreditiniai reikalavimai, nepanaikina ir nesustabdo su atsakovu sudarytos laidavimo sutarties galiojimo bei neužkerta kelio kreditoriui realizuoti savo teises, kylančias iš laidavimo sutarties, kadangi minėta susidariusi skola pagal 2007-12-29 Kredito linijos banko sąskaitoje sutartį Nr. K-2300-2007-758 nėra padengta.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2013-04-30 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui AB DnB bankui iš atsakovo Š. S. 100 000 litų negrąžinto kredito, 3 316,68 litų nesumokėtų palūkanų, 1 746,03 litų delspinigių, 9,95 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 105 062,71 litų sumos nuo 2011-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7 266 litų bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 135 litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo Š. S. 2007-12-29 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. K-2300-2007-758/164, kuria laiduotojas – atsakovas – įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu bei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė UAB „Pamario kiras“, jeigu pastaroji neįvykdys visų, dalies įsipareigojimų arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2007-758. Teismas konstatavo, kad atsakovas Š. S. atsako už BUAB „Pamario kiras“ įsipareigojimus kaip bendraskolis, nes laiduotojo atsakomybė yra solidari. Kadangi paskolos grąžinimo prievolė ieškovui DnB bankui yra neįvykdyta, o atsakovas pripažino neįvykdęs įsipareigojimų bankui, ieškovo naudai iš atsakovo teismas priteisė 105 062,71 litų skolos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Š. S. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimą. Nurodo, kad sprendimas analogiškas 2012-09-05 sprendimui už akių, kuris, patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-28 nutartimi panaikintas ir grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2013-04-30 atsakovui nedalyvaujant posėdyje dėl ligos, ieškovui taip pat nedalyvaujant, teismas priėmė sprendimui už akių identišką sprendimą – visiškai patenkinti ieškovo ieškinį, vėl nelaikant atsakovo ligos svarbia nedalyvavimo priežastimi, nors atsakovas buvo pateikęs prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą. Teismas neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę ir jo ligos – insultas ir poinsultinė būsena – nepripažino svarbia nedalyvavimo priežastimi. Teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymus skirti medicininę ekspertizę, sustabdyti bylos nagrinėjimą, todėl mano, kad tenkinami tik ieškovo prašymai. Nurodo, kad atsisako savo teiginio apie ieškinio pripažinimą, pareikšto atsiliepime į ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teigia, kad atsakovo liga nesudaro pagrindo bylai sustabdyti. Į teismą ieškovas su ieškiniu atsakovui dėl skolos priteisimo kreipėsi daugiau nei prieš du metus. Byla ne kartą buvo atidėta ir net nepagrįstai sustabdyta būtent dėl atsakovo ligos. Atsakovas neatvyko nė į vieną teismo posėdį, tačiau prieš pat bylos nagrinėjimą (dažniausiai tą pačią dieną) teikdavo teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo sveikatos būklės. Atsakovas nepasinaudojo galimybe pasirūpinti tinkamu jo interesų atstovavimu procese, galimai siekdamas vilkinti procesą, bei toliau teikė teismui medicinines pažymas apie prastą savo sveikatos būklę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš laidavimo teisinių santykių. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir UAB „Pamario kiras“ 2007-12-29 sudaryta Kredito linijos banko sąskaitoje sutartis Nr. K-2300-2007-758, kurios pagrindu bendrovei iki 2008-12-20 buvo suteiktas 100 000 litų kreditas apyvartinėms lėšoms papildyti su 9,95 proc. metine palūkanų norma. Kredito grąžinimui užtikrinti 2007-12-29 tarp ieškovo ir atsakovo Š. S. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. K-2300-2007-758/164. Šia sutartimi Š. S., kaip laiduotojas, įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu bei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė UAB „Pamario kiras“, jeigu pastaroji neįvykdys visų, dalies įsipareigojimų arba įvykdys netinkamai prievoles pagal 2007-12-29 sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. K-2300-2007-758. Šalys susitarė, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Įsipareigojimai pagal kredito sutartį nebuvo tinkamai vykdomi. 2009-02-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-400-8/2009 UAB „Pamario kiras“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas pareiškė kreditinį reikalavimą dėl susidariusio įsiskolinimo pagal 2007-12-29 Kredito linijos banko sąskaitoje sutartį Nr. K-2300-2007-758 BUAB „Pamario kiras“ bankroto byloje 105 062,71 litų sumai, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-09.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo ligos nelaikė svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi, nesustabdė bylos nagrinėjimo ir priėmė sprendimą, analogišką 2012-09-05 sprendimui už akių, kuris, patenkinus atsakovo atskirąjį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-28 nutartimi panaikintas ir grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad civilinė byla nagrinėjama nuo 2011-04-26. Prasidėjus bylos nagrinėjimui atsakovo Š. S. prašymu dėl jo ligos (t. 1, b. l. 57–58, 85–86, ) ar atsakovui neatvykus į paskirtus teismo posėdžius, posėdžiai buvo atidėti tris kartus (t. 1, b. l. 60–61, 64–66, 91). Palangos miesto apylinkės teismo 2011-12-14 nutartimi dėl atsakovo Š. S. ligos byla buvo sustabdyta, tačiau minėta nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-08 nutartimi buvo panaikinta ir bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (t. 1, b. l. 92, 111–112). Atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovo Š. S. prašymais dėl jo ligos (t. 1, b. l. 118–121, 129–130) teismo posėdis buvo atidėtas, o Palangos miesto apylinkės teismo 2012-05-03 nutartimi civilinė byla pakartotinai sustabdyta dėl atsakovo ligos, iki atsakovas pasveiks (t. 1, b. l. 122, 135). Bylos nagrinėjimas atnaujintas Palangos miesto apylinkės teismo 2012-05-25 nutartimi, tačiau atsakovas vėl pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos (t. 1, b. l. 153, 166–162). Ieškovo prašymu teismas bylą išnagrinėjo ir 2012-09-05 priėmė sprendimą atsakovui už akių (t. 1, b. l. 175–177). Palangos miesto apylinkės teismo 2012-11-13 nutartimi atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ši nutartis panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-28 nutartimi (t. 1, b. l. 188–189, t. 2, b. l. 13–16). Palangos miesto apylinkės teismo 2013-03-15 nutartimi teismo 2012-09-05 sprendimas už akių panaikintas ir paskirta kito teismo posėdžio data – 2013-04-18 (t. 2, b. l. 21–22). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2013-04-16 teismui pateikė prašymą dėl jo ligos sustabdyti bylos nagrinėjimą iki atsakovas pasveiks bei pateikė pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą laikotarpiui nuo 2013-04-15 iki 2013-04-19 (t. 2, b. l. 30–31). Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovas nedalyvavo nė viename teismo posėdyje, negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime priežastimi nurodydavo savo ligą, pateikdavo nedarbingumą patvirtinančius įrodymus.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Įstatyme, atsižvelgiant į civilinės bylos sustabdymo pagrindus, skiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis ­– teismo teisė sustabdyti bylą (CPK 164 str.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų. Bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą. Teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 str. 4 p.). Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų – koncentracijos principas – reikalauja, kad teismas imtųsi visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį terminą, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti, nes tai labai svarbus veiksnys siekiant teisingumo bei ginant pažeistas šalies teises ir teisėtus interesus, atstatant teisinę taiką tarp šalių. Atkreiptinas dėmesys, kad šalies neatvykimas į posėdį dėl ligos paprastai net nelaikoma svarbia priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas teismo posėdį atidėti (CPK 162² str. 1 d.).

Šalis bylą gali vesti pati arba per atstovą (CPK 51 str. 1 d.). CPK 51 str. 2 d. numato, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Šiuo atveju šalių ginčas yra turtinis (dėl skolos priteisimo), nesusijęs su atsakovo asmeninėmis neturtinėmis teisėmis, tad jo dalyvavimas teismo posėdyje asmeniškai nėra būtinas. CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d. yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti savo poziciją teismui, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. Apie civilinės bylos nagrinėjimą, skiriamus teismo posėdžius atsakovui buvo žinoma. Atsakovas, matydamas, kad jo liga yra ilgalaikio pobūdžio (tęsiasi ne vienerius metus) ir dėl savo sveikatos būklės bylos nagrinėjimo metu negalės asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose ir tinkamai atstovauti savo interesų, turėjo teisę pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų operatyvų bylos išnagrinėjimą. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė civilinės bylos nagrinėjimo ir ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo išnagrinėjo iš esmės, kadangi nebuvo teisinio pagrindo dar kartą stabdyti bylos nagrinėjimą dėl atsakovo ligos ar, atsižvelgiant į bylos eigą, pripažinti apelianto nurodomas aplinkybes svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismui 2013-02-28 nutartimi panaikinus Palangos miesto apylinkės teismo 2012-11-13 nutartį ir priėmus atsakovo pareiškimą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-09-05 sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovas jokių naujų įrodymų ar atsikirtimų į ieškovo reikalavimus byloje neteikė, tik pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl jo ligos, tačiau nedėjo pastangų pasirūpinti kitokiu savo interesų atstovavimu. Atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu ieškovo reikalavimų pagrįstumo atsakovas neginčijo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nuo bankroto bylos iškėlimo UAB „Pamario kiras“, už kurios kredito liniją laidavo atsakovas, nė karto nuo 2008 m. iki 2011 m. gegužės mėn. nesikreipė į atsakovą su priminimais apie laidavimą ar kitokiais pasiūlymais dengti įmonės skolą ir iš karto kreipėsi į teismą. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įstatymo nuostata, kad atvejais, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tai patvirtina šalių sudaryta laidavimo sutartis. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Ši teisė numatyta ir šalių sudarytos laidavimo sutarties 2.3.1.1 punkte. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės ir pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus.

Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį (CPK 42 str. 1 d.). Apeliantas nurodo, kad atsisako atsiliepime į ieškinį pareikšto savo teiginio apie ieškinio pripažinimą. Ieškinio pripažinimo atsisakymo pagrindu nurodo panašiose paskutinio laikotarpio bylose, pasiekusiose Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, pateiktus išaiškinimus, kurie, apelianto teigimu, suteikia jam galimybę ginčyti ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys buvo priimtos dar iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas ieškinio reikalavimų pagrįstumo neginčijo. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė, kokiu konkrečiai pagrindu ir kokia apimtimi nesutinka su ieškinyje reiškiamais reikalavimais, nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, taip pat kokias, apelianto manymu, materialinės teisės normas netinkamai aiškino ar bylos faktinėms aplinkybėms netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas. Civilinį procesą reglamentuojančios nuostatos numato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str., 182 str.).

Be to, pažymėtina, kad apelianto nurodomose bylose pateikti kasacinio teismo išaiškinimai, kad tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012 ir 2013-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013). Šiuo atveju 2007-12-29 tarp šalių sudarytoje laidavimo sutartyje Nr. K-2300-2007-758/164 numatyta, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško skolininko prievolių įvykdymo. Ieškinys atsakovui pareikštas 2011-04-26, tuo tarpu iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad sprendimas dėl UAB „Pamario kiras“ veiklos pabaigos priimtas 2011-07-08, taigi ieškinio laiduotojui pareiškimo metu pagrindinis skolininkas nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi. Esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms nėra pagrindo vertinti, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar neatitinka formuojamos teismų praktikos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieškovui DNB bankui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 968 Lt bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013-04-30 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui AB DNB bankui iš atsakovo Š. S. 968 Lt išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Albina PupeikienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė