Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. M. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-8012 nutarta taikyti nuteistajam V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 5 mėnesių 8 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. rugsėjo 21 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, skatintas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ vertinama kaip žema, jis pagal savo sveikatos būklę kiek gali tiek prisideda prie būrio gerbūvio, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra išleidžiamas trumpalaikių išvykų metu. Atsižvelgiant į tai Komisija sprendė, kad yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

V. M. nuteistas 2013 m. kovo 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 punktus. Galutinė bausmė paskirta 15 metų laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2013 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 27 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau net ir nustačius bendrąjį materialiojo pagrindo egzistavimą, sprendžiant neabejotiną lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrįstumą, reikalinga vertinti nuteistojo elgesio pokytį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nustatant ar nuteistojo elgesys iš tiesų jau yra tiek pakitęs teigiama linkme, kad jis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. M. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia spręsti egzistuojant formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Kartu nustatyta, jog egzistuoja ir bendrasis materialusis pagrindas, tai yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip atitinkantis rodiklį žemas. Tačiau, kaip ir aukščiau aptarta, vien tai nėra absoliutus pagrindas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o reikalinga nustatyti nuteistojo elgesio pokyti išimtinai teigiama linkme, ko vis tik šiuo atveju, įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis ir Socialinio tyrimo išvadą, konstatuoti negalima ir tai suponuoja išvadą, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas dar nėra galimas.

Teismo, ankstesnėje pastraipoje, padarytą išvadą pagrindžia tai, kad nors iš tiesų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam yra nustatyta kaip žema, tačiau jo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemas; stokoja tinkamų problemų sprendimų būdų; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus), kurie teismo vertinimu pataisos proceso metu dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami. Lygtinai paleidžiamo asmens nusikalstamo elgesio korekcija turi būti tiek įtikinama, jog leistų neabejoti jo sėkminga reintegracija į visuomenę, o tuo tarpu vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, vis tik neleidžia daryti tokios išvados, juo labiau, kad jie glaudžiai susiję su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška ir pataisos proceso metu, laisvės atėmimo įstaigoje, nebuvo koreguoti.

Akcentuojama tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis suvokia, jog alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai, tačiau nėra stebima, kad šią probleminę sritį nuteistasis kaip nors būtų koregavęs pataisos proceso metu. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pataisos proceso metu nėra dalyvavęs jokioje pozityvaus užimtumo programoje, susijusioje su alkoholio vartojimo problemų sprendimu, nėra dalyvavęs ir anoniminių alkoholikų programose. Juo labiau, kad byloje esanti 2023 m. vasario 13 d. Resocializacijos skyriaus vyresniosios psichologės pažyma Nr. 31-13 atskleidžia ir faktą, kad pats nuteistasis net gi neigia problemas susijusias su alkoholio vartojimu bei nurodyta, jog nejaučia poreikio dalyvauti pozityvaus užimtumo programose. Ši aplinkybė itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes yra glaudžiai sietina ir su vyraujančiais dinaminiai kriminogeniniais veiksniais. Toks nuteistojo probleminių sričių minimalizavimas ir atsakomybės vengimas, leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis dar nėra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.

Tiek Komisijos nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nei karto nebuvo baustas drausmine tvarka, skatintas penkis kartus. Teismas nors ir sutinka, kad ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistąjį, bet nėra išskirtinė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kartu nesuteikiamas išskirtinis prioritetas ir aplinkybei, kad nuteistasis neturi sunkumų dėl gyvenamosios vietos būdamas laisvėje, kadangi tokių sunkumų jis neturėjo ir prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, priešingai nusikaltimą nuteistasis įvykdė būtent savo gyvenamojoje vietoje ir tai akivaizdžiai atskleidžia, jog pastovi gyvenamoji vieta neturėjo jokios teigiamos įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Tokiu būdu nemanytina, jog veiktų kaip apsauginis veiksnys ir galimo lygtinio paleidimo atveju.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis V. M. dar yra neatlikęs net 4 metų 5 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo komisijos posėdžio dienos (2023 m. rugsėjo 21 d.), o tokia neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinos visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina itin didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini)kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. priimtą nutarimą Nr. RV-23-8012.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. priimtą nutarimą Nr. RV-23-8012 taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.