- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- eI3-7015-428/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00122-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- A. K.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. K. 26 714 Eur susidariusią skolą, 616,07 Eur palūkanas bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2026 m. sausio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Prašyme nurodyta, kad pareiškėja NMA 2025 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą dėl išmokėtos paramos dalies sugrąžinimo, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas grąžinti susidariusią skolą, o apie šį sprendimą jis buvo informuotas 2025 m. gegužės 20 d. raštu, el. paštu, neregistruotu laišku bei NMA informaciniame portale. Atsižvelgus į atsakovo prašymą, jam buvo sudarytas skolos grąžinimo grafikas, leidžiantis skolą ir palūkanas grąžinti dalimis per 12 mėnesių, tačiau atsakovas šio grafiko nesilaikė, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Pažymima, kad atsakovas 2023 m. pateikė paraišką paramai gauti, todėl 2024 m. su juo buvo sudaryta paramos sutartis, pagal kurią jam išmokėta 29 364 Eur paramos suma, tačiau vėlesnis mokėjimo prašymas nebuvo patenkintas dėl nustatytų neatitikimų, be kita ko, areštuoto turto ir investicijų neatitikimo sutarties sąlygoms. 2025 m. atsakovas pateikė prašymą nutraukti paramos sutartį, o pagal sutarties sąlygas tai galima tik grąžinus visą gautą paramą, todėl sprendimu buvo nuspręsta susigrąžinti visą išmokėtą sumą. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas pažeidė teisės aktuose ir sutartyje nustatytus reikalavimus, todėl jam pagrįstai atsirado pareiga grąžinti lėšas, o laiku jų negrąžinus skaičiuojamos palūkanos. Nuo 2025 m. liepos 20 d. atsakovui skaičiuojamos metinės palūkanos, jis yra grąžinęs tik dalį skolos, todėl likusi skola sudaro 26 714 Eur.
Be to, atsakovas sprendimo neskundė, todėl jis yra galiojantis ir sukelia teisines pasekmes, o pagal teismų praktiką būtent toks sprendimas yra pagrindas susigrąžinti lėšas. Taip pat prašyme akcentuojama, kad atsakovas negali vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolės, o aplinkybių, kurios jį atleistų nuo pareigos grąžinti skolą ir mokėti palūkanas, nėra, todėl pareiškėja prašo teismo priteisti skolą ir palūkanas.
Atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka, atsiliepimo į prašymą atsakovas nepateikė, į teismo posėdį taip pat neatvyko, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra siekia susigrąžinti iš atsakovo skolą, t. y. grąžintiną išmokų sumą, taip pat prašo priteisti palūkanas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2023 m. birželio 2 d. Alytaus rajono vietos veiklos grupei pateikė paraišką Nr. ALYT-LEADER-6A-D-37-2-2023/42VS-PV-23-1-02155-PR001 pagal Alytaus rajono ir Birštono savivaldybių kaimiškosios teritorijos bendruomenių inicijuotos vietos strategijos 2015–2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse plėtoti (reglamentuoja KPP)“ Nr. LEADER-19.2-6.4.
2024 m. kovo 8 d. su atsakovu buvo pasirašyta paramos sutartis, pagal kurią jis įgijo paramos gavėjo statusą.
2024 m. kovo 26 d. buvo pateiktas avansinis mokėjimo prašymas Nr. 42VS-PV-23-1-02155-MP001, o 2024 m. balandžio 5 d. atsakovui išmokėtas 27 796 Eur paramos avansas. Vėliau, 2024 m. birželio 6 d. NMA buvo pateiktas mokėjimo prašymas Nr. 42VS-PV-23-1-02155-MP002, kuris įvertintas teigiamai, todėl 2024 m. liepos 3 d. atsakovui papildomai išmokėta 1 568 Eur paramos suma.
2024 m. gruodžio 30 d. atsakovas pateikė mokėjimo prašymą Nr. 42VS-PV-23-1-02155-MP003, tačiau prašyta paramos suma nebuvo išmokėta nustačius neatitikimus, t. y. paramos gavėjo turtas, už kurį buvo suteikta parama (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra areštuotas, be to, deklaruotos investicijos neatitiko paramos sutarties ir paraiškos sąlygų.
Alytaus rajono vietos veiklos grupė 2025 m. kovo 26 d. gavo atsakovo prašymą nutraukti projekto paramos sutartį, todėl 2025 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-72 „Dėl pareiškėjo pateikto prašymo“ apie tai informavo NMA.
Vadovaujantis paramos sutarties 7.5 papunkčiu ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – Administravimo taisyklės) 38 punktu, 2025 m. gegužės 14 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SKP-211, kuriuo nuspręsta susigrąžinti išmokėtą 29 364 Eur paramos sumą.
NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 15 punktu ir 16.1 papunkčiu, nuo 2025 m. liepos 20 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų metines palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 29 364 Eur sumos. Minėtų taisyklių 15 punkte nustatyta, kad palūkanų už pavėluotai grąžintas lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Atsakovas 2025 m. liepos 31 d. ir 2025 m. rugpjūčio 28 d. grąžino dalį skolos – iš viso 2 650 Eur, tačiau daugiau įmokų neatliko, praleisdamas 2025 m. rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. mokėjimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 punktas). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas.
Papildomai pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovui buvo sudarytos realios galimybės tinkamai įvykdyti savo prievolę – jam buvo ne tik tinkamai pranešta apie priimtą sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo, bet ir, atsižvelgus į jo paties iniciatyvą, sudarytas skolos grąžinimo grafikas, leidžiantis atsiskaityti dalimis per nustatytą laikotarpį. Vis dėlto atsakovas šia galimybe nepasinaudojo, nesilaikė nustatyto mokėjimų grafiko ir tik iš dalies padengė susidariusią skolą. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip netinkamas prievolės vykdymas, kadangi prievolė turi būti vykdoma tinkamai ir laiku, laikantis sutarties ir teisės aktų reikalavimų. Atsakovui nevykdant piniginės prievolės nustatytais terminais, jam kyla pareiga ne tik grąžinti pagrindinę skolą, bet ir mokėti palūkanas kaip kompensaciją už kreditoriaus patirtus nuostolius dėl laiku negrąžintų lėšų bei už naudojimąsi šiomis lėšomis. Nagrinėjamu atveju 616,07 Eur palūkanos yra apskaičiuotos už konkretų laikotarpį nuo 2025 m. liepos 20 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., t. y. už faktiškai pradelstą terminą, o 5 procentų dydžio metinės palūkanos taikomos už tolesnį prievolės nevykdymą iki visiško atsiskaitymo dienos. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti prievolių vykdymo drausmę ir kompensuoti kreditoriaus patiriamus finansinius praradimus, todėl yra pagrindas priteisti tiek pagrindinę skolą, tiek nurodytas palūkanas.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Ši nuostata reiškia, kad prievolės šalys privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir negali savo nuožiūra jų atsisakyti ar jų nevykdyti, nebent tam egzistuotų aiškus teisinis pagrindas. Atsakovo pateiktas prašymas nutraukti paramos sutartį savaime nesukuria pagrindo jį atleisti nuo pareigos įvykdyti iš anksto prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su gautos paramos naudojimu, kadangi, kaip nustatyta paramos sutartyje ir taikytinuose teisės aktuose, tokio nutraukimo atveju atsiranda pareiga grąžinti visas išmokėtas paramos lėšas. Be to, nutraukus sutartį ar inicijavus jos nutraukimą, prievolės, susijusios su jau gautų lėšų grąžinimu, neišnyksta, o priešingai – tampa vykdytinos visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta jokių įrodymų ar teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad atsakovas dėl objektyvių ar nuo jo valios nepriklausančių priežasčių būtų netekęs pareigos grąžinti išmokėtą paramos sumą ar būtų atleistas nuo civilinės atsakomybės. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios leistų mažinti atsakovo atsakomybę ar taikyti kitas išimtis iš bendrųjų prievolių vykdymo principų. Kaip jau minėta, NMA priimtas sprendimas dėl paramos susigrąžinimo yra galiojantis, nenuginčytas ir sukelia atsakovui tiesiogines teisines pasekmes, todėl jis privalo jį vykdyti. Atsakovui nevykdant piniginės prievolės nustatytais terminais, atsiranda ne tik pareiga grąžinti pagrindinę skolą, bet ir pareiga mokėti palūkanas, kurios laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, atsirandančiais dėl laiku neįvykdytos prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, o grąžintina suma nėra savanoriškai sumokėta, pareiškėjos prašymas tenkinamas, t. y. iš atsakovo priteisiama 26 714 Eur susidariusi skola, 616,07 Eur palūkanos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos iki visiško atsiskaitymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą patenkinti.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26 714 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių septynių šimtų keturiolikos eurų) skolą, 616,07 Eur (šešių šimtų šešiolikos eurų 07 ct) palūkanas bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies (26 714 Eur) nuo 2026 m. sausio 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.
Priteistas lėšas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant 2025 m. gegužės 20 d. rašto numerį – BRK-8420.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.