Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-26 · Byla Nr. ATP-189-785/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-82-358/2015Nutarimas · 2015-01-13Kauno apylinkės teismas
  2. A2.13.-1002-358/2015Nutartis · 2015-01-27Kauno apylinkės teismas
  3. ATP-189-785/2015Nutartis · 2015-02-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-26
Bylos Nr.
ATP-189-785/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-09026-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-189-785/2015;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-09026-2014-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. S. surašytas už tai, kad jis 2014-12-04 apie 14.38 val. Kauno r. sav., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, 21,00 km, vairavo automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantį G. Š.), būdamas neblaivus, nustatytas 2,79 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, automobilis nedraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje ir 123 straipsnio 5 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimu D. S. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 straipsnyje ir 123 straipsnio 5 dalyje bei nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį – 1200 EUR bauda su automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 23 EUR bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė nuobaudą – 1200 EUR bauda su automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas WBADF71010BS44961, priklausančio G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas G. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2015-01-13 nutarimą pakeisti, panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuota transporto priemonė – automobilis „BMW 525“, ir šią transporto priemonę grąžinti teisėtam savininkui G. Š.. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimu, nuobaudos ir jų sistema turi būti tokia, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą. Vadovaujantis minėtu nutarimu teismas gali skirti švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130 straipsnio pažeidimą visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (nutartis byloje N575-3213/2010). Analogišką bylą nagrinėjamai yra išsprendęs Kauno apygardos teismas (2014-03-20 nutartis Nr. ATP-310-785/2014).

Atsiliepimas

Atsiliepimu Lietuvos kelių policijos viršininkas G. A. prašo G. Š. skundo netenkinti. Nurodo, kad G. Š., palikdamas jam priklausančio automobilio raktelius, pašaliniams asmenims matomoje ir prieinamoje vietoje, visiškai neužtikrino savo turto, t. y. automobilio saugumo, dėl ko juo pasinaudojo neblaivus, neturintis teisės vairuoti D. S.. Dėl turtinės žalos išieškojimo iš kaltininko D. S., G. Š. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

G. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, juo skundžiama tik ta nutarimo dalis, kuria buvo taikomas transporto priemonės konfiskavimas, o dėl kitų skundžiamo nutarimo dalių ginčo nėra, todėl nutarimas patikrinamas tik dalyje dėl taikyto transporto priemonės – automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio G. Š., konfiskavimo.

ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką pripažintina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Iš šioje byloje esančio 2014-12-04 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 39P-22647919-14 matyti, kad automobilis „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vin. kodas WBADF71010BS44961, priklauso G. Š.. Todėl G. Š., būdamas atsakingas už jam priklausančio automobilio naudojimą, privalėjo užtikrinti, kad šis automobilis būtų naudojamas teisėtai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad G. Š., būdamas šiek tiek neblaivus nuėjo miegoti, o D. S. pats pasiėmė automobilio raktelius, kurie buvo ant spintelės, ir išvažiavo, nepatvirtina, jog jis ėmėsi reikalingų priemonių jam priklausančio turto – automobilio apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tai, kad D. S. ir G. Š. kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o D. S. neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir praeityje buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neblaivus, parodo, kad G. Š. privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, siekiant, kad D. S. nepasinaudotų jo automobiliu. G. Š. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jo turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, todėl pripažįstama, kad transporto priemonė skundžiamu nutarimu buvo konfiskuota pagrįstai.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodoma Kauno apygardos teismo 2014-03-20 nutartis Nr. ATP-310-785/2014 negali būti laikoma analogiška, kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra identiškos. Nurodytoje nutartyje konstatuota, jog automobilio savininkė net nežinojo, kad jai priklausantis automobilis pažeidimo padarymo naktį apskritai buvo prie jos namų. Automobiliu buvo leista naudotis kitam asmeniui, o pažeidimą padarė ne automobilio savininkė ar naudotojas, o trečiasis asmuo. Nagrinėjamu atveju G. Š. matė, jog D. S. buvo neblaivus ir palikdamas automobilio raktelius akivaizdžiai matomoje ir prieinamoje vietoje elgėsi neatsakingai bei aplaidžiai, todėl negalima daryti išvados, jog šiuo atveju egzistuoja išskirtinė situacija, leidžianti neabejotinai konstatuoti, kad automobilio savininkas G. Š. nebuvo atsakingas už jam priklausančio automobilio panaudojimą.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmiška išvada, jog būtų nustatytos aplinkybės, kurios leistų šiuo atveju nekonfiskuoti administracinio teisės pažeidimo įrankio. Šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą nėra pagrindo. Be to, teisės pažeidimo tiesioginio objekto – automobilio konfiskavimas yra būtinas administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti (ATPK 20 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. Š. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius