Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.1.4.3; 3.1.4.4; 3.1.14.8.8; 3.2.3.2; 3.2.7.1.; 3.2.7.2

2023 m. rugpjūčio 30 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Biržų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose gautas pareiškėjo G. V. pareiškimas, kuriuo jis prašo nustatyti, jog pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinį – daržinę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškimą atsisakytina priimti.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-1075/2021, 18 – 20 punktai). Taigi asmuo, įgyvendinantis teisę kreiptis į teismą, turi laikytis specialiuosiuose įstatymuose nustatytų šios procesinės teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų.

3. Reikalavimai pareiškimo turiniui nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135, 531 straipsnyje. Be minėtuose straipsniuose išvardytų reikalavimų, pareiškimas taip pat turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, įtvirtintus CPK 111–114 straipsniuose.

4. CPK 111 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.

5. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalis). CPK 56 straipsnyje numatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokato padėjėjai, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) arba kiti asmenys, kurių įgaliojimai įforminti šio Kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka. Sutinkamai su CPK 57 straipsnio 3 dalimi, advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu.

6. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktą pareiškėjo G. V. pareiškimą pasirašė advokatė A. U.. Iš teismui pateiktos teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ją pasirašė ne pats pareiškėjas G. V., o S. A.. Nors prie pareiškimo pridėtas 2022 m. balandžio 21 d. įgaliojimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad G. V. įgalioja atstovauti S. A., be kita ko, įteisinti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) ..., <... atstovauti visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose...>, <...pareikšti ieškinį, perduoti bylą kitam teismui ar institucijai, pakeisti skundo (pareiškimo, prašymo) pagrindą ar dalyką ...> ir kt., tačiau kaip minėta pirmiau, CPK 56 straipsnyje yra išvardintas baigtinis sąrašas asmenų, kurie turi teisę atstovauti fizinį asmenį teisme. Šiuo atveju, nepaisant įgaliojime nurodyto, teismui nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad S. A. turi teisę atstovauti G. V. teisme.

7. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškimą padavė neįgaliotas vesti bylą pareiškėjo vardu asmuo, todėl vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškimą atsisakytina priimti.

8. Teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 puntu, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įtekimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.