Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. J. ir L. J. skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Kupiškio rajono apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (išskirtas iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal R. J. ir L. J. 2012-03-13 skundus dėl policijos pareigūnų A. D., D. Ž., E. T. veiksmų pristatant L. J. ir R. J. į policijos komisariatą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d., 140 str., 165 str., 180 str. 1 d.

Panevėžio apygardos prokuratūros Kupiškio apylinkės prokuratūros prokurorė O. G. 2012-08-13 nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje 2014-09-03 buvo gautas R. J. bei L. J. skundas dėl pirmiau minėto nutarimo. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. G. 2014-09-23 nutarimu atmetė pareiškėjų skundą dėl 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Aukštesnioji prokurorė pripažino, jog pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti ir jų nurodytos priežastys, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 214 str. 4 d. prasme, nelaikytinos svarbiomis, be to, pareiškėjų nurodoma aplinkybė, jog jiems padarytas ne nežymus sveikatos sutrikdymas, o nesunkus, neturi įtakos sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumui.

Skundžiama Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-28 nutartimi R. J. bei L. J. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2014-09-23 nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Kupiškio apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-08-13 nutarimo, buvo atmestas, iš esmės motyvuojant tuo, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti, o jų nurodomos termino praleidimo priežastys nėra svarbios.

Skundu R. ir L. J. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-28 nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą skundui paduoti bei panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-08-13 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog 2014-08-14 gavo Panevėžio apygardos prokuratūros Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-08-13 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjai cituoja skundžiamą Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį bei tvirtina, jog su joje išreikšta teismo pozicija nesutinka, tačiau detalesnių šio teiginio argumentų nenurodo. Taip pat pareiškėjai cituoja Panevėžio apygardos prokuratūros Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-08-13 nutarimą, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatas bei tvirtina, kad policijos pareigūnai neturėjo jokio įstatyminio pagrindo įeiti į jų teritoriją, kadangi tuo metu jie buvo savo namuose, nebuvo persekiojami kaip asmenys, padarę nusikaltimą, nesislapstė nuo teisėsaugos, taip pat pareigūnai neturėjo teisės jų atžvilgiu naudoti fizinę prievartą.

Be to, pareiškėjai mano, jog apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą jie buvo sąmoningai neinformuoti, kadangi tuo pačiu metu, kuomet, pasak prokurorės, jiems buvo atsiųstas pranešimas apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, vyko ir baudžiamoji byla dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, tačiau teismo pranešimus apie nagrinėjamą bylą jie gaudavo. Tuo tarpu prokurorės 2012-08-13 nutarimo kopiją jie gavo tik nuvykę į prokuratūrą aiškintis dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje jie buvo teisiami už pasipriešinimą policijos pareigūnams, buvo ir Panevėžio apygardos prokuratūros Kupiškio apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-08-13 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) jiems nebuvo žinoma. O jeigu apie tai žinojo juos tuo metu atstovavę teisininkai, nereiškia, jog ir jie patys buvo apie jį informuoti.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-28 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o tenkinti pareiškėjų skundą ir naikinti šią nutartį bei prokurorių nutarimus nėra jokio pagrindo.

Kaip jau ir minėta pirmiau, Panevėžio apygardos prokuratūros Kupiškio apylinkės prokuratūros prokurorė 2012-08-13 priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjų R. ir L. J. skundas aukštesniajam prokurorui dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje buvo gautas 2014-09-03 (114 b.l.). Pareiškėjų teigimu minimą prokurorės 2012-08-13 nutarimą jie gavo tik 2014-08-14, kuomet pradėjo domėtis ikiteisminio tyrimo eiga. Aukštesnioji prokurorė, atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes, priėmė 2014-09-23 nutarimą, kuriuo R. J. bei L. J. skundą atmetė, nurodydama, jog pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti bei skunde dėstomos aplinkybės nėra laikomos pakankamomis praleistam terminui atnaujinti. Be to, prokurorė pažymėjo ir tai, kad pareiškėjų kartu su skundu pateiktos 2013-03-21 teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-216-19 ir Nr. A-KI-215-18 dėl R. J. ir L. J. sveikatos sutrikdymo masto nesudaro pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Skundžiama Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-28 nutartimi pareiškėjų skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2014-09-23 bei Panevėžio apygardos prokuratūros Kupiškio apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-08-13 nutarimų buvo atmestas. Teismas sutiko su aukštesniosios prokurorės nutarime išdėstytais skundo atmetimo argumentais, tai yra, jog apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą pareiškėjai buvo informuoti tinkamai dar 2012 m. rugpjūčio mėnesį, kad tyrimas nutrauktas, pareiškėjams buvo žinoma ir nagrinėjant bylą Nr. (duomenys neskelbtini), ir todėl teiginiai, kad apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą pareiškėjai sužinojo tik 2014 metais rugpjūčio mėnesį atvykę į prokuratūrą aiškintis dėl ikiteisminio tyrimo eigos, yra nepagrįsti, jų nurodytos priežastys dėl termino praleidimo skundui paduoti nėra svarbios ir pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti nebuvo. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingas išvadas bei tenkinti pareiškėjų skundą, teismas nenustatė. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Vadovaujantis BPK 214 str. nuostatomis, skundas dėl prokuroro nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą aukštesniojo prokuroro arba teismo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos. Taigi, kaip matyti, baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nustato terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų proceso veiksmų efektyvumui užtikrinti, todėl BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. O sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama asmenims suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

Kaip matyti, pareiškėjai savo skundą, bei prašymą atnaujinti praleistą terminą, grindžia iš esmės tuo, kad apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą jie buvo sąmoningai neinformuoti, o 2012-08-13 nutarimo kopiją jie gavo tik nuvykę į prokuratūrą aiškintis dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo eigos. Konstatuotina, jog sąlygų, leidžiančių pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti, nenustatyta. Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos matyti, jog 2012-08-13 nutarimo nuorašas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo siunčiamas pačių pareiškėjų nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kurį šie buvo nurodę kaip savo gyvenamąją vietą, tačiau pašto korespondencijos pareiškėjai neatsiėmė ir ši buvo grąžinta siuntėjui. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjai šio ikiteisminio tyrimo metu buvo atstovaujami teisininko, juos taip pat gynusio ir ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) (jame R. J. bei L. J. buvo kaltinami padarę ir vėliau nuteisti pagal BK 286 str., 138 str. 2 d. 10 p.), kurio medžiagoje, kaip nurodė nutarime aukštesnioji prokurorė, taip pat buvo ir minimo nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašas. Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą pareiškėjai buvo informuoti tinkamai ir jiems ši aplinkybė buvo žinoma, o pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti nėra, tuo labiau, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju yra praleistas net ir naikinamasis šešių mėnesių terminas prašymui dėl minimo termino atnaujinimo paduoti.

Be to, net jei ir tikėtume pareiškėjų teiginiais apie tai, kad šie apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą nieko nežinojo, aplinkybė, jog šio tyrimo eiga jie pradėjo domėtis praėjus daugiau nei dvejiems metams po paskutinių, jiems galimai žinomų, procesinių veiksmų atlikimo, rodo ypatingą pareiškėjų abejingumą vykstančiam procesui ir atsainų požiūrį į jų pačių galimai pažeistas teises. Tuo labiau, jog, kaip matyti iš aukštesniosios prokurorės nutarimo, pareiškėjai suinteresuotumą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) baigtimi išreiškė tik po to, kuomet Šiaulių apygardos teismas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė nuteistųjų R. J. bei L. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-26 nuosprendžio.

Pastebėtina, jog dalis pareiškėjų skundo yra susijusi ne su termino praleidimo aplinkybėmis, o su Panevėžio apygardos prokuratūros Kupiškio apylinkės prokuratūros prokurorės 2012-08-13 priimto nutarimo pagrįstumu, tačiau dėl šių skundo argumentų, esant praleistam terminui skundui paduoti, plačiau nėra pasisakoma.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J. ir L. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.