- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- ATP-491-317/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00997-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarties A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) specialistės E. V. 2014-02-03 nutarimu Nr. 20N-6947575-14 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d. ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimas 15 mėn. laikotarpiui ir 1200 Lt bauda. A. G. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 4, 5, 8, 1 pr. 302 punkto reikalavimus, t.y. 2014-01-17 apie 23.00 val., Jurbarke, Nemuno g., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelio ženklo „eismas draudžiamas“ reikalavimus, įvažiavęs į stovėjimo aikštelę ir didindamas automobilio variklio sūkius, savo malonumui ir iš chuliganiškų paskatų privertė automobilio varančiuosius ratus slysti, o automobilį suktis aplink savo ašį.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, A. G. skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydamas panaikinti Institucijos 2014-02-03 nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d., o jo veiką kvalifikuoti tik pagal ATPK 124¹ str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-03-17 nutartimi Institucijos 2014-02-03 nutarimą Nr. 20N-6947575-14 administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
A. G., nesutikdamas su apylinkės teismo priimta nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo atsižvelgti į ankstesniame skunde išdėstytus argumentus ir sumažinti jam paskirtą bausmę t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Skunde apeliantas nurodo, jog savo kaltę dėl kelio ženklo pažeidimo pripažįsta. Be to nurodo, kad neįvertino slidžios kelio dangos, todėl negalėjo tinkamai suvaldyti vairuojamo automobilio. Apelianto teigimu, aikštelėje nebuvo pašalinių automobilių ir žmonių, dėl to realus pavojus kitiems asmenims bei eismo dalyviams nekilo. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad praradęs vairuotojo pažymėjimą, praras galimybę padėti neįgalumą turinčiai motinai ir besilaukiančiai draugei, kurioms reikia nuolat lankytis pas medikus, neteks darbo, dėl ko nebus galimybės jam sumokėti paskirtosios piniginės baudos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2014-03-17 nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, o taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų apelianto atžvilgiu nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
A. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 124¹ str. 2 d. padarymo fakto, byloje nėra. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik dėl nubaustojo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 124² str. 2 d., prašoma skirti švelnesnę nei įstatymo skirtą nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. G. kaltė padarius ATPK 124² str. 2 d. bei 124¹ str. 2 d. numatytus pažeidimus, yra įrodyta nutartyje aptartais duomenimis. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Pažymėtina, kad parodymai policijos pareigūnų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atitinka pirminiame jų paaiškinime (tarnybiniame pranešime) nurodytas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Pažeidimą nustačiusių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių asmenų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, todėl apelianto teiginys, kad realus pavojus kitiems asmenims bei eismo dalyviams nebuvo sukeltas, atmestinas kaip nepagrįstas. Nustatyta, kad apeliantas pasirinkęs chuliganišką vairavimo būdą sukėlė pavojų net tik savo saugumui, bet ir šalia jo buvusiai keleivei.
Skundžiamu nutarimu A. G. buvo paskirta administracinė nuobauda dėl ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo. ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.
ATPK 30 str. numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą, galėtų būti, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.
Skiriant nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
A. G. nurodomos aplinkybės dėl jo motinos sveikatos būklės, draugės nėštumo, jo darbo pobūdis, kitos šeimyninės aplinkybės, dėl kurių reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, savaime nemenkina nei jo kaltės pažeidimo padaryme, nei padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo, todėl jos nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos skyrimą arba išvis administracinės nuobaudos neskyrimą (ATPK 30¹ str.).
Teismas pažymi, kad skiriant administracinę nuobaudą, yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Taikant prevencines priemones, baudžiant pažeidėją, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, interesą išvengti pagrįstai neigiamų pasekmių, nepatogumų. Asmuo privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai bei įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pažeidėjui paskirtos administracinės nuobaudos individualizuotos tinkamai, yra adekvačios padarytam administraciniams pažeidimui, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra per griežtos. Skunde nurodytos aplinkybės dėl būtinumo vairuoti transporto priemonę, nelaikytinos esminėmis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažymėtina, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. G. už pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais, baustas ne vieną kartą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-14-8120835, b. l. 6-16). Tai charakterizuoja A. G. kaip asmenį, linkusį daryti tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus ir tai leidžia daryti išvadą, kad A. G. padarytas grubus administracinės teisės pažeidimas, nėra atsitiktinis, o periodinio saugaus eismo taisyklių nepaisymo pasekmė. Todėl taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas teismas neturi pagrindo.
Įvertinęs visas šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. G. už ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus paskirta galutinė administracinė nuobauda, t.y. 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių laikotarpiui, yra teisinga, atitinka ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl ją keisti pagrindo nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarimą keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.