Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine ra­šy­tinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn at­sa­ko­mybėn patraukto asmens K. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimo K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimu pri­pa­žintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, 188 straipsnyje, ir nu­baus­tas galutine subendrinta nuobauda – 120 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. liepos 7 d. apie 14.00 val. tyčia, savavališkai savo naudojamu automobiliu užtvėrė įvažiavimą į kiemą taip neleisdamas išvažiuoti tiesiogines funkcijas vykdančioms ir savo pareigas atliekančioms Kalvarijos sav. Ad­mi­nistracijos socialinėms darbuotojoms L. R., R. S., o Kalvarijos PK VPS vyresn. tyrėjui A. Ž. bei tyrėjui K. M. M. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiks­mus, šių teisėtų tarnybines pareigas vykdančių bei tarnybinę uniformą dėvinčių policijos pareigūnų reikalavimų tyčia nevykdė.Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nors tiesiogiai niekas ir nepatvirtina, kad matė kaip buvo užstatytas automobilis, netiesioginių duomenų pakanka padaryti neabejotinai išvadai, kad pažeidimus padarė būtent K. P..Apeliaciniame skunde K. P. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Skunde teigiama, jog nėra aišku, kas užtvėrė kelią, teismas daro tik prielaidas, apelianto teis­mo posėdžio metu duoti parodymai nepaneigti. K. P. automobiliu kelio neužtvėrė ir nežino, kas tai padarė. Automobilis priklauso sugyventinei, juo naudojasi ir jo brolis ir ūkio darbininkai. K. P. nurodo, kad nesupranta, kokiais konkrečiais veiksmais pažeidė įstatymų nuos­ta­tas. Jo teigimu, pareigūnai neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad automobilį pa­trauktų ne jo savininkas ir savo veiksmais išprovokavo konfliktą. Administracinio teisės pa­žeidimo protokole nenurodyta, kokių norminių aktų pagrindu veikė pareigūnas ir apeliantui neaišku, kokias teises pareigūnas turėjo. Protokole suformuluotas kaltinimas abstraktaus po­bū­džio ir neaišku už ką K. P. baudžiamas. Skunde pažymėta, jog asmens išreikštas nepasitenkinimas negali būti laikomas policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu. Apelianto teigimu, susiklostė analogiška situacija kuomet pareigūnai ir socia­li­nės darbuo­to­jos išprovokavo konfliktą, siekia nubausti asmenį, kuris net nebuvo įvykio vietoje.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vir­ši­ninko A. M. atsiliepime prašoma K. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Ma­rijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. P. apeliacinis skundas atmetamas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­tinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieš­ta­ra­vimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo pro­cesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įro­dymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pir­mo­sios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplin­ky­bėms, todėl apylinkės teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teis­mas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog K. P. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir 188 straipsnyje.

8. Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais duo­menimis, kuriuos teisingai įvertino pirmos instancijos teismas. Liudytojas A. Ž. parodė, kad socialinė darbuotoja L. R. jam pranešė, kad K. P. už­blo­kavo savo kiemą ir neleidžia socialinėms darbuotojoms išvykti iš jo. Jis nuvyko pas K. P. į sodybą, ten rado socialines darbuotojas, jų tarnybinį automobilį ir džipą, kuris buvo užtvėręs įvažiavimą. Atėjus K. P. su juo apie 2 valandas vyko pokalbis, nes jis aiškino, kad so­cialinės darbuotojos neteisėtai atvyko į privačią valdą ir jis neketina jų išleisti, liepė so­cialinėms darbuotojoms suplėšyti savo surašytus lapus, tuomet žadėjo patraukti automobilį. Joms tai pada­rius, K. P. atsinešė automobilio raktelius ir patraukė automobilį. Ana­lo­giš­kus parodymus davė ir liudytojas K. M. M. Liudytoja L. R. pa­rodė, kad per langą pamatė, kad eina pasilenkęs žmogus. Mano, kad tai buvo K. P., ka­dangi vėliau pastebėjo, kad buvo su tokias pačia kepure. Kai susiruošė išeiti, pastebėjo, kad neat­sidaro namo durys, vaikai juokėsi ir sakė, kad jos neišeis, berniukai juokėsi, kad jos neiš­va­žiuos ir sakė, kad tėtis užstatė mašiną. Tada pastebėjo ant kelio automobilį. Kito kelio išvažiuoti iš so­dybos nėra, todėl kreipėsi į policiją. K. P. liepė suplėšyti dokumentus, kai tai buvo pa­daryta, jis pa­traukė automobilį nuo pravažiavimo. Liudytojų parodymai, aukštesniojo teismo nuomone, yra logiški ir nuoseklūs, byloje nenustatyta, kad šie liudytojai siektų apkalbėti ad­mi­nistracinėn atsa­ko­mybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo.

ATPK 188 straipsnyje numatyta, atsakomybė tam kas savavališkai, nesilaikant įstatymų nusta­ty­tos tvarkos, vykdė savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, nepadarant esminės žalos pi­liečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstai­goms arba organizacijoms. Nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog socialinės darbuotojos nega­lėjo išvykti iš K. P. motinai priklausančios sodybos, o K. P. transporto prie­mo­nę patraukė tik patenkinus jo reikalavimą – suplėšius dokumentus.ATPK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar rei­ka­lavimo nevykdymą, garbės ir orumo įžeidimą reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš bylos duomenų matyti, jog policijos pareigūnai reikalavo, kad K. P. patrauktų automobilį apie dvi valandas, be to vyresnysis tyrėjas A. Ž. iki nuvykimo pas K. P. jam du kartus skambino ir reikalavo patraukti automobilį, tačiau K. P. šių pareigūnų nurodymų nevykdė. Teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos Res­pub­li­kos Policijos įstatymo 21 straipsniu, pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi ne­del­siant. Taigi byloje surinkti ir ištirti įrodymai paneigia apelianto iškeltą versiją, jog jis ad­mi­nis­tra­cinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, deklaratyvūs ir paremti tik subjektyvia pažeidėjo nuomone.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įro­dymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog ape­liantas administracinių teisės pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apelia­ci­nės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kal­tės padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir 188 straipsnyje numatytus pažeidimus, todėl K. P. skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti apelia­ci­niame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.